Skip to content

Bendras priežiūros mechanizmas

Pagrindiniai tikslai:

  • užtikrinti geresnę Europos bankų sektoriaus priežiūrą pagal bendrus aukšto lygio standartus ir reikalavimus
  • užtikrinti Europos bankų sektoriaus tvirtumą
  • prisidėti prie euro zonos ir visos vidaus rinkos finansinio stabilumo ir finansinės integracijos.

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – vienas iš pagrindinių bankų sąjungos ramsčių – yra ES lygmens sistema, skirta kredito įstaigų euro zonos valstybėse narėse ir tų euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse, kurios pasirenka prisijungti prie šio mechanizmo, rizikos ribojimo principais pagrįstai priežiūrai vykdyti.

Jo tikslas yra užtikrinti geresnę Europos bankų sektoriaus priežiūrą.

Priežiūra yra vykdoma pasitelkiant integruotą struktūrą, kurią sudaro viršnacionalinė institucija – Europos Centrinis Bankas – ir nacionalinės priežiūros institucijos; jos glaudžiai bendradarbiauja vadovaudamosi bendrais aukšto lygio standartais ir reikalavimais.

Pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdomą veiklą papildo veikla, vykdoma pagal kitą svarbų bankų sektoriaus ramstį – bendrą pertvarkymo mechanizmą, kurį sudaro bendra pertvarkymo institucija (valdyba) ir bendras pertvarkymo fondas, ir kuriuos siekiama padėti pertvarkyti žlungančius bankus.

Pagrindiniai uždaviniai 

  • prižiūrėti, ar kredito įstaigos laikosi rizikos ribojimo taisyklių
  • nustatyti trūkumus ankstyvame etape
  • užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų tiems trūkumams pašalinti, kad nekiltų grėsmė bendram finansiniam stabilumui.

Struktūra

Bendrą priežiūros mechanizmą sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir dalyvaujančių ES valstybių narių nacionalinės priežiūros institucijos.

Teisės aktai

BPM steigimo tekstus sudaro reglamentas, kuriuo ECB pavedami priežiūros uždaviniai, ir iš dalies pakeistas reglamentas, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija.

Bendradarbiavimo susitarimai

ECB reglamentu, vadinamuoju BPM pagrindų reglamentu, nustatoma praktinė Europos Centrinio Banko ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo tvarka.

Panašius bendradarbiavimo susitarimus yra sudarę ES Taryba ir ECB, taip pat Europos Parlamentas ir ECB.

Kas ką daro bendrame priežiūros mechanizme?

 

Europos Centrinis Bankas vykdys tiesioginę 120 didžiausių bankų grupių euro zonoje, valdančių daugiau kaip 85% bankų sektoriaus turto, priežiūrą ir netiesioginę maždaug 3 400 mažesnių įstaigų priežiūrą 
©© Jörg Hackemann - Fotolia.com

Europos Centrinis Bankas

ECB yra atsakingas už bendro priežiūros mechanizmo bendrą veikimą.

Jis tiesiogiai prižiūri visus svarbius euro zonos bankus (visų pirma didelius, sisteminės svarbos bankus) glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

Tiesiogiai prižiūrimi bankai yra tie, kurių turto vertė yra didesnė nei 30 mlrd. € arba kurių turtas sudaro bent 20 % jų buveinės šalies BVP. Šiuo metu tokių bankų euro zonoje yra apie 120; jų turto vertė sudaro beveik 85 % euro zonos visos bankų turto vertės.

Priežiūra reiškia tai, kad atliekami reguliarūs patikrinimai siekiant užtikrinti, kad bankų būklė būtų tokia, kad jie galėtų veikti. Tikrinama, be kita ko, kaip jie skolina, skolinasi ir investuoja, arba, kalbant apskritai, kaip jie laikosi bendro taisyklių sąvado.

Visus jam pavestus priežiūros uždavinius ECB vykdo nuo 2014 m. lapkričio mėn.

Parengiamajame etape tikrinamas bankų patikimumas – tuo tikslu atliktas išsamus vertinimas, įskaitant bankų balansų, visų pirma turto kokybės, tikrinimus, ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, skirtas patikrinti, ar bankai turi pakankamai kapitalo ir yra pasiruošę atlaikyti krizes.

Jei reikia, ECB atlieka tokius patikrinimus bendradarbiaudamas su Europos bankininkystės institucija. 

ECB taip pat turi įgaliojimus suteikti banko licencijas arba panaikinti jų galiojimą, tuo tikslu bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ir turi teisę skirti sankcijas bankams, kurie taisyklių nesilaiko.

Be to, jis stebi, kaip nacionalinės priežiūros institucijos vykdo mažesnių bankų priežiūrą. Jis gali nuspręsti tiesiogiai prižiūrėti bet kurį BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse esantį banką siekdamas užtikrinti nuoseklų priežiūros standartų taikymą.

Už šių taisyklių įgyvendinimą ECB yra atskaitingas ES Tarybai ir Europos Parlamentui. Jis yra sudaręs specialius susitarimus dėl skaidrumo ir atskaitomybės ir su Europos Parlamentu, ir su Taryba.

ECB priežiūros valdyba

ECB pavestus priežiūros uždavinius vykdo specialiai įsteigta priežiūros valdyba. Laikoma, kad valdybos sprendimai yra priimti, jeigu ECB valdančioji taryba jų neatmeta.

Valdybą sudaro:

  • pirmininkas
  • pirmininko pavaduotojas
  • 4 ECB atstovai
  • po 1 atstovą iš kiekvienos dalyvaujančių ES valstybių narių nacionalinės priežiūros institucijos.

BPM dalyvaujančios euro zonai nepriklausančios šalys priežiūros taryboje turi visas ir lygiavertes balsavimo teises.

2013 m. gruodžio mėn. Danièle Nouy buvo išrinkta ECB priežiūros valdybos pirmininke, o 2014 m. vasario mėn. Sabine Lautenschläger buvo išrinkta priežiūros valdybos pirmininkės pavaduotoja. Abi išrinktos 5 metų kadencijai, kuri negali būti atnaujinta.

Nacionalinės priežiūros institucijos

Nacionalinės priežiūros institucijos yra atsakingos už mažesnių bankų priežiūrą ir vykdo kitas kasdienes priežiūros užduotis, susijusias su vartotojų apsauga, pinigų plovimu, mokėjimo paslaugomis ir trečiųjų šalių bankų filialais.

ES Taryba

Taryba skiria priežiūros valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Kandidatus siūlo ECB, o Europos Parlamentas turi duoti savo pritarimą.

Be to, Parlamentas ir Taryba turi teisę inicijuoti pirmininko atšaukimo iš pareigų procedūrą, nors ECB paliekama teisė savo nuožiūra spręsti dėl visų veiksmų, kurių turėtų būtų imamasi į tai reaguojant.

Europos bankininkystės institucija

Europos bankininkystės institucija yra atsakinga už bendro taisyklių sąvado veiksmingą ir nuoseklų įgyvendinimą bankų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad Europos bankininkystės institucija koordinuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiklą ES mastu apskritai, ji taip pat dalyvauja rengiantis bankų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, kurį turi atlikti ECB.

Kodėl reikalingas bendras priežiūros mechanizmas?

Integruota ES lygmens bankų priežiūra yra reikalinga siekiant kovoti su išaugusia tarpvalstybinio poveikio persidavimo ir plitimo rizika bankų krizių ES atveju. Ši rizika, kaip ir Europos bankų sektoriaus tarpvalstybinės veiklos mastas ir su tuo susijęs tarpusavio priklausomumas išaugo.

Rizika pasirodė ypač juntama euro zonoje, kuomet neseniai kilus finansinei krizei paaiškėjo, kad norint suvaldyti krizes ir užtikrinti finansinį stabilumą nepakaks vien tik suderinti nacionaliniu lygmeniu vykdomą bankų priežiūros veiklą. Todėl valstybės narės nusprendė, kad reikia bendros bankų priežiūros sistemos.