"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba
Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (transportas), 2026 m. birželio 8 d.
Pagrindiniai rezultatai
Šiandienos diskusijose akcentuotas mūsų bendras įsipareigojimas stiprinti Europos transporto sektoriaus konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą. Ir priimant išvadas dėl Europos uostų, ir keičiantis nuomonėmis dėl transporto ateities po 2030 m. bei siekiant pažangos darbe, susijusiame su netaršiomis įmonių transporto priemonėmis, ministrai dalyvavo vertingose diskusijose dėl būsimų iššūkių ir galimybių. Aptariant visus darbotvarkės punktus buvo aiškiai siekiama sukurti tinkamas sąlygas investicijoms, inovacijoms ir veiksmingiems transporto tinklams, padėti gilinti bendrąją rinką ir stiprinti susisiekimą visoje Europoje.
Kipro Respublikos transporto, ryšių ir darbų ministras Alexis Vafeadesas
Šiandienos posėdis ir išvadų dėl Jūrų pramonės strategijos patvirtinimas yra svarbus žingsnis į priekį pripažįstant Europos jūrų pramonės strateginę svarbą ir pasaulinę pažangą. Šios išvados atspindi mūsų bendrą viziją ir įsipareigojimą išlaikyti stiprų, novatorišką ir tvarų jūrų sektorių, kuris skatina ekonomikos augimą, užtikrina gyvybiškai svarbų susisiekimą, stiprina mūsų bendrą saugumą ir atlieka labai svarbų vaidmenį stengiantis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Kipro Respublikos laivybos viceministrė Marina Hadjimanolis
Netaršios įmonių transporto priemonės
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė pažangos ataskaitą dėl Reglamento dėl netaršių įmonių transporto priemonių. Šiuo pasiūlymu, kuris yra automobilių pramonės dokumentų rinkinio dalis, siekiama nustatyti nacionalinius tikslus dėl minimalios dalies, kurią tarp didelių įmonių kiekvienoje valstybėje narėje registruojamų naujų įmonių transporto priemonių turi sudaryti visai netaršūs ir mažataršiai lengvieji automobiliai ir lengvieji furgonai. Jame taip pat nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojama, ar šių tikslų laikomasi.
Valstybės narės iš esmės pritarė tikslui mažinti įmonių transporto priemonių parkų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pripažino jų vaidmenį spartinant mažiau taršių transporto priemonių naudojimą ir didinant naudotų visai netaršių transporto priemonių pasiūlą. Kai kurios valstybės narės pareiškė susirūpinimą dėl pasiūlyme numatytų klausimų, pavyzdžiui, privalomų tikslų. Jos paprašė ir toliau suteikti valstybėms narėms galimybę pakankamai lanksčiai nustatyti tinkamiausias paskatas ar priemones, kuriomis būtų spartinamas įmonių elektrinių transporto priemonių naudojimas. Kelios valstybės narės taip pat pareiškė susirūpinimą dėl numatomų MVĮ privalomų tikslų ir administracinės naštos, susijusios su ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo reikalavimais. Daug valstybių narių pirmenybę teikia ne privalomiems reikalavimams, o paskatomis grindžiamoms priemonėms, kaip antai, nacionalinėms mokesčių paskatoms.
Delegacijos taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti suderinamumą su platesniuautomobilių pramonės dokumentų rinkiniu, išlaikyti technologinį neutralumą ir atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių skirtumus, įskaitant infrastruktūros prieinamumą.
Pastangos mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro po 2030 m.
Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis dėl pastangų mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro po 2030 m. Debatuose siekta aptarti tai, kaip reikėtų atnaujinti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui skirtą Sąjungos teisinę sistemą po to, kai neseniai buvo iš dalies pakeistas Europos klimato teisės aktas ir patvirtintas tikslas iki 2040 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 %. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. ir 2027 m. numatoma peržiūrėti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą (ADIR), Reglamentą „ReFuelEU aviation“ ir Reglamentą dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“, diskusijos vyko tikrai laiku.
Valstybės narės iš esmės pritarė tam , kad reikia mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau kartu pabrėžė, kad reikia išlaikyti konkurencingumą ir vengti anglies dioksido nutekėjimo. Siekiant skatinti investicijas, būtina užtikrinti stabilią ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką.
Kelios delegacijos paminėjo, kad siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia plėsti tvarių degalų gamybą ir naudojimą, visų pirma aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose. Kelios valstybės narės pabrėžė, kad reikia investuoti į šiuos degalus.
Daugelis valstybių narių mano, kad krovinių ir keleivių nukreipimas geležinkeliais yra labai svarbus siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pagerinti susisiekimą ir sumažinti triukšmą bei taršą. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir kliūčių greitiesiems geležinkeliams šalinimas laikomi svarbiais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksniais.
Be to, manoma, kad vienas iš pagrindinių būdų tai pasiekti yra kelių transporto (tiek lengvųjų, tiek sunkiųjų transporto priemonių) elektrifikavimas, tačiau kelios valstybės narės pabrėžė technologinio neutralumo ir alternatyviųjų degalų, įskaitant vandenilį, rėmimo svarbą siekiant išvengti priklausomybės.
Pabrėžta, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūra yra svarbi, ir paraginta laikytis subalansuoto požiūrio į apyvartinių taršos leidimų prekybą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Be to, kai kurios valstybės narės paragino realistiškai peržiūrėti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą (ADIR), atsižvelgiant į tinklo pajėgumą ir regioninius apribojimus.
Galiausiai, kelios valstybės narės pažymėjo, kad svarbu mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį.
Valstybės narės priėmė dvejas išvadas: dėl Jūrų pramonės strategijos ir dėl ES uostų strategijos.
Jūrų pramonės strategija yra struktūrinis veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti Europos lyderystę jūrų srityje užtikrinant pažangą moderniųjų technologijų laivų statybos, jūros vėjo elektrinių aptarnavimo laivų, povandeninių dronų ir pažangiausios uostų įrangos srityse.
Išvadose valstybės narės pripažįsta, kad jūrų sektorius yra Europos pramoninės bazės kertinis akmuo, ir pabrėžia jo esminį vaidmenį apsaugant tiekimo grandines, remiant perėjimą prie švarios energijos ir stiprinant ES technologinę lyderystę. Jose taip pat pripažįstami įvairūs nacionaliniai, regioniniai ir vietos jūrų sektoriaus gamybos ir laivybos pramonės šakų ypatumai Sąjungoje ir skirtingi valstybių narių prioritetai.
Valstybės narės taip pat priėmė išvadas dėl ES uostų strategijos. ES uostų strategijoje siekiama sutelkti iniciatyvas, kuriomis didinamas konkurencingumas, remiama energetikos pertvarka ir užtikrinamas saugumas 283 jūrų uostuose ir 223 vidaus vandenų uostuose, priklausančiuose TEN-T tinklui.
Išvadose patvirtintas itin svarbus uostų vaidmuo stiprinant ES strateginę autonomiją, apsaugant ypatingos svarbos tiekimo grandines, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir išlaikant Europos pasaulinę lyderystę vandens transporto srityje.
Valstybės narės pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir proporcingą strategijos įgyvendinimą. Jos prašo Europos Komisijos įvertinti esamų ES lygmens koordinavimo ir valdymo struktūrų veiksmingumą ir prireikus nustatyti naujus įgyvendinimo rėmimo mechanizmus.
Svarstant kitus klausimus, pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie krizę Artimuosiuose Rytuose ir veiksmų koordinavimo ir reagavimo priemonių transporto sektoriuje dabartinę padėtį, atsižvelgiant į balandžio mėn. įvykusios neformalios transporto ministrų vaizdo konferencijos rezultatus.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie dabartinę padėtį nagrinėjant teisėkūros pasiūlymus, pvz., direktyvas dėl tam tikrų kelių transporto priemonių didžiausių leistinų matmenų ir didžiausios leistinos masės, dėl karinio mobilumo, dėl Eurovinjetės, dėl techninės apžiūros dokumentų rinkinio ir reglamentus dėl oro transporto keleivių teisių ir keleivių teisių užtikrinimo ES. Komisija informavo ministrus apie neseniai pateiktą teisės aktų dėl keleivių rinkinį.
Pirmininkausianti Airija taip pat pristatė savo ateinančių 6 mėnesių darbo programą.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ svarstyti klausimai ir informaciją pateikusios šalys bei institucijos:
Belgija: ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) diegimas: svarbiausia – stabilumas, paprastumas ir sąveikumas;
Graikija: ES lygmens geležinkelių sistemų sertifikavimo ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas siekiant paspartinti ERTMS diegimą;
Čekija: Europos krovininio geležinkelių transporto konkurencingumas;
Austrija: strateginis požiūris į Europos geležinkelių pramonę;
Ispanija: geležinkelių pramonės konkurencingumas;
Austrija ir Nyderlandai: tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais (IRP) platformos šeštoji pažangos ataskaita;
Komisija: sezoninis laiko keitimas;
Komisija: švaraus transporto koridoriaus iniciatyva;
Komisija: ES didelio masto tarpvalstybinės bandomosios platformos iniciatyva, skirta autonominėms transporto priemonėms;
Malta: raginimas tęsti diskusijas dėl pasiūlymo dėl Kombinuoto krovinių vežimo direktyvos peržiūros;
Nyderlandai: nepaklusnūs keleiviai;
Lietuva: dronų keliamos grėsmės civilinio transporto infrastruktūrai ir operacijoms;
Prancūzija: ATLPS aviacijos komisijos vertinimo ataskaitos paskelbimas.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
