Bankų sektoriaus reglamentavimas
ES bankų sistema taikoma visiems ES veikiantiems bankams, kitoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Jos tikslas – užtikrinti stabilumą ir vientisumą, kartu išsaugant visuomenės pasitikėjimą finansų sistema.
ES bankų sistemos tikslai
Apsaugoti indėlininkus
Indėlininkų lėšų apsauga užtikrinant, kad bankai būtų gerai kapitalizuoti ir pajėgūs atlaikyti finansinius sukrėtimus.
Užkirsti kelią sisteminei rizikai
Rizikos, dėl kurios galėtų kilti finansų krizės ir galėtų būti destabilizuota ekonomika, mažinimas.
Suderinti standartus
Vienodų taisyklių nustatymas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir skatinama sąžininga kredito įstaigų konkurencija.
Didinti atsparumą ir skaidrumą
Bendro stabilumo ir aiškumo didinimas siekiant stiprinti pasitikėjimą ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą.
Pagrindinės teisinės priemonės
ES priėmė teisinių priemonių, susijusių su įvairiais bankų sektoriaus aspektais. Toliau pateikiama pagrindinių teisės aktų santrauka.
Kapitalo reikalavimų reglamentas ir direktyva
Kapitalo reikalavimų reglamentu (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD) nustatyti išsamūs prudenciniai reikalavimai, susiję, inter alia, su kapitalo pakankamumu, likvidumu, finansiniu svertu, rizikos valdymu ir priežiūra.
Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir likvidumo rizikai mažinti ir galimiems nuostoliams padengti.
- Kapitalo reikalavimų reglamentas (ES oficialusis leidinys)
- Kapitalo reikalavimų direktyva (ES oficialusis leidinys)
Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų
Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (IGS) apsaugomi indėlininkai kiekvienoje valstybėje narėje jiems garantuojant indėlių grąžinimą iki 100 000 € banko žlugimo atveju. Direktyva taip pat nustatytos nacionalinių indėlių garantijų sistemų taisyklės, įskaitant draudimo apsaugos ribas, finansavimą ir išmokėjimo procedūras.
Šiose sistemose privalo dalyvauti visi bankai.
Bankai nariai moka įnašus, grindžiamus jų rizikos profiliu ir kitais veiksniais. Garantijų sistema visus įnašus kaupia fonde. Bankui žlugus ir indėliams tapus negrąžinamais, indėlininkams, turintiems pagal šią direktyvą apsaugotą bet kokios rūšies indėlį, turi būti galima grąžinti indėlius pagal garantijų sistemas.
Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva
Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) nustatoma tvarkingo žlungančių bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį ekonomikai ir panaikinti gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis poreikį.
Šia direktyva:
- užtikrinama, kad žlungantys bankai būtų veiksmingai valdomi taikant pertvarkymo planavimą ir krizės protokolus;
- užkertamas kelias situacijai, kai žlugus bankui tenka naudotis mokesčių mokėtojų lėšomis, nustatant gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmą (banko žlugimo atveju išlaidas turi padengti akcininkai ir kreditoriai);
- sukuriami pertvarkymo fondai, kuriuos finansuoja bankų sektorius ir iš kurių prireikus būtų teikiama parama pertvarkant žlungančius bankus.
Bendro priežiūros mechanizmo reglamentas
Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) reglamente apibrėžiama sistema, susijusi su Europos Centrinio Banko (ECB) vaidmeniu prižiūrint svarbius bankus bankų sąjungoje.
BPM apibrėžiamos ECB priežiūros pareigos ir jo bendradarbiavimas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.
Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas
Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) reglamentu nustatoma Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) vaidmens pertvarkant žlungančius bankus bankų sąjungoje sistema.
BPeM reglamente apibrėžiami BPV įgaliojimai, susiję su pertvarkymo planavimu, jos sprendimų priėmimo procesai ir bendro pertvarkymo fondo naudojimas.
Susitarimo „Bazelis III“ standartai
Susitarimo „Bazelis III“ standartai – tai Bazelio bankų priežiūros komiteto parengtas tarptautinių bankų veiklos taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama sugriežtinti bankų kapitalo reikalavimus didinant likvidumą ir mažinant bankų finansinį svertą.
Šie standartai buvo integruoti į ES reguliavimo sistemą iš dalies pakeitus KRR ir KRD.
Palyginti su sistema „Bazelis II“, į susitarimą „Bazelis III“ įtrauktos kelios papildomos pagrindinės nuostatos, pagal kurias:
- bankai privalo turėti daugiau kapitalo galimiems nuostoliams padengti, taip užtikrindami didesnį stabilumą finansinių nuosmukių metu;
- reikalaujama, kad bankai turėtų pakankamai aukštos kokybės likvidžiojo turto, kad galėtų išgyventi pagal 30 dienų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų (padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis);
- bankai privalo turėti stabilius finansavimo šaltinius, kuriais remdamiesi galėtų vykdyti savo veiklą vienų metų laikotarpį (grynasis pastovaus finansavimo rodiklis);
- siekiant apriboti pernelyg didelio finansinio sverto susidarymą bankų sektoriuje, įgyvendinama rizika negrindžiama priemonė (sverto koeficientas);
- geresnė rizikos valdymo praktika ir griežtesnis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis užtikrina, kad bankai galėtų veiksmingai atlaikyti ekonominius sukrėtimus.
2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimo teisės aktų rinkinį.Naujosios taisyklės įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d., o kai kurie reikalavimai bus laipsniškai įvedami per kelių metų laikotarpį.
ES institucijų vaidmenys
ES bankų sistemos veikloje dalyvauja kelios pagrindinės institucijos, ir kiekviena iš jų atlieka skirtingą vaidmenį užtikrinant finansinį stabilumą.
Europos Centrinis Bankas yra pagrindinė euro zonos svarbių bankų priežiūros institucija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą. Jis užtikrinama, kad šie bankai laikytųsi prudencinių reikalavimų.
Bendra pertvarkymo valdyba yra atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymo planavimą ir valdymą pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą. Jos darbą remia Bendras pertvarkymo fondas.
Europos bankininkystės institucija (EBI) skatina veiksmingą ir nuoseklų prudencinį reguliavimą ir priežiūrą visoje ES. Ji rengia techninius standartus ir gaires, kad būtų suderinta reguliavimo praktika.
Nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) prižiūri mažesnius bankus ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendina ES reglamentus, papildydamos ECB ir EBI darbą.
Naujausi ir tebevykstantys pokyčiai
ES bankų sistema yra toliau pritaikoma ir plėtojama reaguojant į pasaulinius ekonomikos pokyčius, technologinę pažangą ir tvarumo prioritetus. Šiuo darbu siekiama didinti finansų sistemos atsparumą, kartu skatinant inovacijas ir užtikrinant vartotojų apsaugą.
Skaitmeninių finansų dokumentų rinkinys
Reaguodama į sparčią skaitmeninių finansų plėtrą, ES plėtoja visapusišką reglamentavimo sistemą, kad būtų sprendžiami kriptovaliutų, finansinių technologijų inovacijų ir skaitmeninių mokėjimo sistemų keliami iššūkiai.
Tvarūs finansai
Reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus integravimas į bankų reguliavimą yra ES prioritetas. Lapkričio 19 d. Taryba patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad reitingavimo veikla ES būtų nuoseklesnė, skaidresnė ir labiau palyginama, taip siekiant didinti investuotojų pasitikėjimą tvariais finansiniais produktais.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) išduos veiklos leidimus ES veiklą vykdantiems ASV reitingų teikėjams ir vykdys jų priežiūrą, tokiu būdu užtikrindama, kad jie laikytųsi skaidrumo reikalavimų.
Kova su pinigų plovimu
Reaguodama į kylančią riziką ir siekdama kovoti su finansiniais nusikaltimais, ES stiprina savo kovos su pinigų plovimu sistemą. Tai apima griežtesnes kontrolės priemones, didesnį finansinių sandorių skaidrumą ir glaudesnį nacionalinių ir ES institucijų bendradarbiavimą.
Naujai įsteigtai ES kovos su pinigų plovimu institucijai (AMLA) teks vienas iš pagrindinių vaidmenų stebint atitiktį ir užtikrinant vienodą kovos su pinigų plovimu taisyklių taikymą visose valstybėse narėse.
Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra
Pastaraisiais metais, ES žlugus vidutiniams ir mažesniems bankams, valstybių narių valdžios institucijos dažnai ieškojo sprendimų nesinaudodamos ES sistema. Dėl to kartais žlungantiems bankams remti buvo naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos, o ne privalomi banko vidaus ištekliai arba privačios, sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės, kaip numatyta ES bankų pertvarkymo sistemoje.
Reaguodama į šią padėtį, 2023 m. balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos (KVIDS) reformos. 2024 m. gegužės 19 d. Taryba susitarė dėl savo pozicijos dėl šios sistemos, priimdama derybų įgaliojimus. 2025 m. birželio 25 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl peržiūros – tai dar vienas žingsnis siekiant baigti kurti ES bankų sąjungą.
Reformos dokumentų rinkinį sudaro pasiūlymai dėl teisės aktų, kuriais būtų iš dalies pakeista Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas ir Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų. Šios peržiūros tikslas – užpildyti finansavimo spragą suteikiant mažiems ir vidutiniams bankams galimybę naudotis sektoriaus finansuojamomis apsaugos priemonėmis kaip papildoma pertvarkymo finansavimo priemone ir sumažinti rėmimąsi neapdraustais indėlininkais gelbėjimo privačiomis lėšomis procese.
- Bankų pertvarkymas: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl ES krizių valdymo sistemos stiprinimo (pranešimas spaudai, 2025 m. birželio 25 d.)
- Bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema: Taryba susitarė dėl pozicijos (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 19 d.)
Netiesioginio pasirašymo grandinės
2024 m. kovo 26 d. Taryba, vykdydama KVIDS reformą, priėmė vadinamąją Netiesioginio pasirašymo grandinių direktyvą. Šia direktyva iš dalies keičiama BGPD ir BPeM reglamentas. Ja padaryti tiksliniai pakeitimai, kuriems teks svarbus vaidmuo didinant sistemos proporcingumą.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. birželio 25 d.