Įgyvendinimo ir deleguotieji aktai

Kas yra įgyvendinimo ir deleguotieji aktai?

Įgyvendinimo ir deleguotieji aktai padeda užtikrinti, kad priimti ES teisės aktai būtų nuosekliai taikomi visose ES šalyse, arba jais patikslinami techniniai aspektai.

Šių abiejų rūšių aktai yra ne teisėkūros procedūra priimami aktai, tai reiškia, kad jie priimami ne pagal ES teisėkūros procedūras. Vietoj to Taryba ir Europos Parlamentas gali įgalioti šiuos aktus priimti Europos Komisiją – ES vykdomąją instituciją.

Pagrindinio teisės akto, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai, įgyvendinimo aktais keisti negalima, o deleguotaisiais aktais jo neesminės nuostatos gali būti papildomos arba iš dalies keičiamos.

Įgyvendinimo aktai

Įgyvendinimo aktais užtikrinama, kad ES teisės aktai visose ES šalyse būtų taikomi vienodai. Pagrindinio akto jais keisti negalima.

Komisijos įgyvendinimo akto projektą peržiūri nacionalinių ekspertų komitetai. Jų nuomonė gali būti privaloma arba neprivaloma, priklausomai nuo procedūros. Tačiau Taryba ir Parlamentas negali blokuoti akto priėmimo.

Pavyzdžiai: duomenų bazės, taisyklės dėl žemės ūkio produktų kainų, vaistų patvirtinimas

Deleguotieji aktai

Deleguotaisiais aktais Komisijai leidžiama papildyti arba iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio teisės akto nuostatas, patikslinant techninius aspektus.

Jie įsigalioja tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja Taryba ir Parlamentas.

Pavyzdžiai: taisyklės dėl kelionių informacijos, maisto produktų ženklinimo reikalavimai, gyvūnų ir augalų sveikatos priemonės

Įgyvendinimo aktai: procedūros etapai

Įgyvendinimo įgaliojimai paprastai suteikiami Europos Komisijai. Tam tikrais konkrečiais atvejais vietoj Komisijos įgyvendinimo aktą priima Taryba.

Komisijos parengtus įgyvendinimo aktų projektus nagrinėja nacionalinių ekspertų komitetai, todėl ši procedūra vadinama komiteto procedūra, arba kartais neformaliai – komitologija. Yra keletas išimčių, kai Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą komitetui nedalyvaujant, pvz., kai skiriamos nedidelės dotacijos.

Kas yra komiteto procedūros komitetai?

Komiteto procedūros komitetus sudaro ES šalių atstovai (nacionaliniai ekspertai), o jiems pirmininkauja Komisija.

Kas yra komiteto procedūra?

Yra dvi komiteto procedūros, pagal kurias skiriasi komiteto dalyvavimo mastas:

• patariamoji procedūra,
• nagrinėjimo procedūra.

Patariamoji procedūra

Patariamoji procedūra taikoma, pavyzdžiui, įgyvendinimo aktams arba dotacijų ar finansavimo skyrimui.

1. 

   1 etapas

   Patariamasis komitetas pateikia savo nuomonę paprasta balsų dauguma.

2. 

   2 etapas

   Komisija nusprendžia, ar priimti aktą, atsižvelgdama į komiteto nuomonę. Komiteto nuomonė nėra privaloma.

Nagrinėjimo procedūra

Tai vienintelė procedūra, pagal kurią ES šalys gali blokuoti įgyvendinimo akto priėmimą.

Ši procedūra yra naudojama, pavyzdžiui, priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su didelėmis ES programomis, bendra žemės ūkio politika, žuvininkyste, aplinka ir saugos bei sveikatos taisyklėmis.

1. 

   1 etapas

   Nagrinėjimo komitetas pateikia nuomonę kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 55 % nacionalinių ekspertų, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.

2. 

   2 etapas

   Jei komiteto nuomonė yra teigiama, Komisija aktą priima. Jei komiteto nuomonė yra neigiama, Komisija akto priimti negali. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija gali priimti aktą, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teisės akte tokia galimybė nenumatyta, kai komitetas tam prieštarauja paprasta balsų dauguma arba kai aktas yra susijęs su apmokestinimu, finansinėmis paslaugomis arba sveikatos apsauga ar sauga.

Jei Komisija negali priimti įgyvendinimo akto, ji gali:

• nagrinėjimo komitetui per du mėnesius pateikti persvarstytą projektą,
• per vieną mėnesį pateikti įgyvendinimo akto projektą apeliaciniam komitetui (kurį taip pat sudaro nacionaliniai atstovai).

Nedelsiant taikytini įgyvendinimo aktai

Tinkamai pagrįstais skubiais atvejais ir jei tai leidžiama pagal teisėkūros procedūra priimtą aktą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, o po to konsultuotis su komitetu. Tokiais atvejais:

• ji privalo pasikonsultuoti su komitetu per 14 dienų po priėmimo,
• aktas taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, išskyrus atvejus, kai teisėkūros procedūra priimtame teisės akte numatyta kitaip.

Kai taikoma nagrinėjimo procedūra ir komitetas pateikia neigiamą nuomonę, Komisija privalo aktą nedelsiant panaikinti.

Teisinis pagrindas

Įgyvendinimo aktai apibrėžti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnyje ir Reglamente dėl komiteto procedūros (Reglamentas (ES) Nr. 182/2011).

Deleguotieji aktai: procedūros etapai

Deleguotieji aktai gali būti priimami tik tuo atveju, jei pagrindiniu teisės aktu Komisijai suteikiami įgaliojimai tai daryti. Teisėkūros procedūra priimtame akte apibrėžiami tokio delegavimo tikslai, aprėptis ir trukmė.

Tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas gali bet kuriuo metu atšaukti tokį delegavimą, net jei Komisija deleguotojo akto dar nepateikė.

Deleguotasis aktas priimamas laikantis trijų pagrindinių etapų:

1. 1

   Rengimas ir konsultavimasis

   Komisija parengia deleguotąjį aktą. Prieš priimdama aktą ji privalo pasikonsultuoti su kiekvienos ES šalies paskirtais ekspertais.

2. 2

   Nagrinėjimas

   Deleguotąjį aktą išnagrinėja ir Taryba, ir Parlamentas.

   Terminas – du mėnesiai, gali būti pratęsiamas

3. 3

   Įsigaliojimas

   Jei Taryba arba Parlamentas pareiškia prieštaravimą, deleguotasis aktas neįsigalioja.

   Jeigu prieštaravimų nepareiškiama, deleguotasis aktas įsigalioja.

Teisinis pagrindas

Deleguotieji aktai apibrėžti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje.

• Deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų registras (Europos Komisija)
• Išsakykite savo nuomonę – piliečiai ir įmonės gali pasidalyti savo nuomone apie naują ES politiką ir galiojančius teisės aktus (Europos Komisija)