Naujausi ES kovos su klimato kaita politikos veiksmai
Su klimato kaita susijusi pertvarka yra vienas iš svarbiausių Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos prioritetų. 2019 m. gruodžio mėn. pradėtas įgyvendinti Europos žaliasis kursas suteikė naują postūmį klimato politikai ir veiksmams ES lygmeniu.
Toliau apžvelgiami naujausi su klimatu susiję ES teisės aktai ir politikos iniciatyvos.
Pasirengimas įgyvendinti 55 % tikslą
ES dirba, kad peržiūrėtų savo su klimatu, energetika ir transportu susijusius teisės aktus pagal vadinamąjį pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, siekiant suderinti dabartinius teisės aktus su 2030 m. ir 2050 m. užmojais. Šis rinkinys, be kita ko, apima:
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūrą;
- pastangų pasidalijimo reglamentą;
- atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo direktyvas;
- žemės naudojimo ir miškininkystės reglamentą;
- reglamentą dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2.
Europos klimato teisės aktas
Europos klimato teisės aktu – vienu iš Europos žaliojo kurso elementų – siekiama teisės aktuose įtvirtinti tikslą užtikrinti, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus. 2020 m. gruodžio mėn., atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos pateiktas gaires, ES aplinkos ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos klimato teisės akto, įskaitant naują ES tikslą iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m.
2021 m. balandžio mėn. Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl Europos klimato teisės akto. Taryba poziciją per pirmąjį svarstymą priėmė 2021 m. birželio mėn., taip užbaigdama priėmimo procedūrą.
Europos klimato teisės akte nustatytas privalomas ES klimato srities tikslasiki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (atėmus absorbentais pašalintą kiekį), palyginti su 1990 m. ES taip pat stengsis iki 2030 m. pasiekti didesnį grynąjį absorbuojamo anglies dioksido kiekį.
Reglamentu įsteigiama Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, kuri teiks nepriklausomas mokslines konsultacijas ir ataskaitas apie ES klimato srities priemones. Jame numatyta, kad artimiausiais metais bus nustatytas tarpinis 2040 m. klimato srities tikslas.
ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija
2021 m. birželio mėn. ES aplinkos ministrai priėmė išvadas, kuriomis patvirtinama nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Strategijoje pateikiama ilgalaikė ES vizija – iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio.
Strategijoje numatytos priemonės:
- geresnis duomenų rinkimas ir dalijimasis jais siekiant pagerinti prieigą prie žinių apie poveikį klimatui ir keitimąsi tomis žiniomis;
- gamtos procesais pagrįsti sprendimai, siekiant didinti atsparumą klimato kaitai ir apsaugoti ekosistemas;
- prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į makrofiskalinę politiką.
Išvadose Komisijai pateikiamos politinės strategijos įgyvendinimo gairės. Jose taip pat pateikiamos gairės dėl ES pranešimo apie prisitaikymą prie klimato kaitos pateikimo prieš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP 26).
- Taryba patvirtino naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (pranešimas spaudai, 2021 m. birželio 10 d.)
- Aplinkos taryba, 2021 m. birželio 10 d.
2020 m. balandžio mėn. Taryba priėmė naują reglamentą siekiant sumažinti riziką, kad pritrūks vandens kultūrinių augalų drėkinimui. Šios taisyklės turėtų padėti Europai prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Šiuo reglamentu (jis visiškai atitinka žiedinės ekonomikos reikalavimus) palengvinamos galimybės naudoti išvalytas komunalines nuotekas drėkinimui žemės ūkyje, taip padidinant turimus vandens išteklius ir padedant išvengti maisto trūkumo.
Transporto sektoriuje išmetamas CO2 kiekis
2019 m. balandžio mėn. priimtas sprendimas dėl griežtesnių lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo teršalų kiekio normų, siekiant užtikrinti, kad nuo 2030 m. naujų transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis būtų vidutiniškai mažesnis, palyginti su 2021 m. lygiais:
- lengvųjų automobilių – 37,5 % mažiau CO2,
- furgonų – 31 % mažiau CO2.
Sunkvežimiams ir kitoms sunkiosioms transporto priemonėms taikomos normos buvo patvirtintos 2019 m. birželio mėn. Pagal naująsias taisykles gamintojai naujų sunkvežimių išmetamo CO2 kiekį privalės sumažinti (palyginti su 2019 m. lygiais) vidutiniškai:
- 15 % – nuo 2025 m.,
- 30 % – nuo 2030 m.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
2018 m. vasario mėn. ES patvirtino peržiūrėtas taisykles dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS). Ši 2005 m. įdiegta sistema yra pirmoji pasaulyje didelio masto anglies dioksido rinka ir ji tebėra didžiausia. Pagal ATLPS nustatyta, kiek daugiausia CO2 gali išmesti sunkioji pramonė ir elektrinės. Bendras leidžiamas išmetamų teršalų kiekis paskirstomas bendrovėms kaip leidimai, kuriais galima prekiauti.
2019 m. gruodžio mėn. ES ir Šveicarija susitarė susieti savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas. Šis susitarimas bus abipusiškai naudingas ES ir Šveicarijos Konfederacijai, nes susiejant didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistemas galima padidinti galimybes sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir padidinti apyvartinių taršos leidimų prekybos ekonominį efektyvumą.
Pastangų pasidalijimas
Išmetamas ŠESD kiekis sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, reglamentuojamas vadinamuoju Pastangų pasidalijimo reglamentu – juo valstybėms narėms nustatomi privalomi tikslai 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą ŠESD metinį kiekį.
Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad šie sektoriai prisidėtų prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo. Tarp šių sektorių – pastatų, žemės ūkio (ne CO2 teršalai), atliekų tvarkymo ir transporto (išskyrus aviaciją ir tarptautinę laivybą) sektoriai.
Žemės naudojimas ir miškininkystė
2018 m. gegužės mėn. priimtas naujas reglamentas siekiant pagerinti žemės ir miškų apsaugą ir valdymą. Šiuo reglamentu į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtrauktas su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste (LULUCF) susijęs išmetamas ŠESD kiekis.
Švari energija
Tris ketvirtadalius ES išmetamo ŠESD kiekio nulemia energijos gamyba ir vartojimas. ES siekia, kad būtų sumažinta energetikos sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro – tai yra vienas iš pagrindinių žaliosios pertvarkos elementų.
2020 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos pasiūlytų strategijų, susijusių su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija ir vandeniliu. Tą patį mėnesį įvykusioje neformalioje vaizdo konferencijoje ES energetikos ministrai aptarė energetikos sistemos integravimą.
ES valstybės narės turi pateikti ir reguliariai atnaujinti savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP), kad galėtų pranešti apie savo indėlį siekiant energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų. NEKSVP buvo nustatyti energetikos sąjungos strategijoje, o pirmieji iš jų apima 2021–2030 m. laikotarpį.
Taryba taip pat nustatė tolesnius kovos su klimato kaita politikos veiksmus – jie yra Europos žaliojo kurso strategijos dalis. Tarp jų – Teisingos pertvarkos mechanizmas, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategija ir Europos pramonės strategija.
ES imasi vadovaujamo vaidmens kovos su klimato kaita srityje
ES yra įsipareigojusi vadovauti pasaulinei kovai su klimato kaita. ES vadovai siekia plataus užmojo tikslo – laikantis Paryžiaus susitarimo užtikrinti, kad Europa iki 2050 m. taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu. Ateinančiais dešimtmečiais dirbdamos kartu ES šalys nori užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas išmetamas ŠESD kiekis ir būtų imtasi priemonių likusiam išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti.