ES prekybos politika
ES priima prekybos teisės aktus ir, vykdydama prekybos politiką, su ES nepriklausančiomis šalimis derasi dėl tarptautinių susitarimų prekybos klausimais ir juos sudaro.
Kas yra ES prekybos politika?
Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai. Tai reiškia, kad teisės aktus prekybos klausimais priima ir tarptautinius prekybos susitarimus sudaro ES, o ne valstybės narės.
Pasaulinėje arenoje veikdama kartu ir vieningai, o ne taikydama daug atskirų prekybos strategijų, pasaulinėje prekyboje ES užima tvirtesnę poziciją.
ES prekybos santykiai su trečiosiomis valstybėmis reglamentuojami prekybos susitarimais. Jais siekiama nustatyti geresnes prekybos galimybes ir įveikti kliūtis prekybai.
Prekybai prekėmis ir paslaugomis tenka labai svarbus vaidmuo didinant tvarų ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Daugiau kaip 30 milijonų darbo vietų ES priklauso nuo eksporto už ES ribų. Numatoma, kad 90 % pasaulinio ekonomikos augimo ateityje vyks už Europos ribų. Taigi, prekyba yra vienas iš ekonomikos augimo veiksnių ir svarbus ES prioritetas.
Taryba yra įsipareigojusi plėtoti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą. Atsakinga ES prekybos politika yra vykdoma itin skaidriai, veiksmingai informuojant piliečius apie tai, kokią naudą teikia ir kokius iššūkius kelia prekyba ir atviros rinkos.
Sąžininga ir teisinga prekyba
Europos Sąjunga nori užtikrinti sąžiningą ir teisingą prekybą su trečiosiomis valstybėmis.
Todėl ES šiuo metu vykdo esminę pagrindinių su prekyba susijusių taisyklių reformą. Ši reforma vykdoma šiose pagrindinėse srityse:
- kovos su ekonomine prievarta,
- tiesioginių užsienio investicijų,
- dvišalių apsaugos priemonių,
- antidempingo,
- prekybos apsaugos priemonių.
ES teisėkūros iniciatyvomis siekiama apsaugoti Europos gamintojus ir įmones nuo galimos žalos, kurią gali padaryti tam tikra užsienio prekybos praktika.
Kovos su ekonomine prievarta priemonės
2023 m. spalio 23 d. Taryba priėmė naują kovos su ekonomine prievarta priemonę. Šia priemone siekiama apsaugoti ES ir jos valstybes nares nuo trečiųjų valstybių, kurios naudoja priemones, darančias poveikį prekybai ar investicijoms, taikomos ekonominės prievartos.
Tarp atsakomųjų priemonių, kurios galėtų būti taikomos trečiosioms valstybėms reaguojant į jų taikomą ekonominę prievartą, yra prekybos apribojimai, pavyzdžiui:
- didesnių muitų nustatymas;
- importo ar eksporto licencijų naudojimas;
- apribojimai paslaugų ar galimybių dalyvauti tiesioginėse užsienio investicijose arba viešuosiuose pirkimuose srityse.
Kovos su ekonomine prievarta priemonė skirta tam, kad būtų deeskaluota padėtis ir būtų skatinama nebetaikyti ekonominės prievartos priemonių pasitelkiant dialogą. Bet kokias atsakomąsias priemones ES taikytų tik kraštutiniu atveju.
Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimas
2019 m. kovo 5 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema. Jis įsigaliojo 2020 m. spalio mėn.
Dėl didelės integracijos Europos Sąjungoje tiesioginės užsienio investicijos vienoje valstybėje narėje gali kelti pavojų saugumui ar viešajai tvarkai kitoje valstybėje narėje arba visoje ES.
Naujos taisyklės dėl tiesioginių užsienio investicijų leidžia ES identifikuoti naujus iššūkius ir atitinkamai reaguoti. Šiuo tikslu pagal naująją sistemą:
- sukuriamas bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo naudodamosi valstybės narės ir Europos Komisija galės keistis informacija ir aptarti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su konkrečiomis investicijomis,
- sudaromos galimybės Europos Komisijai teikti nuomones, kai investicija kelia grėsmę daugiau nei vienos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai,
- skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas investicijų tikrinimo srityje, įskaitant dalijimąsi patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija bendrai rūpimais klausimais,
- nustatomi tam tikri reikalavimai valstybėms narėms, kurios nori išlaikyti arba taikyti tikrinimo mechanizmą nacionaliniu lygmeniu.
2024 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą, kad pašalintų esamus trūkumus ir padidintų priemonės veiksmingumą.
Šis pasiūlymas dėl peržiūros grindžiamas patirtimi, kurią Komisija ir ES valstybės narės įgijo per pastaruosius trejus metus pagal galiojantį Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą peržiūrėjusios daugiau kaip 1 200 sandorių dėl tiesioginių užsienio investicijų.
Horizontaliosios dvišalės apsaugos priemonės
2019 m. sausio 28 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo sudaromos sąlygos taikyti apsaugos priemones prekybos susitarimams.
Reglamentas taikomas ES ir Japonijos, ES ir Singapūro, taip pat ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimams. Į reglamento taikymo sritį galėtų būti įtraukta ir kitų prekybos susitarimų.
Dvišalės apsaugos priemonės yra susijusios su prekybos susitarimais ir leidžia laikinai panaikinti lengvatas.
Prieš imantis šios iniciatyvos šis mechanizmas buvo siūlomas atskirai kiekviename prekybos susitarime.
Pagal šią iniciatyvą šioms priemonėms taikoma nuosekli horizontalioji sistema, kuri įtraukta į naujus prekybos susitarimus.
Antidempingas
2017 m. gruodžio 4 d. Taryba priėmė naujas ES taisykles, kurios padės apsaugoti Europos Sąjungą nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Jos įsigaliojo 2017 m. gruodžio 20 d.
Atnaujintos ES antidempingo taisyklės taikomos tais atvejais, kai importuojamų produktų kainos dirbtinai sumažinamos dėl valstybės kišimosi.
Pagal šią teisinę sistemą panaikinamas anksčiau nustatytas rinkos ir ne rinkos ekonomikos šalių atskyrimas, taikytas apskaičiuojant dempingą.
Be to, Europos Komisija turi įrodyti, kad esama „didelių rinkos iškraipymų“ lyginant produkto pardavimo kainą ir jo gamybos sąnaudas.
Prekybos apsaugos priemonės
2018 m. birželio 8 d. įsigaliojo naujasis reglamentas, kuriuo atnaujinamos ES prekybos apsaugos priemonės.
Šiuo reglamentu siekiama apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos daromos žalos, užtikrinant laisvą ir sąžiningą prekybą. Priėmus šį reglamentą prekybos apsaugos priemonės bus nuspėjamesnės, skaidresnės ir prieinamesnės, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).
ES siekia užtikrinti, kad antidempingo ir antisubsidijų priemonės būtų veiksmingesnės ir labiau tinkamos ES gamintojams apsaugoti nuo užsienio įmonių nesąžiningos praktikos ir nuo rizikos, kad bus imamasi atsakomųjų veiksmų.
Tuo pačiu metu importuotojams turėtų būti užtikrintas didesnis nuspėjamumas, kiek tai susiję su kintančiomis muitų tarifų, o tai turėtų palengvinti jų verslo planavimą. Visa sistema turėtų būti skaidresnė ir patogesnė naudoti.