Saugumo ir gynybos partnerystės
Saugumo ir gynybos partnerystes ES sudaro su bendramintėmis ES nepriklausančiomis valstybėmis taikai ir saugumui visame pasaulyje skatinti.
Saugumo ir gynybos partnerystės – kas tai?
Saugumo ir gynybos partnerystės yra nepakeičiamas ES pastangų skatinti taiką ir saugumą Europoje ir visame pasaulyje ramstis. Jos sudaro naują bendradarbiavimo struktūrą, kuria siekiama toliau stiprinti dvišalius santykius su ES nepriklausančiomis valstybėmis abipusiai naudingu būdu.
Šios partnerystės grindžiamos daugelį metų trunkančiu bendradarbiavimu su bendraminčiais partneriais. Tai teisiškai neprivalomos priemonės.
Jos taip pat yra vienas iš pagrindinių 2022 m. kovo mėn. priimto Strateginio kelrodžio elementų. Priimdama Strateginį kelrodį, ES įsipareigojo nuosekliau ir visapusiškiau bendradarbiauti su savo dvišaliais partneriais ir užmegzti specialiai pritaikytas partnerystes, grindžiamas bendromis vertybėmis ir interesais.
Saugumo ir gynybos partnerysčių dokumentus, gavęs Tarybos įgaliojimus, Europos Sąjungos vardu pasirašo vyriausiasis įgaliotinis. Partnerių vardu juos pasirašo atitinkamos valstybės užsienio reikalų ministras ir (arba) gynybos ministras.
Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis
Kodėl užmezgamos saugumo ir gynybos partnerystės?
Saugumo ir gynybos partnerystės yra plataus užmojo susitarimai, atspindintys didėjantį ES ir jos partnerių susidomėjimą glaudesniu dvišaliu bendradarbiavimu saugumo ir gynybos srityje.
Nors partnerystės yra pritaikytos kiekvienam konkrečiam partneriui, jos apima daug įvairių bendradarbiavimo sričių, įskaitant:
- taiką, konfliktų prevenciją ir krizių valdymą,
- gynybos iniciatyvas ir pajėgumus,
- kovą su hibridinėmis grėsmėmis, užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi,
- kosmoso, kibernetinį ir jūrų saugumą,
- kovą su terorizmu,
- ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir ginkluotės kontrolę,
- klimato saugumą,
- moteris, taiką ir saugumą.
Kiek partnerysčių dokumentų pasirašyta?
Šiuo metu ES yra pasirašiusi 12 saugumo ir gynybos partnerysčių dokumentų su:
- Gana (2026 m. kovo 24 d.),
- Australija (2026 m. kovo 18 d.),
- Islandija (2026 m. kovo 18 d.),
- Indija (2026 m. sausio 27 d.),
- Kanada (2025 m. birželio 23 d.),
- Jungtine Karalyste (2025 m. gegužės 19 d.),
- Albanija (2024 m. gruodžio 18 d.),
- Šiaurės Makedonija (2024 m. lapkričio 19 d.),
- Pietų Korėja (2024 m. lapkričio 4 d.),
- Japonija (2024 m. lapkričio 1 d.),
- Norvegija (2024 m. gegužės 28 d.),
- Moldova (2024 m. gegužės 21 d.).
Ateityje gali būti numatyta daugiau partnerysčių.
Kitos saugumo ir gynybos priemonės
ES ne tik sudaro saugumo ir gynybos partnerystes, bet ir taiko, kartu su daugiašaliais, regioniniais ir nacionaliniais partneriais, įvairias kitas saugumo ir gynybos priemones.
Geopolitinė realybė darosi vis sudėtingesnė, todėl bendrais interesais grindžiamos partnerystės tebėra tvirta daugiašališkumo ir tarptautinio bendradarbiavimo bei dialogo garantija.
ES ir JT bendradarbiavimas
ES glaudžiai bendradarbiauja su JT taikos operacijų ir krizių valdymo srityje tiek civiliniais, tiek kariniais klausimais.
2003 m., kai ES dislokavo ir pradėjo pirmąsias civilines ir karines misijas ir operacijas pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), ES ir JT paskelbė bendrą deklaraciją dėl ES ir JT bendradarbiavimo krizių valdymo srityje. Nuo to laiko abi organizacijos dar labiau sustiprino savo strateginę partnerystę taikos operacijų ir krizių valdymo srityje.
ES ir NATO bendradarbiavimas
ES ir NATO strateginė partnerystė tebėra itin svarbi saugumui ir stabilumui euroatlantinėje erdvėje palaikyti. ES ir NATO santykiai oficialiai įtvirtinti XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, remiantis veiksmais, kurių imtasi XX a. paskutiniame dešimtmetyje skatinant Europą prisiimti daugiau atsakomybės gynybos srityje.
ES ir NATO valstybėse gyvena daugiau kaip 1 milijardas žmonių, jos yra tarp didžiausių pasaulio ekonomikų. 23-ims ES valstybėms, kurios yra aljanso narės, NATO tebėra jų kolektyvinės gynybos pagrindas.
Bendradarbiavimas su regioniniais partneriais
ES yra tvirtai įsipareigojusi bendradarbiauti su svarbiausiais regioniniais partneriais, be kita ko, su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Afrikos Sąjunga (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (ECOWAS), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC).
Dalyvavimas ES civilinėse ir karinėse misijose bei operacijose
ES nepriklausančios valstybės civilinėse ir karinėse misijose ir operacijose dalyvauja nuo 2003 m., kai pirmosios tokios misijos ir operacijos buvo pradėtos. Jų dalyvavimas reglamentuojamas atskirais trečiųjų valstybių ir ES pasirašytais susitarimais dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų.
Susitarimuose apibrėžiamos ES nepriklausančių valstybių dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos ir šių valstybių santykiai su ES vykdant misijas. Tokių susitarimų su jai nepriklausančiomis valstybėmis ES yra sudariusi daugiau kaip 20.
Susitarimai dėl keitimosi įslaptinta informacija
Susitarimais su ES nepriklausančiomis valstybėmis dėl įslaptintos informacijos saugumo siekiama didinti atitinkamų susitarimo šalių piliečių saugumą ir saugą dalijantis įslaptinta informacija ir įdiegti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad informacija, kuria dalijamasi, išliktų apsaugota. ES yra sudariusi daugiau kaip 15 tokių susitarimų.
Dalyvavimas PESCO projektuose
Nors vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) gali tik ES valstybės narės, 2020 m. lapkričio mėn. Taryba nustatė bendrąsias sąlygas, kurių laikantis ES nepriklausančios valstybės galėtų būti pakviestos dalyvauti atskiruose PESCO projektuose.
Pavyzdžiui, 2021 m. Kanada, Norvegija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, 2022 m. – Jungtinė Karalystė, o 2025 m. – Šveicarija buvo pakviestos dalyvauti karinio mobilumo projekte.
Dialogai saugumo ir gynybos klausimais
ES veda dialogus ir konsultacijas saugumo ir gynybos klausimais su įvairiomis valstybėmis partnerėmis, regionais ir daugiašalėmis organizacijomis. Šiais dialogais siekiama skatinti bendradarbiavimą visose su saugumu ir gynyba susijusiose srityse ir suteikiama platforma bendriems iššūkiams įveikti ir bendroms problemoms spręsti.
Be to, vyriausiasis įgaliotinis rengia Šumano saugumo ir gynybos forumą, kad būtų palaikomas aukšto lygio dialogas tarptautinės taikos, saugumo ir gynybos klausimais. Forumas suburia ES valstybių narių, valstybių partnerių, tarptautinių ir regioninių organizacijų, akademinės bendruomenės ir analitikų centrų atstovus.
Taip pat žr.:
Europos gynybos parengtis
ES gynyba skaičiais
Civilinės ir karinės misijos bei operacijos
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. kovo 24 d.