Bankų sąjungos taisyklių pakeitimai

Vasario 15 d. ambasadoriai ES patvirtino Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Parlamento pasiektą susitarimą dėl peržiūrėtų taisyklių, kuriomis siekiama mažinti riziką ES bankų sektoriuje, rinkinio.

Dokumentų rinkinį, dėl kurio susitarė Taryba ir Parlamentas, sudaro du reglamentai ir dvi direktyvos, susiję su:

• bankų kapitalo reikalavimais (Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES pakeitimai);
• sunkumų patiriančių bankų gaivinimu ir pertvarkymu (Direktyvos 2014/59/ES ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai).

Sprendimu užbaigiamas 2016 m. lapkričio mėn. pradėtas derybų procesas. Pirmą susitarimą dėl priemonių bankų sektoriuje rinkinio pagrindinių elementų Taryba pasiekė ir patvirtino 2018 m. gruodžio 4 d. Dabar ambasadoriai ES patvirtino susitarimą dėl visų rizikos mažinimo priemonių.

Rizikos mažinimo priemonių rinkiniu ketinama įgyvendinti po 2007–2008 m. finansų krizės tarptautiniu lygmeniu sutartas reformas, siekiant sustiprinti bankų sektorių ir įveikti likusius finansinio stabilumo iššūkius. Šie pasiūlymai buvo pateikti 2016 m. lapkričio mėn., į juos įtraukti Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos (FST) sutarti elementai.

Viena iš pagrindinių sutartų rizikos mažinimo bankų sistemoje priemonių yra ta, kad rinkiniu sustiprinama bankų pertvarkymo sistema. Reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) turėtų daugiau nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumų: nustatomi nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų (MREL) sumos ir kokybės reikalavimai siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarkingą gelbėjimo privačiomis lėšomis procesą. Taip pat numatomos laikinos apsaugos priemonės ir galimi papildomi veiksmai pertvarkymo institucijoms.

Rinkiniu taip pat sugriežtinami banko kapitalo reikalavimai, siekiant sumažinti paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką, nustatant privalomą sverto koeficientą, privalomą grynojo pastovaus finansavimo rodiklį ir rizikai jautrias prekybos vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis taisykles.

Be to, priemonių bankų sektoriuje rinkiniu numatytos priemonės bankų skolinimo pajėgumui padidinti ir jų vaidmeniui kapitalo rinkose sustiprinti, pavyzdžiui:

• sumažinti mažesniems ir ne tokios sudėtingos struktūros bankams tenkančią administracinę naštą, susijusią visų pirma su ataskaitų teikimo ir duomenų atskleidimo reikalavimais;
• padidinti bankų pajėgumą skolinti MVĮ ir finansuoti infrastruktūros projektus.

Priemonių bankų sektoriuje rinkiniu taip pat numatyta įvairių institucijų, dalyvaujančių tarpvalstybinių bankų grupių priežiūros ir pertvarkymo veikloje, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sistema. Sutartomis priemonėmis išlaikoma Tarybos pozicijoje nustatyta buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų įgaliojimų pusiausvyra, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams kapitalo ir likvidžiojo turto srautams, kartu užtikrinant tinkamą indėlininkų, kreditorių apsaugos lygį ir finansinį stabilumą visose valstybėse narėse. Susitarime taip pat padaryta pakeitimų siekiant geresnio kompetentingų institucijų bendradarbiavimo klausimais, susijusiais su kovos su pinigų plovimu priežiūra.

• Bankų sąjunga. Ambasadoriai ES patvirtino visą rizikos mažinimo priemonių rinkinį (pranešimas spaudai, 2019 02 15)

Finansų ministrai patvirtino Tarybai pirmininkaujančios Austrijos ir Europos Parlamento pasiektą susitarimą dėl pagrindinių priemonių, pateiktų išsamiame teisės aktų rinkinyje, kuriuo siekiama mažinti riziką ES bankų sektoriuje..

Pasiūlymais ketinama įgyvendinti reformas, dėl kurių tarptautiniu lygmeniu buvo susitarta po 2007–2008 m. finansų krizės, siekiant sustiprinti bankų sektorių ir įveikti iškilusius finansinio stabilumo iššūkius. Šie pasiūlymai buvo pateikti 2016 m. lapkričio mėn. ir į juos įtraukti Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos (FST) sutarti elementai.

Veiksmų gairės siekiant baigti kurti bankų sąjungą

Sutartomis priemonėmis įgyvendinami trys pagrindiniai tikslai, nustatyti Tarybos veiksmų gairėse siekiant baigti kurti bankų sąjungą, dėl kurių buvo susitarta 2016 m. birželio mėn.:

• sustiprinti bankų pertvarkymo sistemą, visų pirma būtiną įsipareigojimų subordinacijos lygį ir kokybę (minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas), kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarkingas gelbėjimo privačiomis lėšomis procesas;
• numatyti galimybę pertvarkymo institucijoms sustabdyti banko mokėjimus ir (arba) sutartinius įsipareigojimus, kai jis pertvarkomas (vadinamoji moratoriumo priemonė), siekiant padėti stabilizuoti banko padėtį;
• sugriežtinti banko kapitalo reikalavimus, siekiant sumažinti paskatas prisiimti pernelyg didelę riziką, nustatant privalomą sverto koeficientą, privalomą grynojo pastovaus finansavimo rodiklį ir rizikai jautrias prekybos vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis taisykles.

Be to, priemonių bankų sektoriuje rinkiniu numatytos priemonės bankų skolinimo pajėgumui padidinti ir jų vaidmeniui kapitalo rinkose sustiprinti, pavyzdžiui:

• sumažinti mažesniems ir ne tokios sudėtingos struktūros bankams tenkančią administracinę naštą, susijusią visų pirma su ataskaitų teikimo ir duomenų atskleidimo reikalavimais;
• padidinti bankų pajėgumą skolinti MVĮ ir finansuoti infrastruktūros projektus;
• mažinti tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių arba padengtųjų obligacijų, išleidimo ar laikymo išlaidas.

Priemonių bankų sektoriuje rinkiniu taip pat numatyta įvairių institucijų, dalyvaujančių tarpvalstybinių bankų grupių priežiūros ir pertvarkymo veikloje, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sistema.

Sutartomis priemonėmis išlaikoma Tarybos pozicijoje nustatyta buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų įgaliojimų pusiausvyra, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams kapitalo ir likvidžiojo turto srautams, kartu užtikrinant tinkamą indėlininkų, kreditorių apsaugos lygį ir finansinį stabilumą visose valstybėse narėse.

Susitarime taip pat padaryta pakeitimų siekiant geresnio kompetentingų institucijų bendradarbiavimo klausimais, susijusiais su kovos su pinigų plovimu priežiūra.

Ekonomikos ir finansų reikalų taryba susitarė dėl pozicijos dėl pasiūlymų, kuriais siekiama sumažinti riziką bankų sektoriuje, sugriežtinant taisykles dėl kapitalo reikalavimų ir dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo. Ministrai paprašė pirmininkaujančios valstybės narės pradėti derybas su Europos Parlamentu, kai tik Parlamentas bus pasirengęs deryboms. Remdamiesi mažinant riziką padaryta pažanga, jie pakartojo savo įsipareigojimą siekti pažangos visų komponentų atžvilgiu, įskaitant pasidalijimą rizika, kaip nurodyta 2016 m. birželio mėn. Tarybos veiksmų gairėse dėl bankų sąjungos.

• Taryba susitarė dėl rizikos mažinimo priemonių (pranešimas spaudai, 2018 m. gegužės 25 d,)
• Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2018 m. gegeužės 25 d.

Ministrai apžvelgė padarytą pažangą, susijusią su priemonių bankų sektoriuje rinkiniu.

• Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2017 m. gruodžio 5 d.

2017 m. birželio 16 d. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas ES bankams taikomų kapitalo reikalavimų reglamentas, projekto. Pakeitimu nustatomos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti potencialų neigiamą poveikį bankų reguliuojamajam kapitalui, kuris gali susidaryti įvedus 9-ąjį TFAS.

Šiuo susitarimu Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei sudaroma galimybė pradėti derybas su Europos Parlamentu dėl šio pasiūlymo, kai Parlamentas susitars dėl savo derybinės pozicijos.

9-asis TFAS patobulina finansinių priemonių apskaitą nustatant reikalavimą dėl ankstyvų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti. Juo šalinami per finansų krizę nustatyti apskaitos sistemos trūkumai. Tačiau tikėtina, kad dėl didesnių atidėjinių gali labai sumažėti bankų reguliuojamasis kapitalas.

Priėmus šį pasiūlymą bankams būtų leidžiama penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu kaip papildomą kapitalą prie savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pridėti padidėjusių atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dalį. Ši pridėtoji suma pereinamuoju laikotarpiu kasmet palaipsniui mažės, kol laikotarpio pabaigoje taps lygi nuliui.

Pasiūlymu taip pat numatoma per trejus metus laipsniškai panaikinti išimtį, pagal kurią didelės pozicijos ribos netaikomos bankų pozicijoms valstybių narių viešojo sektoriaus skolos atžvilgiu, išreikštoms valstybių narių ne vietos valiuta.

9-asis TFAS įsigalios 2018 m. sausio 1 d., todėl Taryba nusprendė iš 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento Nr. 575/2013 dėl bankų kapitalo reikalavimų dalinio pakeitimo išskirti ir sparčiau priimti su 9-uoju TFAS susijusias pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad jos įsigaliotų iki minėtos 2018 m. sausio 1 d. datos.

• Reglamento dėl pereinamojo laikotarpio, skirto poveikiui dėl 9-ojo TFAS įdiegimo mažinti, projektas (pirmininkaujančios valstybės narės kompromisinis tekstas, 2017 m. gegužės mėn.)

2017 m. birželio 16 d. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema nustatant neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo bylose taisykles (t. y. bankų kreditorių hierarchiją), projekto. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė šiuo susitarimu įgaliojama pradėti derybas su Europos Parlamentu, kai tik Parlamentas patvirtins savo poziciją.

Pasiūlymu iš dalies keičiamas ir sustiprinamas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 108 straipsnis, kuris anksčiau buvo susijęs su indėlių grąžinimo eiliškumu nemokumo atveju.

Juo numatomas reikalavimas, kad valstybės narės nustatytų aiškią neužtikrintų indėlių, kuriuos bankui žlugus arba galint žlugti reikėtų gelbėti privačiomis lėšomis, subordinaciją.

Šios taisyklės, be kita ko, taikomos dideliems indėliams, kuriems netaikoma garantijų sistema, t. y. 100 000 € ribą, iki kurios indėliai yra apsaugoti pagal indėlių garantijų sistemą, viršijančiai indėlio daliai.

Valstybės narės būtų įpareigotos sukurti nepirmenybinės pirmaeilės skolos klasę, kadangi dabartine direktyva buvo nustatyti tik prioritetai fiziniams asmenims bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepateikiant išsamaus paaiškinimo apie prioritetinį vertinimą.

• Direktyvos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju projektas. Pirmininkaujančios valstybės narės kompromisinis tekstas, 2017 m. gegužės mėn.

Tarybos Finansinių paslaugų darbo grupė, kurią sudaro ES valstybių narių nacionaliniai ekspertai, pradėjo darbą, susijusį su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama iš dalies pakeisti galiojančias bankų sąjungos taisykles.

• Finansinių paslaugų darbo grupė

Europos Komisijai pristačius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama toliau gerinti ES bankų sektoriaus atsparumą ir jo pajėgumus remti realiąją ekonomiką, Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje buvo pasikeista nuomonėmis.

2016 m. lapkričio 23 d. paskelbti pakeitimai apima bendrą taisyklių sąvadą, t. y. bankų sektoriui taikomus kapitalo reikalavimus, bankų gaivinimo bei pertvarkymo taisykles ir taisykles, susijusias su bendru pertvarkymo mechanizmu.

• Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2016 m. gruodžio 6 d.

Birželio 17 d. posėdyje Taryba priėmė išvadas „Veiksmų gairės siekiant baigti kurti bankų sąjungą“. Dokumente apžvelgiami tolesni veiksmai bankų sąjungos srityje ir prašoma Europos Komisijos toliau rengti pasiūlymus, kuriais siekiama iš dalies pakeisti bankų sąjungos taisykles.

• Veiksmų gairės siekiant baigti kurti bankų sąjungą. Tarybos išvados, 2016 m. birželio 17 d.