Kaip ES valdo migracijos srautus
ES yra priėmusi įvairių taisyklių dėl teisėtos migracijos srautų valdymo, prieglobsčio prašymų tvarkymo ir neteisėtų migrantų grąžinimo.
Įgūdžių ir talentų pritraukimo iniciatyva
2022 m. balandžio 27 d. Europos Komisija pateikė komunikatą, kuriame išdėstytas požiūris į naują ir tvarią ES teisėtos migracijos politiką, pritraukiant įgūdžių ir talentų, reikalingų ES, kad būtų sprendžiamos darbo jėgos trūkumo ir demografinių pokyčių Europoje problemos.
Tą pačią dieną Komisija taip pat pateikė du pasiūlymus modernizuoti Vieno leidimo direktyvą ir Ilgalaikių gyventojų direktyvą.
Talentų rezervas
ES kuria talentų rezervą – ES masto platformą. ES talentų rezervas galėtų pagerinti įgūdžių nustatymo ES šabloną ir suteiktų ES darbdaviams geresnių galimybių įdarbinti konkrečių įgūdžių turinčius trečiųjų šalių piliečius. Tai bus pirmoji ES masto platforma, kurios tikslas – palengvinti ir paspartinti ES mastu trūkstamų specialistų įdarbinimą tarptautiniu mastu.
Ja siekiama:
- padėti darbo ieškantiems trečiųjų šalių asmenis susisiekti su ES įsisteigusiais darbdaviais,
- padėti spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemą ES vidaus darbo rinkoje.
Kam skirta ši platforma?
- darbo ieškantiems asmenims iš trečiųjų šalių,
- darbdaviams Europoje, ypač sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų,
- suinteresuotosios valstybės narės gali prie jos prisijungti savanoriškai.
2024 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl derybų įgaliojimų dėl ES specialistų rezervo. Pirmininkaujančios Danijos ir Europos Parlamento derybos baigtos 2025 m. lapkričio mėn. 2026 m. kovo mėn. Taryba pritarė tam, kad būtų sukurtas ES specialistų rezervas.
Vienas leidimas
Pasiūlymu peržiūrėti Vieno leidimo direktyvą siekiama dar labiau supaprastinti šią procedūrą, kad valstybėms narėms būtų lengviau pritraukti įgūdžių ir talentų iš trečiųjų šalių. Pasiūlymu taip pat stiprinama darbuotojų migrantų apsauga nuo išnaudojimo ir nevienodo požiūrio.
Šia siūloma direktyva siekiama:
- nustatyti vieną prašymų išduoti bendrą leidimą dirbti ir gyventi šalyje teikimo procedūrą,
- užtikrinti vienodas teises reikalavimus atitinkantiems trečiųjų šalių piliečiams, grindžiamas vienodu požiūriu, kaip ir į vieną bendrą leidimą išdavusios valstybės narės piliečius,
- užtikrinti spartesnį prašymų išduoti vizą tvarkymą,
- sudaryti galimybę vieno leidimo turėtojams pakeisti darbdavį,
- nustatyti instrukcijas tam atvejui, kai vieno leidimo turėtojas tampa bedarbiu.
2023 m. birželio 8 d. Taryba priėmė bendrą požiūrį. Gruodžio 20 d. Taryba ir Europos Parlamentas preliminariai susitarė atnaujinti vieno leidimo procedūrą. Vieno leidimo direktyvą Taryba priėmė 2024 m. balandžio 12 d.
Ilgalaikiai gyventojai
2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlymu, kuris taip pat įeina į teisėtos migracijos dokumentų rinkinį, siekiama:
- sukurti tikrą ES ilgalaikio gyventojo statusą,
- stiprinti ilgalaikių gyventojų teisę judėti ir dirbti kitose valstybėse narėse.
Pasiūlyme dėl direktyvos nustatomos sąlygos, pagal kurias valstybėje narėje bent penkerius metus teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenę trečiųjų šalių piliečiai gali įgyti ES ilgalaikio gyventojo statusą.
Kad pareiškėjai galėtų įgyti ilgalaikio gyventojo statusą, bus taikomos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui:
- pareiškėjai iš trečiųjų šalių turi pateikti įrodymus, kad turi stabilių ir reguliarių pajamų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti, taip pat sveikatos draudimą,
- valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai įvykdytų integracijos sąlygas.
2023 m. lapkričio 23 d. ES valstybės narės susitarė dėl derybų įgaliojimų dėl šios direktyvos atnaujinimo.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai
2021 m. spalio 7 d. Taryba priėmė peržiūrėtą Mėlynosios kortelės direktyvą. Naujosiomis taisyklėmis suderinta daugiau atvykimo ir gyvenimo sąlygų, taikomų aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių, ir padidintas ES mėlynosios kortelės patrauklumas.
Šios visoje ES taikomos priėmimo sistemos tikslas – pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir juos išlaikyti, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Tuo tikslu visų pirma:
- nustatomi įtraukesni priėmimo kriterijai,
- palengvinamas judumas ES viduje,
- palengvinamas šeimų susijungimas,
- supaprastinamos procedūros pripažintiems darbdaviams,
- sudaromos labai didelės galimybės patekti į darbo rinką.
Valstybės narės galės aukštos kvalifikacijos darbuotojams kartu su ES mėlynosios kortelės sistema toliau taikyti ir nacionalines sistemas. Tačiau naujosiomis taisyklėmis bus nustatyta keletas nuostatų, skirtų užtikrinti, kad ES mėlynosios kortelės turėtojai ir jų šeimos neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su nacionalinių leidimų turėtojais.
ES mėlynosios kortelės direktyva pirmą kartą buvo priimta 2009 m. 2016 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl taisyklių reformos.
ES mėlynoji kortelė: pritraukti talentus (Infografikas.)
Perkėlimas į ES
Perkėlimu pabėgėliams, kuriems reikia apsaugos, suteikiama galimybė teisėtai ir saugiai patekti į ES, nerizikuojant savo gyvybe leidžiantis į pavojingas keliones.
Nuo 2015 m. įgyvendinant sėkmingas ES finansuojamas perkėlimo į ES programas, prieglobstį Europos Sąjungoje buvo padėta rasti daugiau nei 98 000 pažeidžiamiausių asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Prieš pradedant įgyvendinti kiekvieną perkėlimo į ES programą, ES šalys praneša apie savo įsipareigojimus dėl to, kiek pabėgėlių jos planuoja priimti.
Į 2021–2022 m. programą pirmą kartą įtraukti įsipareigojimai dėl humanitarinio priėmimo kartu su įsipareigojimais dėl perkėlimo į ES.
Kartu su humanitarinio priėmimo programomis ES valstybės narės iki šiol suteikė apsaugą maždaug 130 000 asmenų:
- 19 455 asmenims 2015–2017 m. ir tai apėmė 86 % visų įsipareigojimų,
- 45 570 asmenų 2018–2019 m. ir tai apėmė 91 % visų įsipareigojimų,
- 24 656 asmenims 2020–2021 m. ir tai apėmė 72 % visų įsipareigojimų,
- 33 800 asmenų 2021–2022 m. (beveik 5 000 asmenų pagal perkėlimo į ES programas ir 28 800 asmenų pagal humanitarinio priėmimo programas).
2020–2021 m. programos įgyvendinimo laikotarpis buvo pratęstas dėl koronaviruso protrūkio. 2022 m. ir toliau buvo įgyvendinami valstybių narių įsipareigojimai dėl perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo.
2022 m. liepos mėn. Europos Komisija pradėjo 2023–2025 m. įsipareigojimų dėl perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programą ir paprašė valstybių narių pateikti:
- 2023 m. įsipareigojimus,
- 2024–2025 m. įsipareigojimų prognozes (kiek įmanoma).
Be perkėlimo į ES programų, pagal 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimą į ES perkelta daugiau nei 37 300 asmenų.
2016 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama perkėlimo į ES sistema, suteikianti saugių ir teisėtų būdų gauti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia. Tokiu būdu ES pereis nuo ad hoc perkėlimo į ES programos prie stabilesnės sistemos, kuri bus tvaresnė ir nuspėjamesnė.
Kiti teisėtos migracijos srautai
Studentai ir mokslininkai
2016 m. ES priėmė direktyvą, kuria nustatomos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo au pair programoje tikslais sąlygos.
Šios taisyklės padeda:
- populiarinti ES kaip pasaulinį kompetencijos centrą,
- daryti pažangą didinant ES konkurencingumą pasauliniu lygmeniu talentų ir lyderystės srityje,
- didinti bendrą ES konkurencingumą ir ekonomikos augimo tempą,
- skatinti žinių bei įgūdžių kūrimą ir įgijimą,
- plėtoti solidarumą ir prisidėti prie didesnės socialinės sanglaudos,
- prisidėti prie abipusio praturtėjimo ir susipažinimo su kitomis kultūromis.
Be to, ES skatina studentų, tyrėjų ir verslininkų judumą įgyvendindama programą „Erasmus+", kurios numatomas biudžetas – 26,2 mlrd. €. Ši finansavimo suma beveik dvigubai didesnė nei buvo skirta ankstesnei programai (2014–2020 m.). 2021–2027 m. labai daug dėmesio skiriama socialinei įtraukčiai, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir jaunimo dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimui.
Sezoniniai darbuotojai
ES vis labiau trūksta darbuotojų, todėl ES ekonomika priklauso nuo didelio skaičiaus sezoninių darbuotojų, atvykstančių iš ES nepriklausančių šalių.
2014 m. Taryba ir Parlamentas priėmė sezoninių darbuotojų direktyvą. Joje nustatomos sąlygos, pagal kurias ne ES piliečiai gali atvykti į ES ir joje būti kaip sezoniniai darbuotojai.
Šios taisyklės padeda:
- suderinti ir supaprastinti valstybėse narėse taikomas priėmimo taisykles,
- apsaugoti sezoninius darbuotojus, kurie nėra ES piliečiai, nuo išnaudojimo ir prastų darbo sąlygų,
- spręsti sezoninių darbuotojų, kurie nėra ES piliečiai, neteisėto buvimo ES problemą.
Bendrovės viduje perkeliami asmenys
2014 m. Taryba ir Parlamentas priėmė direktyvą dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų.
Taikant šias naujas taisykles ne ES piliečiai gali pateikti prašymus dirbti ES vadovaujančiais darbuotojais, specialistais arba stažuotojais pagal bendrovės viduje perkeliamiems asmenims taikomas sąlygas.
Šeimos susijungimas
Šeimos susijungimu suteikiama galimybė prie ES teisėtai gyvenančių asmenų prisijungti jų šeimos nariams. Tokiu būdu ne ES piliečiams padedama geriau integruotis į visuomenę.
ES taisyklės dėl šeimos susijungimo nustatytos direktyvoje dėl teisės į šeimos susijungimą, kuria nustatytos bendros taisyklės siekiant ES (išskyrus Airiją ir Daniją) užtikrinti šeimos susijungimo teisę.
-
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Prieglobsčio prašytojai
Pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS) nustatyti bendri minimalieji prieglobsčio prašytojams taikomų sąlygų standartai. Praktikoje su prieglobsčio prašytojais elgiamasi nevienodai ir pripažinimo rodikliai valstybėse narėse skiriasi.
Todėl daug prieglobsčio prašytojų keliauja iš vienos ES šalies į kitą, ieškodami, kur geriausia prašyti prieglobsčio. Šis reiškinys vadinamas palankiausios prieglobsčiui valstybės paieška.
Migracijos krizė paaštrino šią problemą ir akcentavo poreikį geriau derinti prieglobsčio procedūras ir standartus.
Prašymai suteikti prieglobstį ES (Infografikas.)
Grąžinimo politika ir readmisijos susitarimai
ES grąžinimo politika grindžiama Grąžinimo direktyva. Šioje direktyvoje nustatytos aiškios, skaidrios ir teisingos neteisėtai ES esančių ne ES piliečių grąžinimo taisyklės.
Direktyvoje taip pat akcentuojama, kad reikia sudaryti readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Šie susitarimai yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti ES grąžinimo politiką, kuria nustatytos neteisėtai ES gyvenančių asmenų grąžinimo į jų kilmės šalį taisyklės.
ES veda derybas su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos susitarimų ir juos sudaro. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl tokių susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.
ES jau yra sudariusi 18 readmisijos susitarimų. Į Kotonu susitarimą, kuris yra ES santykių su 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis pagrindas, taip pat įtraukta nuostatų dėl neteisėtų migrantų grąžinimo į jų kilmės šalį.
Su kai kuriomis trečiosiomis šalimis tuo pačiu tikslu ES yra sudariusi ne tik readmisijos, bet ir grąžinimo susitarimus.
Europos Vadovų Taryba ir Taryba nuolat pabrėžia, kad būtina stiprinti ES grąžinimo ir readmisijos politiką ir padaryti ją veiksmingesnę, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant galiojančius ir sudarant naujus readmisijos ir grąžinimo susitarimus.
2018 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė reformuoti bendras ES grąžinimo taisykles. Siūlomais pokyčiais siekiama, kad galiojančios taisyklės būtų veiksmingesnės. 2019 m. birželio 7 d. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl naujų taisyklių, kad būtų pagerintas grąžinimo veiksmingumas.
2025 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl naujų ES taisyklių, kurios užtikrins greitesnes, paprastesnes ir veiksmingesnes asmenų, neturinčių teisės pasilikti ES, gražinimo procedūras. Siūlomame reglamente nustatomos bendros ES masto procedūros, aiškesnės grąžinamų asmenų pareigos ir sudaromos sąlygos trečiosiose šalyse įkurti grąžinimo centrus, stiprinant bendradarbiavimą ir gerinant sprendimų grąžinti vykdymo užtikrinimą.
2026 m. birželio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl naujo ES teisės akto, taip padėdami pamatus greitesnėms ir veiksmingesnėms grąžinimo procedūroms visoje ES. Susitarimu papildomas Migracijos ir prieglobsčio paktas ir remiamas veiksmingas jo įgyvendinimas.
- Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo
- Taryba susitarė dėl ES teisės aktų dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo (2025 m. gruodžio 8 d.)
- Migracijos politika. Taryba susitarė dėl dalinės derybinės pozicijos dėl Grąžinimo direktyvos (pranešimas spaudai, 2019 m. birželio 7 d.)
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. kovo 30 d.