Moldova
2022 m. kovo mėn. Moldovos Respublika pateikė paraišką dėl narystės ES, o 2022 m. birželio mėn. jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Stojimo derybos oficialiai pradėtos 2024 m. birželio mėn. ES ir Moldova taip pat bendradarbiauja Rytų partnerystės kontekste.
Plėtra
Paraiška dėl narystės ES
2022 m. kovo 3 d. Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES.
2022 m. birželio 17 d. Europos Komisija pateikė nuomonę dėl paraiškos dėl narystės ES.
2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba suteikė Moldovai šalies kandidatės statusą. Ji paprašė Europos Komisijos pranešti Tarybai apie Komisijos nuomonėje dėl paraiškos dėl narystės nurodytų sąlygų įvykdymą.
Stojimo derybos
2023 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pateikė rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Moldova. 2023 m. gruodžio mėn. ES vadovai nusprendė pradėti stojimo derybas su Moldova ir paprašė Tarybos priimti derybų programą, kai bus imtasi atitinkamų veiksmų, išdėstytų 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos ataskaitoje.
Remdamasi patikslinta plėtros metodika, 2024 m. birželio 21 d. Taryba patvirtino derybų programą, o po keturių dienų ES surengė pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją su Moldova, kad būtų pradėtos stojimo derybos su šia šalimi.
- Ataskaita dėl Moldovos (Europos Komisija, 2023 m. lapkričio 8 d.)
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2023 m. gruodžio 14–15 d.
- ES pradėjo stojimo derybas su Moldova (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 25 d.)
Stojimo konferencijos susitikimai
Stojimo derybos vyksta ES valstybių narių ir šalies kandidatės ministrų ir ambasadorių tarpvyriausybinėse konferencijose (dažnai vadinamose stojimo konferencijomis). Derybos apima bendrų teisių ir teisės aktų visumą (ES acquis) ir yra suskirstytos į skirtingus skyrius arba skyrių grupes, apimančias skirtingas politikos sritis. Stojimo konferencijos gali vykti ministrų arba jų pavaduotojų lygmeniu.
2024 m. birželio 25 d. ES surengė pirmąją stojimo konferenciją su Moldova, oficialiai pradėdama derybas dėl narystės.
2026 m. birželio 15 d. įvykusioje antrojoje ES ir Moldovos stojimo konferencijoje šalys pradėjo derybas dėl 1 derybų skyrių grupės „Pagrindiniai principai“. Ši derybų skyrių grupė visų pirma apima demokratinių institucijų veikimą, viešojo administravimo reformą ir ekonominius kriterijus. Į ją įtraukti šie derybų skyriai:
- 23 skyrius. Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės,
- 24 skyrius. Teisingumas, laisvė ir saugumas,
- 5 skyrius. Viešieji pirkimai,
- 18 skyrius. Statistika,
- 32 skyrius. Finansų kontrolė.
Konferencijos metu ES nustatė tarpinius kriterijus 1 derybų skyrių grupei ir 23 bei 24 skyriams, kurie turi būti įvykdyti, kad derybose dėl tos grupės būtų galima daryti pažangą. Be to, ES nustatė 5, 18 ir 32 skyrių preliminaraus uždarymo kriterijus.
Prieš antrąją stojimo konferenciją vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ES vadovai ne kartą ragino Tarybą nedelsiant atidaryti derybų skyrių grupes, pradedant nuo pagrindinių principų grupės, laikantis plėtros metodikos ir nuopelnais grindžiamo požiūrio.
Metinė pažangos peržiūra
Taryba kasmet įvertina kiekvienoje iš ES šalių kandidačių ir partnerių, įskaitant Moldovą, padarytą pažangą siekiant europinės integracijos.
2025 m. gruodžio 16 d. Tarybai pirmininkaujanti Danija paskelbė išvadas, kurioms politinį pritarimą davė 26 ES valstybės narės.
Rytų partnerystė
Vykstant plėtros procesui ES ir Moldova taip pat bendradarbiauja, kad būtų stiprinami politiniai ir ekonominiai santykiai, be kita ko, pasitelkdamos Rytų partnerystę.
ES ir Moldovos asociacijos susitarimas
2016 m. liepos 1 d. galutinai įsigaliojo ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, laikinai taikytas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Asociacijos susitarimu Moldovai suteikiama galimybė naudotis laisvosios prekybos erdve (išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas).
Asociacijos taryba
Asociacijos taryba yra oficialus organas, įsteigtas pagal ES ir Moldovos asociacijos susitarimą tam, kad stebėtų ir prižiūrėtų šio susitarimo įgyvendinimą.
2025 m. birželio 4 d. įvykusiame ES ir Moldovos asociacijos tarybos devintajame posėdyje daugiausia dėmesio buvo skiriama Moldovos stojimo į ES procesui, politiniam dialogui ir reformoms, bendradarbiavimui bei konvergencijai užsienio ir saugumo politikos srityje, taip pat ekonominiam bei sektoriniam bendradarbiavimui.
Vizų režimo liberalizavimas
2014 m. balandžio 28 d. įsigaliojo vizų režimo liberalizavimas. Taikant Moldovai bevizį režimą tapo lengviau keliauti, užsiimti verslu ir žmonėms palaikyti tarpusavio ryšius. Tai yra vienas iš pažangos, padarytos skatinant judumą su Rytų partnerystės šalimis partnerėmis, pavyzdžių.
Tarptinklinis ryšys
2026 m. sausio 1 d. Moldova buvo įtraukta į ES tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis erdvę. Tai reiškia, kad moldavai Europos Sąjungoje ir ES piliečiai Moldovoje dabar gali skambinti, siųsti žinutes ir naudotis judriojo ryšio duomenimis be papildomų mokesčių.
Ši priemonė padės Moldovai toliau integruotis į ES bendrąją rinką, o tai yra vienas iš pagrindinių ES ir Moldovos asociacijos susitarimo tikslų.
ES ir Moldovos prekybos santykiai
ES ir Moldovos prekybos santykius lemia laisvosios prekybos erdvė, sukurta pagal asociacijos susitarimo dalį dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (išsamus ir visapusiškas LPS).
Konkrečiai, pagal išsamų ir visapusišką LPS:
- panaikinami importo muitai daugumai prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja ES ir Moldova,
- abi partnerės gali plačiai abipusiškai naudotis prekyba paslaugomis.
Be to, ir ES, ir Moldovos bendrovės gali nediskriminuojamos steigti patronuojamąsias įmones arba filialus. Tai reiškia, kad steigiant verslą partnerės rinkoje joms taikomas toks pat požiūris kaip ir vietos bendrovėms.
Prekės, kuriomis daugiausia prekiauja ES ir Moldova, apima mašinas ir prietaisus, chemijos pramonės ar su ja susijusių šakų produktus, transporto įrangą ir mineralinius produktus.
Prekybos duomenys
ES yra didžiausia, neturinti sau lygių Moldovos prekybos partnerė. 2025 m. Moldovos prekyba su ES sudarė daugiau kaip pusę visos šios šalies prekybos prekėmis, o jos apyvarta sudarė daugiau kaip 7 mlrd. €. Antroji pagal dydį Moldovos prekybos partnerė yra Kinija, kuriai tenka daugiau nei 13 % prekybos mainų, po jos eina Ukraina (10 %).
Moldovos prekybos prekėmis su Rusija procentinė dalis gerokai sumažėjo ir dabar sudaro tik 2,2 % visos Moldovos prekybos prekėmis.
- ES: 55,9 %
- Kinija: 13,1 %
- Ukraina: 10,3 %
- Turkija: 7,2 %
- Rusija: 2,2 %
- Kitos: 11,3 %
Finansinė parama Moldovai
Makrofinansinė parama
ES yra didžiausia finansinės paramos Moldovai teikėja. Nuo 2021 m. sutelkta daugiau kaip 2,2 mlrd. €.
Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, sukėlusią žalingų padarinių Moldovos ekonominiam bei finansiniam stabilumui, 2022 m. balandžio 4 d. Taryba nusprendė Moldovos Respublikai suteikti naują 150 mln. € makrofinansinę paramą paskolų ir dotacijų forma.
Parama pradėta teikti 2022 m. ir išmokama trimis dalimis 2022–2024 m. laikotarpiu.
Ekonomikos augimo planas
Siekdama padėti remti Moldovos integraciją į ES, 2024 m. spalio 10 d. Komisija pateikė Moldovos ekonomikos augimo planą. Planu siekiama skatinti socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES ir paspartinti esmines reformas. Jis grindžiamas trimis ramsčiais:
- parama Moldovos socioekonominėms ir pagrindinėms reformoms,
- Moldovos galimybių patekti į ES bendrąją rinką didinimu,
- finansinės paramos 2025–2027 m. didinimu, taikant specialią Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonę.
2025 m. kovo 18 d. Taryba galutinai pritarė plano finansiniam ramsčiui – Reformų ir ekonomikos augimo priemonei. Pagal šią priemonę parama Moldovai bus teikiama 2025–2027 m. laikotarpiu. Numatoma suteikti iki 385 mln. € dotacijų ir 1,5 mlrd. € paskolų.
Tai didžiausias ES finansinės paramos paketas nuo Moldovos nepriklausomybės pradžios, papildantis kitą svarbią ES paramą šiai šaliai.
Saugumas ir gynyba
Saugumo ir gynybos partnerystė
2024 m. gegužės 21 d. aštuntajame ES ir Moldovos asociacijos tarybos posėdyje ES ir Moldova pasirašė saugumo ir gynybos partnerystės dokumentą. Moldova yra pirmoji valstybė, pasirašiusi tokį partnerystės su ES dokumentą.
Ši partnerystė skatina dialogą ir bendradarbiavimą tokiose srityse kaip:
- kova su hibridinėmis grėsmėmis,
- kibernetinis saugumas,
- kova su dezinformacija,
- mokymas ir gebėjimų stiprinimas.
Ji taip pat sudaro sąlygas ieškoti naujų bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje būdų ir sričių.
ES partnerystės misija Moldovoje
ES pradėjo partnerystės misiją Moldovos Respublikoje (EUPM) 2023 m. gegužės mėn. Paskutinį kartą misijos įgaliojimų terminas buvo pratęstas iki 2027 m. gegužės 31 d.
Šios civilinės misijos tikslas – didinti šalies saugumo sektoriaus atsparumą krizių valdymo ir hibridinių grėsmių, įskaitant kibernetinį saugumą, ir kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI), srityse.
EUPM padeda Moldovai ir visam regionui stiprinti jų stabilumą ir saugumą.
- Moldova: Taryba pratęsė ES civilinės misijos įgaliojimus dvejiems metams (pranešimas spaudai, 2025 m. gegužės 21 d.)
- ES partnerystės misija Moldovos Respublikoje (interneto svetainė)
Europos taikos priemonė
2021–2025 m. ES pagal Europos taikos priemonę skyrė 197 mln. € finansavimą Moldovos ginkluotųjų pajėgų modernizavimui ir operaciniam veiksmingumui remti. Taip Moldova tapo antra pagal dydį pagal Europos taikos priemonę skiriamos paramos gavėja po Ukrainos.
Parama prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą
Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 1,8 mln. nuo karo pabėgusių žmonių ir joje vis dar yra daugiau nei 127 000 Ukrainos pabėgėlių. 2022–2025 m. ES Moldovai skyrė 84 mln. € vertės humanitarinę pagalbą.
Moldova aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kad padėtų į šalį atvykstantiems ukrainiečiams. ES valstybės narės pasiūlė Moldovai įvairių formų pagalbą, įskaitant pastogę, higienos rinkinius ir elektros generatorius.
Sienų valdymas
ES ir Moldova pasirašė susitarimą dėl FRONTEX vykdomos operacinės veiklos statuso. Pagal šį susitarimą FRONTEX gali dislokuoti savo būrius ir padėti Moldovos valdžios institucijoms vykdyti sienų valdymo užduotis, pavyzdžiui, registraciją ir patikrinimus kertant sieną.
Laikinas prekybos liberalizavimas
2022 m. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo laikinai liberalizuojama prekyba septyniais Moldovos žemės ūkio produktais (prekyba jais dar nėra visiškai liberalizuota): pomidorais, česnakais, valgomosiomis vynuogėmis, obuoliais, vyšniomis, slyvomis ir vynuogių sultimis. Paskutinį kartą šios priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 24 d., todėl Moldova galėjo be muitų tarifų bent padvigubinti šių produktų eksportą į ES.
2025 m. rugsėjo 18 d. Taryba nusprendė padidinti šių septynių produktų patekimą į rinką. Siekiama pereiti nuo laikino režimo prie ilgalaikio susitarimo, kuriuo užtikrinamas ekonominis stabilumas ir padidinami prekybos srautai, kartu apsaugant pažeidžiamus ES žemės ūkio sektorius.
Susitarime bus numatytos griežtos priemonės dėl apsaugos nuo rinkos iškraipymo. Patekimas į rinką yra sąlyginis ir bus grindžiamas laipsnišku Moldovos prisiderinimu prie konkrečių ES žemės ūkio maisto produktų standartų iki 2027 m.
- Moldova: ES imasi veiksmų, kad panaikintų muitus septyniems žemės ūkio produktams (pranešimas spaudai, 2025 m. rugsėjo 18 d.)
- Ukraina ir Moldova: Taryba pritarė tam, kad būtų atnaujintos ES autonominės prekybos priemonės (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 13 d.)
Energetika
2022 m. kovo 16 d. Ukrainos ir Moldovos elektros tinklai buvo sėkmingai sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklu.
Sankcijos reaguojant į veiksmus, kuriais destabilizuojama Moldova
2023 m. balandžio 28 d. Taryba patvirtino naują tikslinių ribojamųjų priemonių teisinę sistemą. Pagal šią sistemą ES gali nustatyti sankcijas asmenims, remiantiems arba įgyvendinantiems veiksmus, kuriais kenkiama arba keliama grėsmė:
- Moldovos Respublikos suverenitetui ir nepriklausomybei,
- demokratijai, teisinei valstybei, stabilumui ar saugumui šioje šalyje.
Ši tikslinių ribojamųjų priemonių teisinė sistema buvo patvirtinta Moldovos Respublikos prašymu.
Pagal šį sankcijų režimą ES gali, pavyzdžiui, taikyti sankcijas asmenims, kurie trukdo ar kenkia demokratiniam politiniam procesui (pavyzdžiui, trukdo organizuoti rinkimus), arba bando suardyti konstitucinę tvarką, be kita ko, vykdydami smurto veiksmus. Ateityje ribojamosios priemonės galėtų būti taikomos ir asmenims, kurie daro sunkius finansinius nusižengimus, susijusius su viešosiomis lėšomis ir neteisėtu kapitalo eksportu.
Sankcijų režimas taikomas 29 asmenims ir 5 subjektams. Paskutinį kartą sankcijų galiojimas buvo pratęstas iki 2027 m. balandžio 29 d.
Šios sankcijos – tai turto įšaldymas, draudimas teikti lėšas sankcionuotiems asmenims ir subjektams ir draudimas sankcionuotiems fiziniams asmenims keliauti į ES.
Pastangos destabilizuoti Moldovos Respubliką pastebimai suintensyvėjo prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir kelia tiesioginę grėsmę ES išorės sienų stabilumui ir saugumui.
Susiję dokumentai ir leidiniai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 13 d.