Taikinimo komitetas

Kas yra Taikinimo komitetas?

Taikant įprastą teisėkūros procedūrą Taikinimo komitetas gali būti sušaukiamas, kai Taryba per antrąjį svarstymą nepatvirtina Parlamento padarytų pasiūlymo dėl teisės akto pakeitimų. Taikinimo etapas yra paskutinė galimybė abiem teisėkūros institucijoms susitarti.

Jei Taikinimo komitete nesusitariama, teisės aktas nepriimamas.

Komitetą sudaro 27 valstybių narių atstovai ir tiek pat Europos Parlamento narių. Jam bendrai pirmininkauja Parlamento pirmininkas ir rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Komisija taip pat dalyvauja posėdžiuose ir stengiasi suderinti skirtingas pozicijas.

Nuostata dėl Taikinimo komiteto įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnyje.

• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnis

Pastaruoju metu ne itin dažnas reiškinys

Nuo 1999 m. tik 9 % pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų atveju buvo taikyta taikinimo procedūra.

Šiuo metu daugiau kaip 90 % teisės aktų pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimami pirmojo svarstymo pabaigoje arba antrojo svarstymo pradžioje.

2014–2025 m. taikinimo procedūrų nebuvo.

2026 m. pirmą kartą per daugiau kaip 10 metų Taikinimo komitetas buvo sušauktas dėl pasiūlymo dėl oro transporto keleivių teisių.

Kaip vyksta taikinimas?

Taikinimo komitetas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per šešias savaites (arba aštuonias, jei prašoma pratęsti terminą) nuo siūlomo teisės akto antrojo svarstymo pabaigos. Tikslas – susitarti dėl bendro teksto remiantis per antrąjį svarstymą abiejų institucijų priimtomis pozicijomis.

Taikinimo komitetas turi šešias savaites, kad susitartų dėl bendro teksto. Parlamento arba Tarybos prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem savaitėmis.

Jei per šį laikotarpį susitarimas nepasiekiamas, siūlomas teisės aktas nepriimamas.

Jei susitariama dėl bendro teksto, jį dar turės priimti Parlamentas ir Taryba. Tai daroma per trečiąjį pasiūlymo dėl teisės akto svarstymą. Per šį trečiąjį svarstymą bendro teksto keisti negalima. Abi institucijos turi per šešias savaites balsuoti dėl atitinkamo akto. Tas laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem savaitėmis.

Kad tekstas būtų priimtas, jam turi būti pritarta:

• absoliučia balsų dauguma Parlamente;
• kvalifikuota balsų dauguma Taryboje.

Jei per nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nebalsuoja dėl bendro teksto arba jį atmeta, siūlomas teisės aktas nepriimamas.

Tokiu atveju Komisija gali pateikti naują pasiūlymą dėl teisės akto tuo pačiu klausimu.

Taip pat žr.: