Švietimo skatinimas ekonomikos augimo ir įtraukties labui

Kiekviena šalis yra atsakinga už savo švietimo ir mokymo sistemą, tačiau ES atlieka svarbų paramos vaidmenį. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą bei keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir papildo nacionalines pastangas ir reformas.

Pagrindiniai skaičiai

Remiantis EBPO duomenimis:

• 20 % ES darbo jėgos labai trūksta įgūdžių, be kita ko, yra prastas raštingumas ir prastas gebėjimas skaičiuoti
• 25 % Europos suaugusiųjų nesugeba veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

• Suaugusiųjų gebėjimų tyrimas (PIAAC): pasekmės švietimo ir mokymo politikai Europoje (2013 m.)

Kam mums to reikia??

Norint didinti ekonomikos augimą ir užimtumą Europos Sąjungoje, itin svarbu užtikrinti, kad ES piliečiai turėtų būtinus įgūdžius, kad galėtų sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje. Todėl ES ekonomikos augimo strategijoje (strategija „Europa 2020“) nustatyti du tikslai, kuriuos valstybės turi pasiekti iki 2020 m. švietimo srityje:

• pasiekti, kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičius būtų mažesnis nei 10 %
• užtikrinti, kad bent 40 % 30–34 metų amžiaus grupės asmenų įgytų tretinio lygmens išsilavinimą.

• Strategija „Europa 2020“

Švietimas ir mokymas taip pat gali padėti užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogiškųjų ir pilietinių vertybių, ir padėti naikinti visų formų diskriminaciją. Reaguodami į teroristinius išpuolius Paryžiuje ir Danijoje, ES ministrai susitarė, kad reikia:

• užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas įgytų pilietinių ir tarpkultūrinių kompetencijų
• gerinti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis
• skatinti nepalankioje padėtyje esančių vaikų švietimą
• propaguoti kultūrų dialogą.

• Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą

Darbas Taryboje

Apibrėžiant Europos bendradarbiavimo tikslus

2009 m. Taryba priėmė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“). Šioje programoje, glaudžiai susijusioje su strategijoje „Europa 2020“ nustatytais tikslais, apibrėžiami Europos bendradarbiavimo tikslai švietimo ir mokymo srityse ir tokio bendradarbiavimo organizavimas iki 2020 m.

2015 m. lapkričio mėn. Taryba ir Europos Komisija priėmė ataskaitą dėl pažangos, padarytos siekiant šių tikslų. Šioje ataskaitoje taip pat nustatyta darbo programa ateinantiems 5 metams, daugiausia dėmesio skiriant šešioms prioritetinėms sritims:

• aktualių ir kokybiškų mokymosi visą gyvenimą metu suformuotų įgūdžių plėtojimui
• įtraukaus švietimo, lygybės ir nediskriminavimo propagavimui
• atviresniam ir novatoriškam švietimui, visapusiškai atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus reikalavimus
• paramos mokytojams ir dėstytojams stiprinimui
• įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo didinimui siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam mokymuisi ir judumui
• tvarių investicijų švietimo ir mokymo sistemose, jų kokybės ir veiksmingumo skatinimui.

• Švietimo ir mokymo strateginė programa („ET 2020“)
• Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai, 2015 m. lapkričio 23 d.

Dabartinės veiklos sritys

1. Aktualių ir kokybiškų įgūdžių plėtojimas

2017 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo. Išvadose pabrėžiami keli prioritetai, be kita ko:

• užtikrinti aukštos kokybės ir įtraukų švietimą visiems
• užtikrinti, kad įgalėtų mokytojai ir mokyklų vadovai
• pereiti prie efektyvesnio, lygiateisiškesnio ir veiksmingesnio valdymo.

Be to, 2017 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl atnaujintos aukštojo mokslo darbotvarkės. Bendras tikslas – modernizuoti aukštąjį mokslą, kad jis neatsiliktų nuo sparčiai kintančios aplinkos.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2017 11 20–21

2017 m. gegužės mėn. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimąkvalifikacijų sandaros. Ja siekiama nustatyti bendrą nacionalinių kvalifikacijų sistemų susiejimo sandarą ir taip didinti kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą visoje Europoje. Šia rekomendacija taip pat siekiama padėti modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas ir didinti darbuotojų bei besimokančių asmenų galimybes įsidarbinti, judumą ir socialinę integraciją.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2017 05 22–23

2016 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė rezoliuciją dėl naujos įgūdžių darbotvarkės, kurioje akcentuojami svarbiausi aspektai, į kuriuos Taryba atsižvelgs šios srities veikloje. Ja siekiama skatinti visą gyvenimą trunkančias investicijas į žmones, ji apima tokias sritis:

• įgūdžių ugdymą
• abipusį kvalifikacijų pripažinimą
• paramą tiek profesiniam švietimui ir mokymui, tiek aukštajam mokslui
• viso skaitmeninės ekonomikos potencialo atskleidimo būdus.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2016 11 21–22

2016 m. gegužės mėn. Taryba priėmė išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą. Išvadose taip pat pabrėžiamas esminis švietimo ir mokymo vaidmuo siekiant padėti jaunimui įgyti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir tapti atsakingais ateities piliečiais.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2016 05 30–31

2015 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pateikė Tarybai 2016 m. metinę augimo apžvalgą, kuria pradėtas 2016 m. Europos semestras. Apžvalgoje nurodyta, kad siekiant paskatinti inovacijas bei konkurencingumą ir užkirsti kelią nedarbui, svarbu suteikti žmonėms reikiamų įgūdžių. Joje paraginta įgyvendinti į veiklos rezultatus orientuotas švietimo ir mokymo sistemų reformas.

• 2016 m. metinė augimo apžvalga

2. Įtraukiojo švietimo propagavimas

2016 m. lapkričio mėn. pagal Komisijos pasiūlytą Įgūdžių garantijos iniciatyvą Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl rekomendacijos dėl naujų galimybių suaugusiesiems. Ja siekiama sudaryti žemos kvalifikacijos suaugusiesiems galimybę įgyti darbo rinkai ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje aktualius įgūdžius, žinias ir kompetencijas.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2016 11 21–22

Anksčiau, 2016 m. vasario mėn., Taryba priėmė rezoliuciją dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą. Rezoliucijoje dėmesys skiriamas:

• priemonėms, skirtoms tikslinėms investicijoms į švietimą užtikrinti
• tam, kaip būtų geriausia spręsti gebėjimų trūkumo problemas, kad Europoje būtų atkurtos darbo vietos ir remiamas ekonomikos augimas
• švietimo vaidmeniui skatinant pilietiškumą ir socialinę įtrauktį.

• Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba, 2016 02 24

2015 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo. Jose akcentuoti šie poveikį darantys aspektai:

• nepalanki padėtis, be kita ko, migrantų kilmės vaikų, romų vaikų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų
• švietimo sistemų struktūra ir tokie veiksniai kaip smurtas ir patyčios, mokymo metodai ar programos.

Ministrai paragino užtikrinti, kad visi jauni asmenys turėtų vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Jie paragino valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti ES priemonių teikiamomis finansavimo galimybėmis, kad būtų remiamos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

• Tarybos išvados dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo

Be to, 2015 m. lapkričio mėn. Taryba aptarė migrantų kilmės asmenų integravimo strategijas. Iš esmės ministrai laikėsi nuomonės, kad itin svarbu daugiausia dėmesio skirti šiems aspektams:

• užtikrinti veiksmingą priimančiosios šalies kalbos mokymąsi
• greitai ir veiksmingai įvertinti ir patvirtinti anksčiau įgytas kvalifikacijas
• sistemingai propaguoti bendras Europos vertybes
• parengti mokytojus, mokinius ir tėvus didesnei įvairovei mokyklose.

Pirmininkaujantys Nyderlandai taip pat sutelkė dėmesį į pilietiškumo ir pagrindinių vertybių skatinimą pasitelkiant švietimą, remiantis Paryžiaus deklaracija (2015 m. kovo mėn.).