Sankcijos kovojant su terorizmu

ES sudaromas teroristų sąrašas

Ribojamąsias priemones, taikytinas su teroro aktais susijusiems asmenims ir subjektams, ES pirmą kartą priėmė 2001 m. gruodžio mėn., po tų metų rugsėjo 11 d. įvykdytų teroristinių išpuolių.

ES sąrašas buvo sudarytas siekiant įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 (2001). Tuo tikslu ES priėmė:

• Tarybos bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu,
• Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu.

Kas įtrauktas į teroristų sąrašą?

Į ES sudaromą teroristų sąrašą įtraukti su teroro aktais susiję asmenys, grupės ir subjektai. Tai yra:

• asmenys, kurie įvykdo arba kėsinasi įvykdyti teroro aktus, arba kurie dalyvauja vykdant teroro aktus arba padeda juos vykdyti,
• tokių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos ar kontroliuojamos grupės ir subjektai,
• asmenys, grupės ir subjektai, veikiantys tokių asmenų, grupių ir subjektų vardu arba jų nurodymu.

ES taip pat gali imtis veiksmų prieš į ES sąrašą įtrauktų grupių ir subjektų svarbiausius narius, taip pat asmenis, grupes ir subjektus, susijusius su tais, kurie prisideda prie teroro aktų (įskaitant finansavimą, rengimą ar verbavimą).

Į vadinamąjį ES sudaromą teroristų sąrašą yra įtraukta 13 asmenų ir 23 grupės bei subjektai. Jie veikia tiek ES, tiek už jos ribų.

Į sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC), „The Base“ ir „Sendero Luminoso“ (grupuotė „Šviečiantis kelias“).

Kokios sankcijos taikomos?

Visiems į teroristų sąrašą įtrauktiems asmenims, grupėms ir subjektams taikomos priemonės, susijusios su:

• lėšų ir finansinio turto įšaldymu,
• policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

Be to, jiems neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis, finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais. Į sąrašą įtrauktiems asmenims taip pat gali būti taikomas draudimas keliauti.

Kas yra teroro aktas?

Pagal Tarybos bendrąją poziciją 2001/931/BUSP teroro aktai yra tyčinės veikos, kurios gali padaryti didelę žalą valstybei ar tarptautinei organizacijai, kai padaromos siekiant:

• stipriai įbauginti gyventojus,
• neleistinai priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį nors veiksmą arba nuo jo susilaikyti,
• rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines politines, konstitucines, ekonomines ar socialines šalies ar tarptautinės organizacijos struktūras.

Įtraukimo į sąrašą kriterijai

Nauji asmenys, grupės ir subjektai į ES sudaromą teroristų sąrašą gali būti įtraukti tik tuo atveju, kai valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą šiuo klausimu.

Šis sprendimas gali būti susijęs su:

• pradėtu tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu dėl teroro akto, dėl bandymo įvykdyti tokį aktą, dalyvauti jame arba padėti jį įvykdyti,
• nuteisimu už tokius veiksmus.

Taryba šį sąrašą peržiūri reguliariai ir ne rečiau kaip kas 6 mėnesius. Taryba ne tik reguliariai peržiūri sąrašą, bet gali bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl asmenų, grupių ir subjektų įtraukimo į sąrašą arba išbraukimo iš jo.

• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių kovojant su terorizmu (ES oficialusis leidinys)
• Reglamentas dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (ES oficialusis leidinys)
• Pozicija dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (ES oficialusis leidinys)
• ES sankcijų kovojant su terorizmu nustatymo ir atnaujinimo darbo metodai

Humanitarinė išimtis

2024 m. vasario mėn. Taryba nusprendė iš dalies pakeisti ES kovai su terorizmu skirtų ribojamųjų priemonių sistemą (ES sudaromą teroristų sąrašą). Ji nustatė turto įšaldymo priemonių humanitarinę išimtį.

Priėmus šį sprendimą, tam tikrų kategorijų humanitarinės pagalbos teikėjams leidžiama be išankstinio leidimo vykdyti sandorius su į sąrašą įtrauktais asmenimis ir subjektais, jei jų tikslas – teikti humanitarinę pagalbą arba remti kitą veiklą, kuria tenkinami pagrindiniai žmonių, kuriems reikia pagalbos, poreikiai. Šios kategorijos apima:

• JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2664 (2022) nurodytus subjektus,
• organizacijas ir agentūras, pripažintas ES ar jos valstybių narių humanitarinėmis partnerėmis, ir valstybių narių specializuotąsias agentūras.

Pastarąjį kartą humanitarinės išimties galiojimas pratęstas iki 2027 m. vasario 22 d.

• Sankcijos kovojant su terorizmu: Taryba atnaujino ES sudaromą teroristų sąrašą ir susijusias humanitarines išimtis (pranešimas spaudai, 2025 m. sausio 30 d.)
• Humanitarinė veikla: ES nustatė papildomą sankcijų išimtį (pranešimas spaudai, 2024 m. vasario 19 d.)
• Rezoliucija 2664 (2022) (Jungtinės Tautos)

ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“

2016 m. rugsėjo 20 d. ES nustatė specialią ribojamųjų priemonių sistemą, taikomą ISIL / „Da'esh“ bei „Al-Qaida“ ir su jomis susijusiems asmenims, grupėms, įmonėms bei subjektams.

Šios autonominės ES ribojamosios priemonės papildo priemones, priimtas pagal ES sudaromą teroristų sąrašą.

Kokios sankcijos taikomos?

ES sankcijos ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“ – tai:

• draudimas keliauti asmenims,
• asmenų, grupių ir subjektų turto įšaldymas,
• draudimas leisti į sąrašą įtrauktiems asmenims, grupėms ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Pagal šį režimą ES gali taikyti sankcijas tiems, kurie materialiai arba finansiškai remia ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“. Ji taip pat gali taikyti sankcijas tiems, kurie dalyvauja planuojant ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“ smurtinius veiksmus, juos rengiant arba sudarant jiems sąlygas.

Asmenys, grupės, subjektai ir organizacijos taip pat galėtų būti įtraukti į sąrašą, jei vykdytų tokią veiklą:

• tiektų, parduotų arba perduotų ginklus ir susijusius reikmenis ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“,
• vykdytų verbavimą šioms dviem organizacijoms,
• kurstytų arba viešai provokuotų šių dviejų organizacijų smurtinius veiksmus.

Taryba šį sąrašą peržiūri reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Šiuo metu sankcijos taikomos iš viso 15 asmenų bei aštuonioms grupėms ir galios iki 2026 m. spalio 31 d.

• Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ (ES oficialusis leidinys)
• Reglamentas, kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ (ES oficialusis leidinys)

Grupuotė „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadas“

2024 m. sausio 19 d. Taryba nustatė specialią ribojamųjų priemonių sistemą, pagal kurią Europos Sąjunga gali patraukti atsakomybėn visus asmenis ir subjektus, kurie remia grupuotę „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadui“ (PIJ), sudaro joms sąlygas vykdyti smurtinius veiksmus arba tas sąlygas palengvina.

Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2023 m. spalio 7 d. įvykdytų išpuolių prieš Izraelį sunkumą ir juo siekiama ateityje užkirsti kelią tokiems „Hamas“ ir PIJ smurtiniams veiksmams.

Naujuoju režimu papildomos ribojamosios priemonės, kurios jau buvo priimtos pagal ES sudaromą teroristų sąrašą.

Kokios sankcijos taikomos?

ES sankcijos grupuotei „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadui“ – tai:

• draudimas keliauti asmenims,
• asmenų, grupių ir subjektų turto įšaldymas,
• draudimas leisti į sąrašą įtrauktiems asmenims, grupėms ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Pagal šį režimą ES gali taikyti sankcijas tiems, kurie materialiai arba finansiškai remia „Hamas“ arba PIJ. Ji taip pat gali taikyti sankcijas tiems, kurie dalyvauja planuojant „Hamas“ ar PIJ smurtinius veiksmus, juos rengiant ar sudarant jiems sąlygas.

Asmenys, grupės, subjektai ir organizacijos taip pat galėtų būti įtraukti į sąrašą, jei vykdytų tokią veiklą:

• tiektų, parduotų arba perduotų ginklus ir susijusius reikmenis šioms dviem teroristinėms organizacijoms,
• remtų veiksmus, kuriais kenkiama ar keliama grėsmė Izraelio stabilumui ar saugumui, kiek tai susiję su grupuote „Hamas“ ir PIJ,
• dalyvautų vykdant sunkius tarptautinės humanitarinės teisės arba žmogaus teisių teisės pažeidimus,
• kurstytų arba viešai provokuotų šių dviejų organizacijų smurtinius veiksmus.

Be to, tai pirmas kartas, kai ES gali imtis veiksmų ir prieš šių dviejų teroristinių organizacijų rėmėjus.

2026 m. gegužės mėn. Taryba nusprendė išplėsti sankcijų taikymo sritį, kad jos būtų taikomos ir „Hamas“ politinio biuro (Politbiuro) nariams, kurie propaguoja, gina ir pateisina smurtinius veiksmus.

Be to, reaguodama į plataus masto seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties per 2023 m. spalio 7 d. Izraelyje įvykdytus brutalius ir beatodairiškus teroristinius išpuolius, ES pagal visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatė sankcijas trims subjektams.

• Sprendimas, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės tiems, kurie remia, sudaro sąlygas grupuotei „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadui“ vykdyti smurtinius veiksmus arba tas sąlygas palengvina (ES oficialusis leidinys)
• Reglamentas, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės tiems, kurie remia, sudaro sąlygas grupuotei „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadui“ vykdyti smurtinius veiksmus ar tas sąlygas palengvina (ES oficialusis leidinys)
• Sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus

Taip pat žr.:

• ES sankcijos Iranui