"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2025 m. spalio 14 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai
ES migracijos politika
Vidaus reikalų ministrai aptarė pasiūlymą dėl bendros neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo sistemos nustatymo. Siūlomas teisės aktas, kuris šiuo metu nagrinėjamas ekspertų lygmeniu, apima keletą naujų elementų, kurie turėtų paspartinti grąžinimą, įskaitant, be kita ko, grąžinamų asmenų pareigą bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir griežtesnes asmenų, keliančių grėsmę saugumui, grąžinimo taisykles.
Ministrai susitarė, kad veiksmingesnės ES masto procedūros yra labai svarbios siekiant paspartinti grąžinimą ir faktiškai sugrąžinti daugiau neteisėtai ES esančių migrantų.
Ministrai visų pirma aptarė privalomą kitų valstybių narių priimtų sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimą. Tarpusavio pripažinimas reiškia, kad valstybės narės pripažįsta ir vykdo kitos ES šalies priimtą sprendimą grąžinti. Kelios valstybės narės pabrėžė, kad abipusis pripažinimas būtų aiškus ženklas, kad neteisėtai esantys migrantai negali apeiti sprendimo grąžinti persikeldami į kitą ES šalį. Kitos valstybės narės atkreipė dėmesį į poreikį lanksčiai taikyti tarpusavio pripažinimą, pažymėdamos, kad dėl skirtingų teisinių, praktinių ir veiklos aspektų kai kuriais atvejais gali būti greičiau ir veiksmingiau priimti nacionalinį sprendimą grąžinti.
Visoje ES šiuo metu grąžiname tik labai nedaug neteisėtai joje esančių trečiųjų šalių piliečių. Manau, kad tai visiškai nepriimtina situacija. Tai kelia grėsmę ne tik mūsų Sąjungos saugumui, bet ir socialinei sanglaudai bei Europos institucijų patikimumui Europos piliečių akyse. Todėl rengiame naujas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad grąžinama būtų veiksmingiau ir daugiau asmenų.
Danijos imigracijos ir integracijos ministras Rasmusas Stoklundas
Dalykinių pietų metu ministrai aptarė migracijos išorės aspektą ir visų pirma grąžinimą į Siriją – Sirijos gyventojų, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, savanorišką grįžimą, taip pat grėsmę saugumui keliančių sirų ir nuteistų nusikaltėlių priverstinį grąžinimą. Ministrai pasidalijo patirtimi, įgyta bendraujant su Sirijos valdžios institucijomis migracijos klausimais.
Ministrai diskutavo dėl teisės akto, kuriuo siekiama reformuoti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) ir į jį įtraukti Sąjungos paramą, skirtą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms pasirengti ir į jas reaguoti, projekto. Pasiūlyme, kuris apima ES finansinę paramą ir bendradarbiavimą civilinės saugos ir pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms tikslais, šio reglamento finansavimui iš kito daugiamečio ES biudžeto numatyta skirti 10,7 mlrd. EUR.
Ministrai, be kita ko, aptarė siūlomus paties civilinės saugos mechanizmo pakeitimus, pavyzdžiui, bendrų reagavimo į nelaimes ir krizes pajėgumų stiprinimą, taip pat siūlomą Krizių koordinavimo centro steigimą ir sustiprintą ES lygmens civilinį ir karinį bendradarbiavimą.
SCSM yra ES priemonė, kuria koordinuojamas reagavimas į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Kai šalis (Europos arba ne) patiria nelaimę, ji gali iš SCSM prašyti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju.
Europa patiria precedento neturinčio masto ir sudėtingumo nelaimes ir krizes. Mūsų pasirengimo ir atsparumo didinimas – itin svarbi užduotis tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.
Danijos atsparumo ir parengties ministras Torstenas Schackas Pedersenas
Kaip įprasta vidaus reikalų ministrų posėdžiuose, Taryba aptarė bendrą Šengeno erdvės padėtį. Komisija pristatė Šengeno barometrą, kuriame nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai ir pokyčiai Šengeno erdvėje.
Taryba aptarė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX ateitį. Europos Komisija planuoja 2026 m. pateikti pasiūlymą peržiūrėti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą. Šiandien vykusiomis diskusijomis prisidėta prie šios paskelbtos peržiūros. Valstybių narių požiūriu, teisės aktų, kuriais grindžiama FRONTEX, peržiūros atskaitos taškas yra jų veiklos poreikiai. Jos taip pat nori, kad būsimoje peržiūroje daugiausia dėmesio ir toliau būtų skiriama pagrindinėms agentūros funkcijoms, susijusioms su išorės sienomis ir grąžinimu. Be to, labai svarbus aspektas yra bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, grąžinimo srityje.
Ministrai susipažino su dabartine padėtimi, plėtojant ES sienų valdymo ir teisėsaugos IT infrastruktūrą. Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) –vienas iš pagrindinių šios IT aplinkos elementų – įsigaliojo 2025 m. spalio 12 d. AIS registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių ES išorės sienas trumpalaikio buvimo tikslu, atvykimas, išvykimas ir atsisakymas leisti jiems atvykti.
Tarybos posėdyje pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė, jog svarbu, kad 2026 m. pradėtų veikti naujoji sistema EURODAC – pirštų atspaudų duomenų bazė, skirta prieglobsčio prašytojams registruoti, ir ETIAS – kelionių leidimų sistema keliautojams iš šalių, kurioms taikomas bevizis režimas. Taryba viename iš būsimų Tarybos posėdžių vėl svarstys likusių bendros sienų ir saugumo IT struktūros elementų, pavyzdžiui, atnaujintos Vizų informacinės sistemos, diegimą po 2026 m.
Pirmininkaujanti valstybė narė trumpai išdėstė naujausią informaciją apie darbą, kurio imtasi Tarybos parengiamuosiuose organuose, siekiant aptarti, koordinuoti ir stebėti veiksmų gairių dėl teisėtos ir veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais įgyvendinimą. Šias gaires Komisija pateikė 2025 m. birželio mėn.
Šiame kontekste Komisija apžvelgė dabartinę padėtį rengiant šifravimo technologijų veiksmų gaires, kurios turėtų būti užbaigtos 2026 m. Šių technologijų veiksmų gairių tikslas – nustatyti ir įvertinti technologinius sprendimus, kurie gali sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijų teisėtai prieigai prie užšifruotų duomenų baudžiamosiose bylose, kartu visapusiškai užtikrinant kibernetinį saugumą ir pagrindines teises.
Teisėsaugos institucijos turi turėti reikiamas priemones, įskaitant tinkamą prieigą prie duomenų, kad galėtų veiksmingai kovoti su nusikaltimais ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Tai pasakytina ir apie nusikalstamas veikas internete, ir apie sunkius nusikaltimus, kuriuos planuoja arba vykdo organizuotos nusikaltėlių grupės, naudodamosi šiuolaikinėmis technologijomis ir skaitmenine infrastruktūra. Turime užtikrinti, kad esamos spragos būtų pašalintos.
Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas
Dalykinių pusryčių metu ministrai aptarė ilgesnio laikotarpio iššūkius, kuriuos ES vidaus saugumui gali kelti padėtis Artimuosiuose Rytuose, visų pirma Gazoje.
Kiti klausimai
Kaip ir teisingumo ministrų posėdžio metu, Europos Komisija pristatė savo pirmąsias metines pažangos ataskaitas dėl supaprastinimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo.
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija taip pat pateikė naujausią informaciją apie dabartinę Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo padėtį. Jos taip pat informavo apie būsimus pasiūlymus ir procesą, pagal kuriuos iki metų pabaigos bus sukurtas pirmasis metinis solidarumo rezervas (naujasis mechanizmas, padėsiantis teisingiau dalytis atsakomybe prieglobsčio srityje).
Čekija informavo apie 2025 m. rugsėjo mėn. Valticėse įvykusią Zalcburgo forumo ministrų konferenciją.
Atsižvelgdama į pastarojo meto naudojant bepiločius orlaivius įvykdytus Europos oro erdvės pažeidimus, kurie gali būti susiję su šnipinėjimu ir sabotažu prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, Vokietija nurodė dėl šių įvykių kylančius iššūkius nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
