Jūrų saugumas

ES yra įsipareigojusi užtikrinti jūrų saugumą ir apsaugą taip, kad būtų apsaugoti jos interesai, piliečiai ir ekonomika. Be to, į vis sudėtingesnes grėsmes jūroje – nuo išpuolių prieš povandeninę infrastruktūrą iki kibernetinių grėsmių ir šešėlinio laivyno keliamos rizikos – reikia reaguoti koordinuotai.

ES jūrų saugumo politika grindžiama jos jūrų saugumo strategija, kuri pirmą kartą priimta 2014 m. ir atnaujinta 2023 m. Nuo to laiko Komisija paskelbė Europos vandenynų paktą – išsamią vandenynų apsaugos, mėlynosios ekonomikos skatinimo ir pakrančių bendruomenių rėmimo strategiją. 2025 m. gruodžio 8 d. Taryba palankiai įvertino paktą ir paragino imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, jūrų saugumo ir gynybos srityje.

ES taip pat skatina taisyklėmis grindžiamą jūrų valdymą, atitinkantį jos vertybes ir tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS). Šiuo tikslu ES bendradarbiauja su bendramintėmis trečiosiomis valstybėmis ir regioninėmis bei daugiašalėmis organizacijomis, be kita ko, strategiškai svarbiose jūrų zonose.

• Tarybos išvados dėl peržiūrėtos ES jūrų saugumo strategijos (ESJSS) ir jos veiksmų plano, 2023 m. spalio 24 d.
• Tarybos išvados dėl Europos vandenynų pakto, 2025 m. gruodžio 8 d.

ES karinio laivyno misijos ir ištekliai

ES yra pasaulinė jūrų saugumo užtikrintoja, o jūrų saugumas yra viena iš pagrindinių ES saugumo ir gynybos politikos dalių. ES yra įsipareigojusi toliau stiprinti savo angažavimąsi jūrų srityje, be kita ko, vykdydama jūrų operacijas ATALANTA, IRINI ir ASPIDES pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP). Taryba taip pat nuolat stiprino šių jūrų pajėgų įgaliojimus, daug dėmesio skirdama informuotumui apie padėtį jūroje, be kita ko, kiek tai susiję su Rusijos šešėlinio laivyno veiklos stebėsena.

Vadovaudamasi strateginiu kelrodžiu, ES ir toliau yra pasirengusi partneriams rengti mokymus ir gebėjimų stiprinimo misijas, gerinti civilinių ir karinių institucijų keitimąsi informacija ir stiprinti jūrų ir sienų stebėjimo operacines sistemas.

2021 m. ES pristatė naują koordinuoto jūrinio buvimo koncepciją. Šia priemone siekiama padidinti ES kolektyvinį dalyvavimą jūrų saugumo srityje, kuo geriau panaudojant valstybių narių karinių jūrų pajėgų išteklius ES strategiškai svarbiose teritorijose. Šiuo metu ji taikoma Gvinėjos įlankoje ir Indijos vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje.

ES taip pat dalyvauja kasmetinėse jūrų saugumo pratybose, kurios apima valstybių narių jūrų pajėgas ir pakrančių apsaugos pajėgas, kad būtų pagerinta parengtis, skatinamas sąveikumas ir kovojama su kintančiomis grėsmėmis.

• Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis

Ypatingos svarbos infrastruktūra ir kibernetiniai išpuoliai

Ypatingos svarbos infrastruktūros, pavyzdžiui, dujotiekių, jūrinių kabelių ir jūros vėjo elektrinių parkų, apsauga jūrų aplinkoje yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų.

Atsižvelgdama į 2022 m. Baltijos jūroje įvykdytus išpuolius prieš dujotiekį „Nord Stream“, neleistiną buvimą šalia ypatingos svarbos infrastruktūros Šiaurės jūroje ir besikartojančius kibernetinius išpuolius bei hibridines kampanijas, ES turi stiprinti savo veiksmus ir veiksmingiau saugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą tiek paviršiuje, tiek po vandeniu. Be to, kadangi jūrų srityje vykdoma skaitmeninė transformacija, didėja jos sudėtingumas ir ji gali tapti labiau pažeidžiama.

Kad sausumoje ir jūroje esanti ypatingos svarbos infrastruktūra būtų atsparesnė, ES plėtos:

• novatoriškas technologijas,
• regioninio bendradarbiavimo priežiūros srityje planus,
• sąveikias bepilotes stebėjimo sistemas.

Taryba taip pat palankiai įvertino Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės pateiktą 2025 m.ES veiksmų planą dėl kabelių saugumo ir paragino toliau bendradarbiauti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

2025 m. gruodžio 15 d. Taryba priėmė deklaraciją dėl kovos su Rusijos šešėlinio laivyno keliamomis grėsmėmis. Šešėlinis laivynas kelia didelę riziką, kuri apima galimą žalą aplinkai, taip pat riziką jūrų saugai ir saugumui, tarptautinės jūra vykdomos prekybos integralumui, ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai ir tarptautinių laivybos taisyklių bei standartų laikymuisi. Atsižvelgdama į tai, Taryba paragino vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares koordinuoti atsaką į šešėlinio laivyno keliamas grėsmes.

• Kibernetinis saugumas: kaip ES kovoja su kibernetinėmis grėsmėmis (bendra informacija)
• Deklaracija dėl visapusiško naudojimosi tarptautinės jūrų teisės sistema, kiek tai susiję su šešėlinio laivyno keliamomis grėsmėmis ir ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsauga (2025 m. gruodžio 15 d.)

Nesprogę standartiniai sprogmenys

Po pirmojo ir antrojo pasaulinių karų ES susidūrė su iššūkiu, kaip tvarkytis su dideliu nesprogusių sprogmenų ir cheminių šaudmenų kiekiu ir naftos nuotėkiais iš avarijas patyrusių laivų. Šią problemą dar labiau apsunkino Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio Juodojoje jūroje atsirado minų.

Kai kuriuose jūrų baseinuose šio tipo sprogmenų vieta ir kiekis yra prastai dokumentuoti. Tai kelia didelę riziką jūrų saugai ir saugumui, nes daro poveikį žmonių ir aplinkos apsaugai, jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos objektams ir žvejybos veiklai.

ES yra pasiryžusi visapusiškai spręsti šią problemą didindama informuotumą jūrų srityje ir rengdama priemones bei dokumentus, kuriais būtų padedama sumažinti šią riziką. Taryba taip pat palankiai įvertino Komisijos planą parengti suderintą nesprogusių sprogmenų šalinimo strategiją.

Nusikaltimai jūroje

Nusikaltimai jūroje yra didelis iššūkis visoje ES ir kelia didelę grėsmę jūrų saugumui. Nusikaltimai, be kita ko, yra:

• piratavimas,
• neteisėtas migrantų gabenimas,
• prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais,
• ginkluoti plėšimai jūroje,
• neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba,
• jūrų išteklių grobstymas,
• neleistina žvalgyba išskirtinėse ekonominėse zonose.

Šie nusikaltimai kelia grėsmę laivybos laisvei ir kelia pavojų pagrindiniams prekybos maršrutams. ES siekia užtikrinti pasaulinį saugumą, todėl yra pasiryžusi reaguoti į šiuos iššūkius imdamasi prevencinių veiksmų.