"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2022 m. gruodžio 8–9 d.
Teisingumas (gruodžio 9 d., penktadienis)
Kova su nebaudžiamumu Ukrainoje
Taryba priėmė išvadas dėl kovos su nebaudžiamumu už nusikaltimus, padarytus ryšium su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą.
Jau devynis mėnesius kariaujanti Rusija toliau be atrankos vykdo šiurpius išpuolius prieš Ukrainos piliečius ir civilinę infrastruktūrą. Kiekvieną dieną Ukrainoje atskleidžiami nauji karo nusikaltimai. Siekiant užtikrinti, kad už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, ES yra pasirengusi padėti Ukrainai bei jos žmonėms ir toliau teiks paramą Ukrainos institucijoms ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Čekijos teisingumo ministras Pavelas Blažekas
Išvadose valstybės narės ir atitinkamos ES įstaigos raginamos toliau teikti paramą Ukrainos generalinei prokuratūrai ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT). Jose valstybių narių taip pat prašoma patvirtinti priemones siekiant visapusiškai įgyvendinti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir atsakomybės režimų apibrėžtį ir leisti naudotis universaliąja jurisdikcija ar kitomis vidaus jurisdikcijos formomis dėl šių nusikaltimų. Be to, valstybės narės turėtų stiprinti paramą sunkiausių tarptautinių nusikaltimų aukoms ir jų apsaugą baudžiamajame procese.
Ministrai aptarė direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo projektą. Jie sutelkė dėmesį visų pirma į asmenų, kuriems nėra pareikšti įtarimai, procesines teises. Jie svarstė, ar pasiūlyme numatyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą užtikrina pakankamą visų asmenų, kuriems šios priemonės daro poveikį, apsaugą. Be to, jie įvertino, ar teisę į gynybą reikėtų suteikti ir tiems asmenims, kuriems nėra pareikštas baudžiamasis kaltinimas, bet kuriems šios priemonės daro poveikį.
Ministrai iš esmės pritarė tam, kad visiems asmenims, kuriems šios priemonės daro poveikį, įskaitant asmenis, kuriems nėra pareikštas baudžiamasis kaltinimas ar įtarimai, būtų užtikrinta procedūrinė apsauga bent pasiūlyme numatytu mastu. Remiantis šių diskusijų rezultatais, nuo šiol darbas bus tęsiamas techniniu lygmeniu.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Taryba susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas su Europos Parlamentu dėl Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai. Šiuo pasiūlymu siekiama pagerinti nusikaltimų aplinkai tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Jame tiksliau apibrėžiami nusikaltimai aplinkai ir įtraukiamos naujos aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų rūšys. Juo taip pat suderinamas fiziniams asmenims ir pirmą kartą – juridiniams asmenims taikomų sankcijų dydis.
Šiandien Taryba patvirtino derybų su Europos Parlamentu įgaliojimus dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą skaitmenizacijos ir dėl pridedamos direktyvos pasiūlymo. Šiais pasiūlymais bus pagerintas teisminių procedūrų veiksmingumas ir sparta, taip pat sudarytos palankesnės sąlygos piliečiams kreiptis į teismą.
Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)
Ministrai pirmą kartą aptarė direktyvos dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (Kovos su SLAPP direktyvos) projektą. Jie sutelkė dėmesį visų pirma į poreikį nustatyti atitinkamas apsaugos nuo piktnaudžiavimo civiliniu procesu priemonės, kartu užtikrinant, kad būtų išlaikyta veiksminga teisė kreiptis į teismą.
Šiuo pasiūlymu siekiama apsaugoti žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuriuo siekiama juos nutildyti. Valstybės narės iš esmės pritarė šios direktyvos tikslui apsaugoti teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę. Be to, jie pabrėžė, kad reikia užtikrinti, kad pasiūlyme numatytomis procesinėmis apsaugos priemonėmis nebūtų piktnaudžiaujama ir kad būtų užtikrinta ir kita pagrindinė teisė – ieškovo teisė kreiptis į teismą. Šios priemonės turėtų būti kiek įmanoma tikslingos ir būti suderintos su teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Pietų metu ministrai aptarė kovą su antisemitizmu. Jie apsvarstė, kaip maksimaliai susitelkus kovoti su antisemitismu visais lygmenimis ir visoje visuomenėje, kaip veiksmingai racionalizuoti diskusijas, kokios priemonės yra svarbiausios kovojant su antisemitizmu internete, ką valstybės narės daro, kad pagerintų antisemitinių incidentų registravimą ir pranešimą apie juos, taip pat kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti ir skirti atitinkamus finansinius išteklius nacionaliniu ir ES lygmenimis.
Pagrindinės teisės
Ministrai aptarė ES prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos, ypač svarbiausius galutinius šių derybų elementus. 2020 m. birželio mėn. oficialiai atnaujinus derybas su Europos Taryba, padaryta tikrai nemažai pažangos, įskaitant tai, kad pasiekti preliminarūs susitarimai dėl tam tikrų pagrindinių elementų.
Svarstant kitus darbotvarkės punktus, Komisija pateikė metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą. Šių metų ataskaitos dėmesio centre – pilietinės visuomenės organizacijų, teisių gynėjų ir teisingumo srities specialistų, kaip pagrindinių mūsų demokratijų dalyvių, įgalėjimas.
E. įrodymai
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie pažangą, susijusią su pasiūlymais dėl e. įrodymų. Ji informavo ministrus apie lapkričio 29 d. su Europos Parlamentu pasiektą preliminarų politinį susitarimą. Šiuo metu vyksta techninis teisinių tekstų užbaigimo darbas, kad juos būtų galima pateikti valstybėms narėms patvirtinti.
Pasiūlymais dėl teisės aktų dėl e. įrodymų siekiama paspartinti prieigą prie elektroninių įrodymų, sukuriant teisinę sistemą, skirtą teismo nutartims, kurios tiesiogiai adresuotos paslaugų teikėjui arba jo teisiniam atstovui kitoje valstybėje narėje.
Taryba priėmė išvadas dėl Europos teisminio kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklo (ETKKNT) stiprinimo ir taip pritarė formalaus ETKKNT sekretoriato sudarymui. Šis sekretoriatas turėtų veikti kaip būtina ETKKNT palaikymo struktūra siekiant, kad ETKKNT galėtų patenkinti kibernetinio nusikalstamumo srityje dirbančių specialistų poreikius ir lūkesčius.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie pasirengimą kitam ES ir JAV ministrų susitikimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir jo darbotvarkę, taip pat apie ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumo teisingumo ir vidaus reikalų klausimais rezultatus.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie spalio 26–27 d. Prahoje įvykusią konferenciją demaskuojamojo informavimo klausimais. Šioje konferencijoje apžvelgti Pranešėjų apsaugos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pokyčiai ir, bendrai paėmus, pranešėjų apsaugos klausimas.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pristatė spalio 24 d. Briuselyje įvykusio praktinio teisingumo sistemų skaitmeninimo seminaro rezultatus.
Komisija pateikė rekomendaciją dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, procesinių teisių ir dėl materialinių kalinimo sąlygų.
Tarybai pirmininkausianti Švedija pristatė savo ateinančių šešių mėnesių darbo programą ir prioritetus.
Vidaus reikalai (gruodžio 8 d., ketvirtadienis)
Šengeno erdvė
Šiandien Taryba priėmė sprendimą dėl Šengeno acquis visapusiško taikymo Kroatijoje.
Labai džiaugiuosi, kad Čekijos pirmininkavimo laikotarpiu Kroatija sugebėjo žengti du svarbius Europos integracijos žingsnius – prisijungti prie euro zonos ir prie Šengeno erdvės. Esu įsitikinęs, kad ši sėkmė parodys kelią ir kitoms sąlygas atitinkančioms valstybėms narėms, ir jos žengs dar vieną žingsnį kelyje į Europą, o mano kolegos ir aš toliau dėsime daug pastangų, kad užtikrintume, jog artimiausiu metu prisijungus prie Šengeno šeimos galėtume pasveikti Bulgariją ir Rumuniją.
Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas
Ministrai taip pat svarstė bendrą Šengeno erdvės padėtį, daugiausia dėmesio skirdami vidaus saugumo priemonėms, įskaitant IT sistemų sąveikumą ir kovą su neteisėtu migrantų gabenimu. Jie patvirtino kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmus, kurie apima tris sritis: patikimo informuotumo apie padėtį palaikymą, tvirtesių tarpvalstybinių operatyvinių veiksmų prieš nusikaltėlių tinklus rėmimą ir TVR agentūrų vaidmenį bei tarpžinybinį bendradarbiavimą. Be to, ministrai patvirtino peržiūrėtus terminus: numatoma, kad atnaujinta Šengeno informacinė sistema pradės veikti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 7 d.
Prieglobstis ir migracija
Pirmininkaujanti valstybė narė supažindino su prieglobsčio ir migracijos dokumentų rengimo dabartine padėtimi. Pastaraisiais mėnesiais buvo intensyviai dirbama daugiausia siekiant nustatyti ES migracijos srities solidarumo, atsakomybės ir reagavimo į krizes tolesnius veiksmus. Minėtų principų integravimo į teisėkūros tekstus darbas bus tęsiamas ir pirmininkaujant Švedijai. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie teigiamus pastarojo meto Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo įvykius, kurie leis vėl imtis darbo, susijusio su 5 pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą.
Ministrai įvertino vykdomo darbo, susijusio su reglamentu dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje, pažangą. Pagal šį reglamentą su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu susiduriančioms valstybėms narėms būtų leidžiama išimties tvarka, kai tai būtina ir proporcinga, nukrypti nuo kai kurių bendrų Europos prieglobsčio taisyklių. Jame taip pat numatomos specialiosios taisyklės dėl paramos ir solidarumo priemonių, kurių galima imtis susidarius tokiai situacijai.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl migracijos išorės aspekto ir padėties pagrindiniuose migracijos maršrutuose. Jie pabrėžė, kad reikia išsamiai apsvarstyti migracijos išorės aspektą, atsižvelgiant į visus maršrutus ir, kai įmanoma, dedant bendras ar viena kitą papildančias pastangas. Svarstant šį punktą Europos Komisija pristatė neseniai, lapkričio 21 d. paskelbtą planą dėl Vakarų Balkanų maršruto, kuris buvo parengtas vadovaujantis veiksmų planu dėl centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto. Komisijos buvo paprašyta pateikti veiksmų planus dėl likusių maršrutų.
Pietų metu ministrai svarstė, kaip padidinti ES grąžinimo politikos veiksmingumą. Jie pabrėžė vizų sverto svarbą ir patvirtino pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlytus terminus, kartu pabrėždami, kad siekiant geresnio trečiosios valstybės bendradarbiavimo readmisijos srityje, svertą reikia naudoti įvairiose srityse.
Be to, siekiant pagerinti Gambijos bendradarbiavimą jos piliečių grąžinimo ir readmisijos srityje, Taryba kaip punktą be diskusijų priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Gambijos piliečiams taikomas vizos mokestis padidintas iki 120 €.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Ukrainos pabėgėlių padėties ES, ypač kiek tai susiję su apgyvendinimu ir priėmimo įstaigomis, ir dėl reagavimo į nenumatytus atvejus planavimo žiemą. Naujausiais duomenimis, ES valstybės narės priėmė beveik 4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, o švietimo sistemose užregistruota beveik 700 000 ukrainiečių vaikų.
Ministrai taip pat apžvelgė dialogą su Ukraina vidaus saugumo klausimais, siekiant spręsti dėl Rusijos agresijos karo kilusius bendrus saugumo uždavinius, įskaitant sienų saugumo arba neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir kitų sunkių nusikaltimų rizikos klausimus.
Svarstant kitus klausimus, Komisija pateikė ministrams naujausią informaciją apie reagavimą į dėl karo Ukrainoje kylančius iššūkius Sąjungos civilinės saugos mechanizmo kontekste, be kita ko, apie pastarojo meto iššūkius energetikos srityje.
Taryba taip pat priėmė sprendimą be diskusijų nepriimti Ukrainoje ir Sakartvele išduotų Rusijos dokumentų. Rusijos kelionės dokumentai, išduoti Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose arba atsiskyrusiose Sakartvelo teritorijose arba tuose regionuose ir teritorijose gyvenantiems asmenims, nebus priimami kaip galiojantys kelionės dokumentai vizai gauti arba Šengeno erdvės sienoms kirsti.
Taryba priėmė direktyvą ir rekomendaciją, kuriomis siekiama sumažinti ypatingos svarbos subjektų pažeidžiamumą ir sustiprinti jų atsparumą. Šie subjektai teikia esmines paslaugas, būtinas gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms, ekonominei veiklai, visuomenės sveikatai bei saugai palaikyti ir aplinkosaugai užtikrinti. Jie turi pajėgti užkirsti kelią hibridiniams išpuoliams, gaivalinėms nelaimėms, terorizmo grėsmėms ir ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms, nuo jų apsisaugoti, į juos reaguoti, juos įveikti ir po jų atstatyti veiklą.
Ministrai įvertino pažangą, susijusią su reglamento dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevencijos ir kovos su ja projektu. Taryboje įvykus diskusijoms techniniu lygmeniu, užbaigtas pirmasis viso teksto nagrinėjimas. Po to pirmininkaujanti valstybė narė pateikė kelis peržiūrėto teksto pasiūlymus, visų pirma dėl dalyko ir taikymo srities, apibrėžčių, internetinių paslaugų teikėjų pareigų ir priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo. Reglamentas bus toliau nagrinėjamas ateinančiu Švedijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie pasirengimą kitam ES ir JAV ministrų susitikimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir jo darbotvarkę, taip pat apie ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumo teisingumo ir vidaus reikalų klausimais rezultatus.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie Prahos proceso ministrų konferencijos, kurios metu buvo priimta bendra deklaracija ir 2023–2027 m. veiksmų planas, rezultatus.
Portugalija pristatė punktą dėl Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) generalinio direktoriaus skyrimo.
Pasibaigus šios vasaros intensyviam gaisrų sezonui ES, Komisija pristatė punktą dėl pasirengimo miškų gaisrams įgyvendinant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.
Tarybai pirmininkausianti Švedija pristatė savo ateinančių šešių mėnesių darbo programą ir prioritetus.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Jau devynis mėnesius kariaujanti Rusija toliau be atrankos vykdo šiurpius išpuolius prieš Ukrainos piliečius ir civilinę infrastruktūrą. Kiekvieną dieną Ukrainoje atskleidžiami nauji karo nusikaltimai. Siekiant užtikrinti, kad už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, ES yra pasirengusi padėti Ukrainai bei jos žmonėms ir toliau teiks paramą Ukrainos institucijoms ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Labai džiaugiuosi, kad Čekijos pirmininkavimo laikotarpiu Kroatija sugebėjo žengti du svarbius Europos integracijos žingsnius – prisijungti prie euro zonos ir prie Šengeno erdvės. Esu įsitikinęs, kad ši sėkmė parodys kelią ir kitoms sąlygas atitinkančioms valstybėms narėms, ir jos žengs dar vieną žingsnį kelyje į Europą, o mano kolegos ir aš toliau dėsime daug pastangų, kad užtikrintume, jog artimiausiu metu prisijungus prie Šengeno šeimos galėtume pasveikti Bulgariją ir Rumuniją.