Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2015 05 18–19, 2015 m. gegužės 18–19 d.

Pagrindiniai rezultatai

Ministrai įvertino pasiekimus įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą (toliau – strateginė programa „ET 2020“) ir aptarė jos plėtojimo ateityje galimybes, rengiantis laikotarpio vidurio apžvalgai ir 2015 m. bendros ataskaitos parengimui.  

Strateginė programa „ET 2020“ yra pagrindinė Europos lygmens programa, pagal kurią valstybės narės gali modernizuoti savo švietimo ir mokymo sistemas, taip prisidėdamos prie bendrų politinių prioritetų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“, įgyvendinimo.  

Taryba priėmė išvadas dėl darbo su jaunimu stiprinimo, kuriose akcentuojamas to darbo indėlis į asmenybės raidą, socialinę įtrauktį, kultūrų įvairovę ir aktyvų pilietiškumą.  

Be to, ministrai aptarė, kaip didinti jaunimo dalyvavimą politiniu lygmeniu demokratiniame Europos gyvenime.  

Absolventai šiandien yra ant iššūkių kupino pasaulio slenksčio – skaitmeninė revoliucija daro vis didesnį poveikį mūsų šalių ekonomikai, todėl turime užtikrinti, kad švietimo sistema suteiktų reikiamų gebėjimų nuo pat ankstyvo amžiaus. Tačiau švietimas yra svarbus ne tik dėl darbo rinkos. Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Mārītė Seilė

Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tolesnę veiklą, susijusią su švietimo ministrų deklaracija, padaryta 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje įvykusiame neformaliame susitikime; toje deklaracijoje akcentuojamas itin svarbus švietimo ir jaunimo sektoriams tenkantis vaidmuo siekiant užkirsti kelią radikalizacijai ir propaguoti bendras Europos vertybes.    

Ministrė Mārītė Seilė pareiškė:    

„Absolventai šiandien yra ant iššūkių kupino pasaulio slenksčio – skaitmeninė revoliucija daro vis didesnį poveikį mūsų šalių ekonomikai, todėl turime užtikrinti, kad švietimo sistema suteiktų reikiamų gebėjimų nuo pat ankstyvo amžiaus. Tačiau švietimas yra svarbus ne tik dėl darbo rinkos. Švietimas vaidina itin svarbų vaidmenį kuriant darnias bei tvarias visuomenes ir parengiant piliečius nežinomybei. Juo užtikrinama, kad mums svarbios kultūrinės ir pilietinės vertybės būtų perduotos būsimoms kartoms.“

Atsižvelgiant į neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, Taryboje įvyko politiniai debatai apie Europos audiovizualinės politikos ateitį. Debatų metu daugiausia dėmesio skirta dviem pagrindiniams klausimams:  

• bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos audiovizualinės politikos aspektams
• Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos veikimui atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį.  

Ministrai aptarė bendrosios skaitmeninės rinkos politikos formuotojams ir reglamentuotojams tenkančius uždavinius siekiant užtikrinti įvairią ir aukštos kokybės siūlomą skaitmeninę medžiagą, taip pat vienodas sąlygas visiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams.  

Jie taip pat aptarė būdus, kaip užkirsti kelią netinkamam naudojimuisi laisvėmis, garantuojamomis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (informacijos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, interneto atvirumas ir kultūrų bei kalbų įvairovė), kad būtų užtikrinti viešojo intereso tikslai, susiję su saugumu ir stabilumu.  

Be to, Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Plovdivas (Bulgarija) ir Matera (Italija) paskiriami 2019 m. Europos kultūros sostinėmis.  

Ministrė Dacė Melbārdė pareiškė: „Vienas iš klausimų, kurį Europos audiovizualinės politikos srityje reikia spręsti nedelsiant, yra toks: kaip galime suderinti saviraiškos laisvę su viešojo intereso tikslais, susijusiais su saugumu ir stabilumu, kartu užtikrindami, kad audiovizualinė aplinka Europoje išliktų kultūriniu požiūriu įvairi ir konkurencinga.“  

Posėdžio dalyje, skirtoje sportui, Taryba priėmė išvadas dėl mėgėjiško sporto vaidmens ugdant universaliuosius gebėjimus, ypač tarp jaunimo. Išvadose nagrinėjama, kaip savanoriška veikla sporto srityje neformaliojo mokymosi ir savišvietos forma gali padėti jaunuoliams įgyti gebėjimų ir kompetencijų, kurie papildytų formalųjį išsilavinimą ir padidintų jų galimybes įsidarbinti.  

Ministrė Mārītė Seilė pažymėjo, kad „mėgėjišku sportu prisidedama prie asmenybės raidos ir tokių gebėjimų kaip kritinis mąstymas ir problemų sprendimas ugdymo. Jis teikia didelę naudą ir reikalauja palyginti mažų investicijų, taip pat nereikalingas joks specialus mokymas.“ 

• Tarybos posėdžio rezultatai