Konkurencingumo kelrodis
Konkurencingumo kelrodis – tai planas, ką daryti, kad Europos ekonomika vėl augtų ir klestėtų.
Kam reikalingas konkurencingumo kelrodis?
Per pastaruosius 20 metų Europa našumu atsiliko nuo kitų stipriausios ekonomikos šalių. Reikia skubiai imtis veiksmų Europos konkurencingumui atgaivinti.
Dėl to 2024 m. lapkričio mėn. Budapešto deklaracijoje ES vadovai pabrėžė, kad reikia skubiai įgyvendinti naują Europos konkurencingumo susitarimą, grindžiamą visiškai integruota bendrąja rinka.
Įprastinės veiklos scenarijus nebetinka.
Budapešto deklaracija
Vadovų prašymu 2025 m. sausio mėn. Europos Komisija pristatė konkurencingumo kelrodį.
Kelrodis grindžiamas Mario Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities pateiktomis rekomendacijomis.
Tikslai
Kelrodžio tikslas – sudaryti sąlygas lengviau ir sparčiau vystyti verslą ir užtikrinti Europos klestėjimą.
Šis kelrodis padeda Komisijai dirbti 2024–2029 m. laikotarpiu remiantis trimis ramsčiais, susijusiais su:
- inovacijų diegimo atotrūkio nuo pagrindinių ES konkurentų panaikinimu,
- dekarbonizacijos ir konkurencingumo susiejimu,
- priklausomybės mažinimu ir saugumo didinimu.
Inovacijos
Pagal pirmąjį ramstį daugiausia dėmesio skiriama augimo skatinimui pasitelkiant inovacijas.
ES vadovai pabrėžė, kad reikia skatinti inovacijoms palankesnę aplinką, grindžiamą pažangiu mokslu, kad į rinką inovatyvieji produktai patektų greičiau ir dideliu mastu.
Komerciniais tikslais naudojamas tik vienas iš trijų ES registruotų patentų. Norint, kad neliktų inovacijų diegimo atotrūkio nuo ES konkurentų ir Europa imtų pirmauti pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, konkurencingumo kelrodyje yra paminėti pasiūlymai, kuriais siekiama:
- padėti startuoliams pradėti ir plėsti veiklą,
- skatinti plėtoti dirbtinį intelektą (DI) ir pritaikyti jį pramonei,
- supaprastinti ir suderinti visoje ES taikomas teisės normas,
- skatinti naujus finansavimo produktus (pavyzdžiui, rizikos kapitalą),
- sudaryti palankesnes sąlygas talentų judumui ir padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai,
- plėtoti kompiuterijos, debesijos, tinklo, palydovines ir duomenų infrastruktūras.
Be to, naujos priemonės, kurias pasitelkus siekiama pirmauti strateginiuose technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, DI, puslaidininkių ir kvantinių technologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijų, švarios energijos technologijų, robotikos, kosmoso, susietojo ir autonominio judumo technologijų sektoriuose, turėtų padėti Europai sustiprinti tiek technologinį suverenumą, tiek konkurencingumą.
Dekarbonizacija
ES šalys yra pasiryžusios iki 2050 m. pasiekti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus.
Gerai į pramonės, konkurencijos, ekonomikos ir prekybos politiką integruotas dekarbonizacijos aspektas yra vienas iš tvirtų ekonomikos augimo skatinimo veiksnių.
Tačiau norėdama sustiprinti konkurencingumą ES turi išspręsti struktūrines problemas, susijusias su didelėmis energijos kainomis Europoje, ir priklausomybės nuo iškastinio kuro importo problemą.
Siekiant veiksmingai dekarbonizuoti ekonomiką, pagal antrąjį konkurencingumo kelrodžio ramstį numatytos šios Komisijos iniciatyvos:
- švarios pramonės kursas ir spartesnio pramonės dekarbonizacijos aktas, siekiant padėti gamintojams pereiti prie netaršių gamybos procesų bei technologijų ir skatinti naujus žiedinės ekonomikos verslo modelius,
- Įperkamos energijos veiksmų planas, siekiant lengviau gauti pigios energijos,
- veiksmų gairės, kaip palaipsniui nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą, siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę,
- elektrifikavimo veiksmų planas ir Europos elektros tinklų dokumentų rinkinys, siekiant modernizuoti ir išplėsti ES energetikos tinklą ir infrastruktūrą,
- ES klimato teisės akto pakeitimai, siekiant nustatyti 2040 m. tikslą išmetamą teršalų kiekį sumažinti 90 %,
- žiedinės ekonomikos aktas, siekiant skatinti geriau ir pakartotinai naudoti išteklius.
- Švarios pramonės kursas
-
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
- Įperkamos energijos veiksmų planas
- Europos plieno ir metalų veiksmų planas
Saugumas
Kelrodyje pabrėžiama, kad prekyba yra vienas iš pagrindinių ES klestėjimo veiksnių, o ES turi įvairinti, stiprinti ir užtikrinti savo tiekimo grandinių atsparumą.
Prekyba
Komisija siekia pasirašyti ir įgyvendinti papildomus prekybos susitarimus, taip pat švarios prekybos ir investicijų partnerystes, kad padėtų užtikrinti ypatingos svarbos žaliavų, švarios energijos, tvarių degalų ir švarių technologijų tiekimą iš viso pasaulio.
Komisija taip pat sukūrė platformą, kuri suteikia ES įmonėms galimybių veiksmingai įsigyti su energija susijusių gaminių ir žaliavų.
Planuojama peržiūrėti viešųjų pirkimų taisykles, įskaitant pirmenybės teikimą europiniams viešiesiems pirkimams, siekiant sustiprinti technologinį saugumą ir vidaus tiekimo grandines.
Gynyba
Kelrodyje pabrėžiama, kad valstybės narės turi toliau bendradarbiauti gynybos srityje, aktyviau vykdydamos bendrus viešuosius pirkimus, bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir sutelkdamos bendruosius išteklius.
Pasirengimas
Kelrodyje taip pat pabrėžiama, kad būtina imtis konkrečių veiksmų siekiant pagerinti ES pasirengimą esamoms ir galimoms grėsmėms.
Konkurencingumo veiksniai
Kelrodyje nustatyti penki būdai, kaip užtikrinti, kad ES būtų konkurencinga visuose sektoriuose.
Supaprastinimas
Komisija yra pateikusi keletą pasiūlymų, kaip supaprastinti taisykles, sumažinti reglamentavimo naštą ir paspartinti administracines procedūras, kad Europa taptų patrauklesne investicijoms.
Vienas iš tikslų yra MVĮ tenkančią administracinę naštą sumažinti bent 35 %.
ES taisyklių supaprastinimas
Bendrosios rinkos sukūrimas ir plėtimas
Komisija siekia pašalinti esamas kliūtis visoms įmonėms, kad jos horizontaliosios bendrosios rinkos strategijos dėka galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais masto privalumais.
Ypač daug dėmesio bus skiriama MVĮ ir startuoliams.
Bendroji rinka
Finansavimas
Konkurencingesnė, inovatyvesnė ir dekarbonizuota Europa turės didelių finansavimo poreikių, todėl Europos Sąjungai reikia labiau sutelkti privačiąsias investicijas ir tikslingiau naudoti viešąsias lėšas. Todėl Komisija pristatė santaupų ir investicijų sąjungos strategiją.
Kelrodyje taip pat numatyti pasiūlymai, kuriais siekiama:
- gilinti ES kapitalo rinkų integraciją,
- padėti sutelkti kapitalą europiniams projektams,
- į ekonomiką investuoti santaupas,
- sukurti bankų finansavimo papildomų pajėgumų skatinant ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinką.
Santaupų ir investicijų sąjunga
Be to, Komisija pasiūlė restruktūrizuoti kitą ilgalaikį biudžetą (2028–2034 m. daugiametę finansinę programą), kad būtų remiamas ES konkurencingumas.
Naujasis Europos konkurencingumo fondas (EKF) į vieną taisyklių sąvadą sujungs 14 esamų atskirų programų ir bus sukurta viena paraiškų teikimo sąsaja. Jis apima keturias sritis:
- sveikatos, biotechnologijų, žemės ūkio ir bioekonomikos,
- atsparumo ir saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso,
- skaitmeninės lyderystės,
- perėjimo prie švarios energijos ir pramonės dekarbonizavimo.
2028–2034 m. ES ilgalaikis biudžetas
Įgūdžiai
Siekdama užtikrinti geresnę turimų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktį, Komisija, įgyvendindama įvairius planus ir iniciatyvas, siekia sukurti įgūdžių sąjungą.
Siekdama pašalinti patekimą į darbo rinką ribojančias kliūtis, ypač moterims, jaunimui, norintiems išlikti ekonomiškai aktyviais vyresnio amžiaus piliečiams, žemos kvalifikacijos asmenims ir asmenims su negalia, Komisija taip pat ketina pateikti kokybiškų darbo vietų kūrimo gaires.
Politikos koordinavimas
Komisija pasiūlys naują konkurencingumo koordinavimo priemonę, kurios tikslas – geriau suderinti bendrus strateginius interesus ES ir nacionaliniu lygmenimis.
Ji turėtų padėti ES ir valstybėms narėms:
- imtis veiksmų pagal bendrus konkurencingumo prioritetus pasirinktose svarbiausiose srityse,
- bendradarbiauti bendrų Europos interesų projektų srityje.
Tarybos vaidmuo pagal konkurencingumo kelrodį
Europos Vadovų Taryba yra atsakinga už bendros ES politinės strategijos ir gairių nustatymą.
ES vadovai nurodė, kad klestinti ir konkurencinga Europa yra vienas iš pagrindinių 2024–2029 m. strateginės darbotvarkės, kurioje nustatyti ES politikos darbo prioritetai, elementų.
ES Taryba kartu su Europos Parlamentu pagal įprastą teisėkūros procedūrą atlieka teisėkūros institucijų vaidmenį.
Tai reiškia, kad Komisijai pateikus konkurencingumo kelrodyje paskelbtus pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, ES ministrai aptars siūlomas priemones įvairių sudėčių Tarybos posėdžiuose. Po to įvyks derybos su Europos Parlamentu dėl galutinių teisės aktų formuluočių ir abi institucijos priims naująsias taisykles, kurios taps ES teise.
Taip pat žr.
Pramonė
Klimato kaita: ką daro ES
ES vaidmuo pasaulinėje prekyboje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 16 d.