"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2025 m. birželio 13 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai
Laikinoji Ukrainos pabėgėlių apsauga
Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos pratęsimo dar vieniems metams iki 2027 m. kovo mėn. Sprendimas bus galutinai priimtas artimiausiomis savaitėmis.
Kol Rusija toliau terorizuoja Ukrainos civilius gyventojus, be atrankos vykdydama oro antpuolius, ES toliau rodo solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Dar vienus papildomus metus teiksime apsaugą milijonams pabėgėlių iš Ukrainos. Pirmininkaujanti Lenkija taip pat pradėjo diskusiją dėl strategijos, kaip laipsniškai nutraukti laikinosios apsaugos taikymą, kai bus pasiekta teisinga taika. Artimiausioje ateityje sieksime bendrų ES masto sprendimų šioje srityje, be kita ko, žmonių grįžimo į Ukrainą kontekste.
Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Tomaszas Siemoniakas
2022 m. kovo mėn. ES aktyvavo pabėgėlių iš Ukrainos laikinosios apsaugos mechanizmą. Šis mechanizmas, grindžiamas 2021 m. priimtu ES teisės aktu, sukurtas siekiant reaguoti į išskirtines masinio antplūdžio aplinkybes. Laikinoji iš Ukrainos perkeltų asmenų apsauga jau buvo pratęsta tris kartus ir jos galiojimas būtų pasibaigęs 2026 m. kovo mėn.
Ministrai taip pat aptarė Tarybos rekomendaciją dėl pasirengimo koordinuotai sustabdyti laikinosios apsaugos sistemos taikymą. Rekomendacijoje bus nagrinėjami tokie klausimai kaip perėjimas prie kitų rūšių gyventojo statuso suteikimo, sudarant sąlygas laipsniškam grįžimui į Ukrainą ir intensyvinant informacijos apie esamas galimybes teikimą.
Ministrams suteikta naujausia informacija apie ES sienų valdymui ir teisėsaugai skirtos IT infrastruktūros plėtojimą.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie esamą padėtį atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) srityje, ypač daug dėmesio skirdama jos laipsniškam diegimui. Gegužės 19 d. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė leisti valstybėms narėms laipsniškai pradėti naudotis AIS. Pagal 2025 m. kovo mėn. Tarybos patvirtintas veiksmų gaires laipsniškas AIS taikymas turėtų būti pradėtas 2025 m. spalio mėn.
AIS bus registruojamas ne ES piliečių, kertančių ES išorės sienas trumpalaikio buvimo tikslu, atvykimas, išvykimas ir atsisakymas leisti jiems atvykti. Taikant naująją sistemą bus užfiksuojami pirmą kartą sieną kertančių asmenų veido atvaizdai ir pirštų atspaudai ir ši informacija bus įrašoma skaitmeninėje rinkmenoje.
Praėjus 40 metų po Šengeno susitarimo pasirašymo 1985 m. birželio 14 d., ministrai patvirtino Šengeno deklaraciją. Šia deklaracija Taryba atnaujino savo įsipareigojimą dėl Šengeno erdvės ir joje pabrėžta Šengeno erdvės svarba Europos bendradarbiavimui ir integracijai.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl Šengeno erdvės prioritetų ateinantiems 12 mėnesių. 2025–2026 m. laikotarpiui Taryba patvirtino šias prioritetines sritis ir operatyvinius veiksmus:
procedūrų ir sistemų skaitmenizavimo spartinimas ir didelės apimties IT sistemų parengties gerinimas,
išorės sienų atsparumo ir grąžinimo veiksmingumo didinimas,
vidaus saugumo stiprinimas, kartu siekiant užtikrinti laisvą judėjimą erdvėje be vidaus sienų kontrolės.
Kalbant apie migraciją, dalykinių pietų metu ministrai daugiausia dėmesio skyrė grąžinimo, visų pirma bendradarbiavimo readmisijos srityje su ES nepriklausančiomis šalimis stiprinimo klausimui. Pasinaudojant vizų politika ES pavyko pagerinti bendradarbiavimą readmisijos srityje su tam tikromis kilmės šalimis.
Be to, Komisija supažindino su padėtimi įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS). Šiais metais Komisija pirmą kartą oficialiai įvertins migracijos padėtį valstybėse narėse. Taip bus pradėtas valstybių narių įsipareigojimų skirti solidarumo įnašus procesas.
Svarstydami migracijos išorės aspektą ministrai taip pat aptarė padėtį Libijoje ir jos padarinius migracijos srautams į Europą.
Remiantis šių metų balandžio 1 d. Komisijos pateiktu komunikatu, Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Europos vidaus saugumo strategijos („ProtectEU“). Valstybės narės iš esmės palankiai įvertino strategiją „ProtectEU“, kaip svarbų indėlį stiprinant ES vidaus saugumą. Jos pritarė Komisijos pateiktai plačiai vizijai, kuria susiejamas dėmesys saugumui ir parengtis; jos taip pat susitarė, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis.
Ministrai taip pat aptarė teisėsaugos institucijų prieigos prie duomenų klausimą – vieną iš svarbių strategijos „ProtectEU“ elementų – visų pirma konkrečias trumpalaikes priemones, kurios galėtų būti įgyvendinamos siekiant palengvinti prieigą prie duomenų ir remti teisėsaugos pastangas kovoti su nusikalstamumu. Daugelis valstybių narių paprašė Komisijos skubiai pateikti pažadėtas prieigos prie duomenų veiksmų gaires. Tikimasi, kad šiose veiksmų gairėse bus nustatytos teisinės ir praktinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta teisėta ir veiksminga prieiga prie duomenų.
Ministrai taip pat aptarė dabartinės geopolitinės aplinkos poveikį ES vidaus saugumui, ypač daug dėmesio skirdami Ukrainai, Moldovai ir Sirijai. Šiose diskusijose dalyvavo Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Ukrainos nacionalinės vienybės ministras ir Moldovos vidaus reikalų ministrė.
Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl kito EMPACT ciklo (2026–2029 m.). EMPACT yra valstybių narių valdoma ES daugiadalykio ir tarpžinybinio operatyvinio bendradarbiavimo priemonė, skirta kovoti su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu. Ši priemonė suburia įvairių valstybių narių policijos, muitinės ir teismines institucijas, o ES lygmeniu – ES nepriklausančių šalių subjektus ir privačiojo sektoriaus atstovus. EMPACT prioritetai grindžiami Europolo parengtu ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimu.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ pirmininkaujanti valstybė narė informavo delegacijas apie veiksmus, kurių ji ėmėsi kovojant su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat apie aukšto lygio susitikimą pagal CELAC ir ES koordinavimo ir bendradarbiavimo kovos su narkotikais srityje mechanizmą. CELAC yra Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių regioninis forumas.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo delegatus apie birželio 2–3 d. Varšuvoje įvykusį JAV ir ES ministrų susitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais.
Slovėnija informavo delegacijas apie 13-ąjį ministrų susitikimą pagal Brdo procesą, kuriame daugiausia dėmesio skirta kovai su terorizmu ir kovai su prekyba žmonėmis pietryčių Europoje. Galiausiai pirmininkausianti Danija pristatė savo darbo programą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
