Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2014 m. birželio 20 d.

Taryba pašalino visiško neapmokestinimo spragą

Birželio 20 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje ministrai susitarė dėl ES mokesčių taisyklių pakeitimo, kuriuo bus pašalinta spraga, kuria naudodamosi tarptautinės korporacijos galėjo pasinaudoti visišku neapmokestinimu.

Sutartu patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvos (2011/96/ES) pakeitimu bus užtikrinta, kad nebegalėtų susidaryti situacijos, kai dėl nacionalinių mokesčių įstatymų skirtumų tarptautinės įmonių grupės, pasitelkdamos hibridinių paskolų priemones, galėjo pasinaudoti visišku neapmokestinimu.

Laikantis sutarto teksto patronuojančiosios bendrovės valstybė narė dukterinės bendrovės pelno neapmokestintų tik tiek, kiek pastaroji tokio pelno neatskaito.

Šis pakeitimas – tai dalis ES platesnio masto pastangų ir tarptautinio įsipareigojimo kovoti su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu.

Tolesni veiksmai

Šią iš dalies keičiančią nuostatą valstybės narės turėtų perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyva – kodėl reikėjo ją keisti?

Pakeitimu visų pirma išsprendžiamas hibridinių paskolų priemonių, kurias naudoja tarptautinės įmonių grupės, klausimas.

Hibridinių paskolų priemonės yra finansinės priemonės, kurioms būdingi ir skolos, ir nuosavo kapitalo požymiai.

Dėl šios priežasties kai kuriose valstybėse narėse jos laikomos paprasta paskola, o kitose – nuosavu kapitalu, todėl traktuojamos kaip apmokestinamąjį pelną mažinantis ar teisę į neapmokestinimą suteikiantis elementas, priklausomai nuo šalies mokesčių įstatymų.

Tai leido tarptautinėms bendrovėms atitinkamai paskirstyti pelną ir taip išvengti pelno, gauto dėl hibridinių paskolų priemonių, apmokestinimo bet kurioje valstybėje narėje.

Anksčiau tokia mokesčių planavimo galimybė nebuvo atmetama, nes pirminėje patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvoje buvo reikalaujama, kad valstybės narės neapmokestintų patronuojančiųjų bendrovių pelno, gaunamo iš kitose valstybėse narėse veiklą vykdančių dukterinių bendrovių.

Kiti svarbūs darbotvarkės punktai

Euro zonos plėtra įtraukiant Lietuvą

Taryboje posėdžiavę euro zonos šalių atstovai priėmė rekomendaciją ES Tarybai, kurioje teigiamai įvertino sprendimą, pagal kurį Lietuva galėtų prisijungti prie euro zonos. Ši rekomendacija priimta atsižvelgiant į Komisijos ir Europos Centrinio Banko paskelbtas konvergencijos ataskaitas.

Prieš priimant galutinį sprendimą šį pasiūlymą turės aptarti Europos Vadovų Taryba, o Europos Parlamentas turės dėl jo pateikti savo nuomonę. Jei šiam sprendimui būtų pritarta, Lietuva įsivestų eurą kaip savo valiutą nuo 2015 m. sausio 1 d.

2015 m. ES biudžeto projektas

Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Komisijos pristatyto pasiūlymo dėl 2015 m. ES bendrojo biudžeto projekto. Komisijos projekte numatoma bendra mokėjimų suma – 142,1 mlrd. € (+4,9 % palyginti su 2014 m.), o įsipareigojimai siekia 145,6 mlrd. € (+2,1 %).

Tikimasi, kad Taryba patvirtins savo poziciją dėl biudžeto projekto iki liepos mėn. pabaigos.

Europos semestras ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl ekonominės ir fiskalinės politikos

Taryba patvirtino konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl valstybių narių nacionalinėse programose išdėstytos ekonominės ir fiskalinės politikos projektus. Atskirai paskelbta ir konkreti rekomendacija visai euro zonai.

Tikimasi, kad šias rekomendacijas Europos Vadovų Taryba patvirtins birželio 27 d. Galutinę tekstų redakciją ES Taryba priims liepos mėn.

Perviršinio deficito procedūros užbaigimas

Taryba priėmė sprendimus, kuriais užbaigiama Belgijos, Čekijos, Danijos, Nyderlandų, Austrijos ir Slovakijos perviršinio deficito procedūra. Šiuose sprendimuose patvirtinama, kad šios šalys sumažino savo deficitą iki mažiau nei 3 % BVP (tai – ES taikoma valdžios sektoriaus deficito pamatinė vertė).