Skip to content

Kas yra pinigų plovimas?

Viena didžiausių ES ekonomikos ir jos finansų sistemos, taip pat piliečių saugumo problemų yra pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas.

2021 m. liepos 20 d. Europos Komisija pristatė pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį. Jais siekiama apsaugoti ES piliečius ir ES finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo.

2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė šį teisės aktų rinkinį, kuriuo bus dar labiau sugriežtintos ir išplėstos ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklės. Šiuo rinkiniu taip pat įsteigiama nauja Europos Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA) – ji atliks koordinavimo vaidmenį ir turės tiesioginės ir netiesioginės priežiūros įgaliojimus.

AMLA bus įsikūrusi Frankfurte ir pradės veikti 2025 m. viduryje.

Infografikas apie pinigų plovimo apibrėžtį ir statistiką ES ir visame pasaulyje

Kas yra pinigų plovimas?

Pinigų plovimas – tai procesas, kuriuo nusikaltėliai paslepia neteisėtą savo turto kilmę.

Tam, kad galėtų vykdyti sandorius ir mokėjimus, kurių nepasiektų priežiūros mechanizmai, jie naudojasi pogrindinėmis finansų sistemomis.

Pinigų plovimas: skaičiai

Pasauliniai įverčiai:

kasmet išplaunama 715 mlrd. €–1,87 trln. € pasaulio BVP (2–5 %).

Europos Sąjungoje:

70 % ES veikiančių nusikaltėlių tinklų naudojasi kuria nors pinigų plovimo priemone savo operacijoms finansuoti ir savo turtui paslėpti;

80 % ES veikiančių nusikaltėlių tinklų piktnaudžiauja teisėtomis verslo struktūromis savo nusikalstamai veiklai vykdyti;

117–210 mlrd. € vertės įtartinai veiklai ir sandoriams naudojamasi ES finansų sistema bei ekonomika.

Kaip vyksta pinigų plovimas?

  1. Nešvarių pinigų surinkimas;
  2. perkėlimas – neteisėtas pelnas perkeliamas į teisėtą finansų sistemą;
  3. sluoksniavimas – lėšų kilmė užmaskuojama jas perkeliant ar pakeičiant (pvz., suklastojant sąskaitas faktūras, teikiant paskolas, pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą);
  4. integravimas – pelnas grąžinamas į ekonomiką (pvz., investuojant į nekilnojamąjį turtą, prabangų turtą, verslo įmones).

Pavyzdžiai:

pogrindinė bankininkystė (tinklai, kurie gauna pinigus, kad juos būtų galima išmokėti trečiosioms šalims išvengiant teisės aktais nustatytos priežiūros),

grynųjų pinigų kontrabanda,

pinigų mulai (asmenys, pasamdyti tam, kad pervestų neteisėtas lėšas iš vienos sąskaitos į kitą),

piktnaudžiavimas teisėtomis verslo struktūromis,

pinigų plovimas naudojant didelės vertės produktus,

piktnaudžiavimas kriptovaliutomis (1,5 mlrd. €: apskaičiuotoji sandorių kriptovaliutomis vertė „juodojo tinklo“ prekyvietėse).

Šaltinis: Europos Komisija, Eurojustas, Europolas, Jungtinės Tautos.

Daugiau informacijos:

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 10 d.