Struktūrinių reformų ir investicijų skatinimas. Stabilumo ir augimo pakto taisyklių lankstumas

Apžvalga

Kad paremtų ES pastangas didinti investicijų lygį ir skatinti struktūrines reformas, Europos Vadovų Taryba 2014 m. birželio mėn. susitarė, kad reikia išnagrinėti, kaip galiojančias Stabilumo ir augimo pakto (toliau – Pakto) taisykles būtų galima taikyti lanksčiau jų nekeičiant.

Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, 2015 m. sausio mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“.

Komunikate aiškinama, kaip Komisija, vertindama, kaip valstybės narės laikosi Pakto taisyklių, Stabilumo ir augimo paktą ketina taikyti lanksčiau.

Komisija jau taiko naują Pakto taisyklių aiškinimą, nes nereikia keisti galiojančių taisyklių ir todėl nereikia imtis teisėkūros veiksmų.

2016 m. vasario mėn. Taryba patvirtino bendrai sutartą poziciją dėl komunikato, kuria remiantis bus atnaujintas dabartinis aiškinimas, kaip turėtų būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, vadinamasis Elgesio kodeksas (Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygos).

Pagrindiniai tikslai

Lankstesnis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių taikymas turėtų padėti:

skatinti struktūrinių reformų įgyvendinimą
skatinti investicijas.

Taryboje

2016 m. vasario mėn. Taryba patvirtino bendrai sutartą poziciją dėl lankstaus Stabilumo ir augimo pakto taikymo. Remiantis sutarta pozicija bus atnaujintas Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo elgesio kodeksas.

2015 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino bendrai sutartą poziciją dėl lankstumo taikant galiojančias Stabilumo ir augimo pakto taisykles. Šiai pozicijai pritarė Ekonomikos ir finansų komitetas.

2015 m. spalio mėn. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, remdamasi Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pranešimu, aptarė Komisijos komunikatą dėl lankstumo, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės.

2015 m. sausio mėn. Taryba aptarė lankstaus Stabilumo ir augimo pakto taisyklių taikymo klausimą, daugiausia dėmesio skirdama nuostatos dėl struktūrinių reformų ir nuostatos dėl investicijų taikymui. Taryba taip pat pritarė tam, kad Ekonomikos ir finansų komitetas tęstų techninę Komisijos komunikato analizę.

Lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą gairės – pagrindiniai aspektai

Komunikate dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą daugiausia dėmesio skiriama lankstesniam pakto taisyklių taikymui, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

valstybių narių vykdomas struktūrines reformas
vyriausybių vykdomą investavimo veiklą
ciklines sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje.

1. Lankstus nuostatos dėl struktūrinių reformų taikymas

Nuostata dėl struktūrinių reformų valstybėms narėms, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, bus taikoma kitaip nei valstybėms narėms, kurioms taikoma Pakto korekcinė dalis.

Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Galiojančios taisyklės:

valstybėms narėms, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, leidžiama laikinai nukrypti nuo savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jo siekiant įgyvendinamo fiskalinio koregavimo plano, jei jos įgyvendina esmines struktūrines reformas. Ši taisyklė valstybėms narėms suteikia galimybę padengti trumpalaikes išlaidas, patiriamas įgyvendinant ilgalaikę naudą teikiančias reformas ir suteikia joms daugiau laiko jų vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti.

Lankstus taikymas:

Nukrypimas gali būti leidžiamas, jei struktūrinės reformos atitinka tam tikrus kriterijus, t. y., jei jos:

yra esminės
daro įrodomą ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui
įgyvendinamos iki galo.

Be to, ši nuostata būtų taikoma toms valstybėms narėms, kurios dar nepradėjo įgyvendinti savo reformų, tačiau jau gali pateikti išsamius planus, kuriuose nurodomos aiškiai apibrėžtos priemonės ir patikimi jų įgyvendinimo terminai.

Leidžiamas laikinas nukrypimas negali viršyti 0,5 % BVP, o valstybė narė savo vidutinės trukmės biudžeto tikslą privalo pasiekti per ketverius metus.

Be to, valstybės narės, kurioms leista nukrypti, privalo išlaikyti saugumo ribą, kad užtikrintų, kad dėl nukrypimo nesusidarytų situacija, kai šalies valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP.

Komisijai užbaigus vertinimą ir patvirtinus, kad sutartos reformos yra iki galo įgyvendintos, Taryba suteiks leidimą laikinai nukrypti nuo tikslų.

Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis

Galiojančios taisyklės:

prieš inicijuodama perviršinio deficito procedūrą arba siūlydama pratęsti perviršinio deficito ištaisymo terminus, Komisija privalo valstybėje narėje išnagrinėti atitinkamus vidutinės trukmės ekonominius, biudžeto ir kitus veiksnius. Šie veiksniai apima struktūrinių reformų įgyvendinimą.

Lankstus taikymas:

Atsižvelgti ne tik į vykdomas esmines struktūrines reformas, bet ir į esminių struktūrinių reformų planus. Tokiuose planuose turi būti nurodytos aiškios priemonės ir realistiški jų įgyvendinimo tvarkaraščiai.

Tai reiškia, kad tuo atveju, jei šalis, kuriai taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, turi įgyvendinamus reformų planus, Komisija gali:

rekomenduoti Tarybai pratęsti perviršinio deficito ištaisymo terminą toms šalims, kurioms jau taikoma perviršinio deficito procedūra
rekomenduoti Tarybai, pradedant perviršinio deficito procedūrą, nustatyti ilgesnį perviršinio deficito ištaisymo terminą.

Stebėsena

Reformų įgyvendinimas bus stebimas vykdant Europos semestro veiklą. Šalis, kuriai taikoma perviršinio disbalanso procedūra, privalės savo struktūrines reformas išdėstyti taisomųjų veiksmų plane. Tokiu atveju reformų įgyvendinimas bus stebimas pagal perviršinio disbalanso procedūrą.

2. Lankstus nuostatos dėl investicijų taikymas

Su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) susijusios investicijos

Siūlomas lankstus taikymas:

1. Perviršinio deficito procedūros nepradėti toms valstybėms narėms, kurių valdžios sektoriaus deficitas 3 % BVP pamatinę vertę viršija dėl investicijų į projektą, kuris finansuojamas bendrai su ESIF. Tačiau nukrypimas nuo siektino deficito turi būti nedidelis ir laikinas.

2. Neatsižvelgti į atvejus, kai 60 % BVP skolos pamatinė vertė viršijama nedaug, jei valdžios sektorius vykdo su ESIF susijusias investicijas.

Šios taisyklės būtų taikomos visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar joms taikoma prevencinė ar korekcinė Stabilumo ir augimo pakto dalis.

Kitos investicijos

Galiojančios taisyklės:

Stabilumo ir augimo pakte nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jo siekiant įgyvendinamo fiskalinio koregavimo plano leidžiama laikinai nukrypti toms valstybėms narėms, kurių investicijos gali būti laikomos lygiavertėmis esminėms struktūrinėms reformoms.

Lankstus taikymas:

Nuostata dėl investicijų viešosioms investicijoms bus taikoma lanksčiau, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį.

Tai reiškia, kad valstybėms narėms, kurių investicijos gali būti laikomos lygiavertėmis esminėms struktūrinėms reformoms, bus leidžiama laikinai nukrypti nuo savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jo siekiant įgyvendinamo fiskalinio koregavimo plano, jei:

jų BVP augimas yra neigiamas arba jei jų BVP atsilieka nuo potencialo
nukrypus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar jo siekiant įgyvendinamo koregavimo plano, valdžios sektoriaus deficitas neviršija 3 % BVP ir išlaikoma pakankama saugumo riba, kad ta vertė nebūtų viršyta
dėl leisto nukrypimo padidėja investicijų lygis
nukrypimas yra susijęs su tuo, kad valstybė narė bendrai finansuoja projektus, kuriems taip pat teikiamas finansavimas iš ES programų arba ESIF
valstybė narė kompensuoja laikiną nukrypimą per tos valstybės narės programoje (euro zonos valstybių narių atveju – stabilumo programoje, o euro zonai nepriklausančių valstybių narių atveju – konvergencijos programoje) nustatytą laikotarpį.

Šios taisyklės būtų taikomos valstybėms narėms, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis.

Europos Komisija iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos atliks nuostatų dėl struktūrinių reformų ir investicijų taikymo peržiūrą. Peržiūros metu, be kita ko, bus išnagrinėta, ar nuostata dėl investicijų padėjo paskatinti naujas investicijas, ir tai, koks bus tolesnio nuostatos dėl investicijų taikymo poveikis.

3. Ciklinės sąlygos

Pagal Pakto prevencinę dalį nustatytas požiūris, pagal kurį geriau reaguojama į valstybės narės ekonominį ciklą. Nustatydama kiekvienos šalies fiskalinio koregavimo planą, Komisija naudos kompleksiškesnį metodą (matricą), atsižvelgdama į tai, ar šalis patiria ekonominių sunkumų, ar ekonomikos pakilimą.

Vertindama padėtį šalyje, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra (Pakto korekcinė dalis), Komisija kiek įmanoma atskiria biudžeto pokyčius, kuriuos vyriausybė gali kontroliuoti nuo tų, kurie yra susiję su netikėtu ekonominės veiklos nuosmukiu.

Numatoma, kad Europos Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. pateiks Tarybai matricos veiksmingumo peržiūros ataskaitą. Konkrečiai ji išnagrinės, ar matrica sėkmingai skatino valstybių narių anticiklinę politiką ir padėjo pasiekti jų vidutinės trukmės tikslus. Ji taip pat įvertins, ar matrica užtikrino valdžios sektoriaus skolos mažinimą tinkamu tempu.

Stabilumo ir augimo paktas – kas tai?

Stabilumo ir augimo paktą, kuriame numatytos tiek prevencinės, tiek atgrasomos priemonės, sudaro rezoliucija ir du Tarybos reglamentai:

dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo
dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas – kas tai?

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas – tai kiekvienos valstybės narės tikslinis struktūrinis biudžeto balanso santykis su BPV, kurį kiekviena valstybė turėtų pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Vidutinės trukmės biudžeto tikslas reiškia, kad valstybių narių biudžeto būklė turi būti artima subalansuoto arba perviršinio biudžeto būklei. Be to, jis padeda užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi reikalavimo, kad jų valdžios sektoriaus skola būtų mažesnė nei 60 % BVP, o jų valdžios sektoriaus deficitas – mažesnis nei 3 % BVP, ir jų viešieji finansai apskritai būtų tvarūs.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas kiekvienai šaliai atskirai nustatomas kas trejus metus. Jei valstybė narė įgyvendina struktūrines reformas, darančias poveikį jos viešiesiems finansams, jis gali būti peržiūrimas dažniau.

Pažanga, kurią valstybės narės kasmet turėtų padaryti siekdamos šio tikslo, apibrėžiama koregavimo plane siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir nustatoma kiekvienai šaliai atskirai. Pažanga stebima taikant atitinkamas Europos semestro ataskaitų teikimo procedūras.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas

Susiję dokumentai ir leidiniai

Komisijos komunikatas „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“