Kandidatų į naujus ES institucijų vadovus 2019 m. paskelbimo procesas
Europos Vadovų Tarybai tenka svarbus vaidmuo skiriant asmenis į aukšto rango ES lygmens pareigybes. 2019 m. liepos 2 d. ji išrinko Europos Vadovų Tarybos pirmininką, pasiūlė kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas, kandidatą į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas ir kandidatą į Europos Centrinio Banko pirmininko pareigas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas
Pagal Sutartis (15 straipsnio 5 dalį) Europos Vadovų Taryba savo pirmininką renka kvalifikuota balsų dauguma. Pirmininko kadencija trunka 2,5 metų ir gali būti pratęsta vieną kartą.
2019 m. liepos 2 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininku ES vadovai išrinko Charles’į Michelį. Šias pareigas jis pradėjo eiti 2019 m. gruodžio 1 d.
Europos Komisijos pirmininkas
Kandidato į Europos Komisijos pirmininkus kitiems penkeriems metams skyrimo procedūra nustatyta Europos Sąjungos sutartyje (17 straipsnio 7 dalyje).
„Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.“ Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalis.
Be to, Sutarties Deklaracijoje Nr. 11 nurodyta, kad „Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba bendrai atsako už sklandų Europos Komisijos pirmininko rinkimų procesą. Prieš Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos atstovai tinkamiausiu būdu rengia reikalingas konsultacijas.“
2019 m. liepos 2 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Europos Parlamentui kandidate į Europos Komisijos pirmininko pareigas siūloma Ursula von der Leyen. 2019 m. liepos 16 d. Europos Parlamentas išrinko pasiūlytą kandidatę.
2019 m. rugsėjo 10 d. Taryba bendru sutarimu su išrinktąja pirmininke Ursula von der Leyen patvirtino sąrašą asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais iki 2024 m. spalio 31 d. Jie buvo atrinkti remiantis valstybių narių pateiktais pasiūlymais.
2019 m. lapkričio 25 d. Taryba bendru sutarimu su išrinktąja pirmininke Ursula von der Leyen patvirtino naują sąrašą asmenų, kuriuos ji pasiūlė skirti Komisijos nariais iki 2024 m. spalio 31 d.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamentas balsuodamas patvirtino U. Von der Leyen suformuotą Komisiją. Lapkričio 28 d., taikydama rašytinę procedūrą, Europos Vadovų Taryba paskyrė naująją Komisiją laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.
Europos Komisijos pirmininko rinkimai (Infografikas.)
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai
Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą taip pat paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (18 straipsnio 1 dalis). Be to, vyriausiasis įgaliotinis, kuris skiriamas penkeriems metams, eina dvigubas pareigas – yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų ir pirmininkauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiams. Vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
2019 m. liepos 2 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Josepas Borrellis Fontellesas yra tinkamas kandidatas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas. Liepos 26 d. išrinktoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutiko skirti Josepą Borrellį Fontellesą vyriausiuoju įgaliotiniu.
Vėliau, rugpjūčio 6 d., Europos Vadovų Taryba oficialiai paskyrė Josepą Borrellį Fontellesą vyriausiuoju įgaliotiniu.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamentas balsuodamas visą U. Von der Leyen suformuotą Komisiją, kurioje Josepui Borrelliui Fontellesui pavestos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pareigos, patvirtino kolektyviai. Lapkričio 28 d., taikydama rašytinę procedūrą, Europos Vadovų Taryba paskyrė naująją Komisiją laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.
Europos Centrinio Banko pirmininkas
ECB pirmininką Europos Vadovų Taryba skiria aštuonerių metų laikotarpiui. (Galutinį) sprendimą ji priima remdamasi Tarybos rekomendacija. Ji taip pat konsultuojasi su Europos Parlamentu ir ECB valdančiąja taryba (ją sudaro 6 Vykdomosios valdybos nariai ir 19 euro zonos šalių centrinių bankų valdytojai). Tada Europos Vadovų Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Ši procedūra išdėstyta Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 283 straipsnyje.
2019 m. liepos 2 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Christine Lagarde yra tinkama kandidatė į Europos Centrinio Banko pirmininko pareigas. Vėliau, 2019 m. liepos 9 d., Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pateikė oficialią rekomendaciją. Europos Parlamentas ir Europos Centrinis Bankas pateikė nuomones Europos Vadovų Tarybai atitinkamai 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. liepos 25 d.
2019 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Taryba paskyrė Christine Lagarde Europos Centrinio Banko pirmininke aštuonerių metų kadencijai, kuri negali būti pratęsta. Šias pareigas ji pradėjo eiti 2019 m. lapkričio 1 d.
ECB vykdomosios valdybos skyrimas (Infografikas.)
Pagarba geografinei, demografinei ir lyčių įvairovei
Sutarties Deklaracijoje Nr. 6 aiškiai nurodyta, kad „parenkant kandidatus, galinčius eiti Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas, reikia deramai atsižvelgti į būtinybę gerbti Sąjungos ir jos valstybių narių geografinę ir demografinę įvairovę.“ Be to, Sutartyje yra bendresnio pobūdžio nuostatų dėl poreikio užtikrinti lyčių pusiausvyrą.
2018 m. vasario 23 d. neformaliame ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime ES vadovai aptarė paskyrimus į aukštas pareigas, įskaitant pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) skyrimo procesą. Po aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad vadovai sutarė, jog Europos Vadovų Taryba negali iš anksto garantuoti, kad į Europos Komisijos pirmininko postą pasiūlys vieną iš pagrindinių kandidatų. Vadovai sutarė, kad šis procesas jokiu būdu negali būti vykdomas automatiškai. Sutartyje labai aiškiai nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba turi autonominę kompetenciją siūlyti kandidatą, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir surengusi tinkamas konsultacijas.