ES taisyklės dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo
Koordinuojant ES šalių veiksmus užtikrinama, kad ES piliečiai, judėdami ir dirbdami Europoje, galėtų perkelti savo socialinės apsaugos teises.
Prioritetai ir principai
Socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad piliečiai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl to, kad jie dirba arba gyvena kitoje valstybėje narėje.
Socialinės apsaugos koordinavimo ES taisyklės taikomos:
- ligos, motinystės ir lygiavertėms tėvystės išmokoms,
- senatvės pensijoms, priešpensinėms ir neįgalumo išmokoms,
- našlių ir našlaičių pensijoms ir išmokoms mirties atveju,
- bedarbio pašalpoms,
- išmokoms šeimai,
- išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
ES yra parengusi nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tarpusavio sąveikos koordinavimo taisykles. Visos šalys gali laisvai nuspręsti, kam pagal jų teisės aktus taikomas privalomojo draudimo reikalavimas, kokios išmokos mokamos ir kokiomis sąlygomis.
Socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėmis užkertamas kelias tam, kad tarpvalstybinėse situacijose asmuo būtų paliktas be apsaugos arba būtų apdraustas du kartus.
Šių taisyklių pagrindiniai prioritetai:
- prisidėti prie socialinio teisingumo ir gilesnės bei teisingesnės vidaus rinkos,
- nustatyti aiškias, teisingas ir įgyvendintinas taisykles darbo jėgos judumui palengvinti,
- palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą (tai yra vienas iš svarbiausių vidaus rinkos ramsčių) ir kartu sustiprinti nacionalinių institucijų turimas kovos su piktnaudžiavimu ar sukčiavimu priemones.
ES socialinės apsaugos taisyklės grindžiamos keturiais principais:
- tik viena šalis: piliečiams vienu metu taikomi tik vienos šalies teisės aktai, taigi jie moka įmokas tik vienoje šalyje,
- vienodas požiūris: piliečiai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir tos šalies, kurioje jie yra apdrausti socialiniu draudimu, piliečiai,
- sumavimas: kai pilietis kreipiasi dėl išmokos, prireikus atsižvelgiama į ankstesnius draudimo laikotarpius, darbą arba gyvenimą kitose šalyse,
- perkeliamumas: piliečiai, turintys teisę gauti išmoką pinigais iš vienos šalies, paprastai gali ją gauti net ir tuo atveju, jeigu jie gyvena kitoje šalyje.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai
Dabartinės ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės galioja nuo 2010 m. gegužės 1 d. Tačiau darbo rinka ir visuomenė nuolat vystosi, taip pat yra plėtojamos nacionalinės socialinės apsaugos sistemos ir teismų jurisprudencija.
Todėl siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų teisingos, paprasčiau taikomos ir lengviau įgyvendinamos, reikia padaryti tikslinius pakeitimus.
Siekdama modernizuoti ir supaprastinti esamas taisykles, taip pat užtikrinti sąžiningą socialinės apsaugos išlaidų naštos pasidalijimą tarp valstybių narių, Europos Komisija 2016 m. gruodžio mėn. pateikė pasiūlymą peržiūrėti koordinavimo taisykles.
Pagrindinis peržiūros tikslas – toliau modernizuoti ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles:
- piliečiams sudarant dar palankesnes sąlygas naudotis teisėmis,
- užtikrinant teisinį aiškumą,
- užtikrinant sąžiningą ir tolygų finansinės naštos paskirstymą,
- remiant paprastesnį administravimą ir taisyklių vykdymo užtikrinimą.
Reglamente daugiausia dėmesio skiriama kelioms svarbioms sritims, kuriose būtų nustatomos šios taisyklės:
Bedarbio pašalpos
ES piliečiai galėtų ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui perkelti savo bedarbio pašalpas į šalis, kurios nėra jų gyvenamosios vietos šalis.
Nustatoma speciali taisyklė, taikoma pasienio darbuotojams, kurie galės perkelti savo bedarbio pašalpas iki 15 mėnesių laikotarpiui, nebent jų teisės gauti pašalpas laikotarpis yra trumpesnis.
Šios kategorijos darbuotojų atveju po 6 mėnesių darbo pagal sutartį, savarankiško darbo arba draudimo laikotarpio socialinės apsaugos srityje kompetentinga valstybė bus ta valstybė, kurioje vykdoma profesinė veikla.
Siunčiamiems darbuotojams taikytini teisės aktai
Pagal sutartį dirbančius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis į kitą valstybę narę būtų galima siųsti dirbti pasibaigus 3 mėnesių dalyvavimo savo kilmės valstybės narės socialinės apsaugos sistemoje laikotarpiui.
Ilgiausias dalyvavimo siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos sistemoje laikotarpis ir toliau bus 24 mėnesiai. Tarp bet kurių dviejų 24 mėnesių laikotarpių numatoma ne trumpesnė kaip 2 mėnesių pertrauka, taikoma ir pagal sutartį dirbantiems darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Išmokos šeimai
Pasiūlymu kodifikuojamas Teismo sprendimas Wiering byloje (C-347/12) ir tokiu būdu paaiškinama, kuo išmokos šeimai pinigais, kurių tikslas yra pirmiausia pakeisti pajamas, negautas dėl to, kad asmuo augina vaiką, skiriasi nuo kitų išmokų šeimai.
Ekonomiškai neaktyvių judžių ES piliečių galimybė gauti tam tikras socialines išmokas
Siekiant užtikrinti daugiau teisinio aiškumo, į pasiūlymą įtrauktas atitinkamos Teisingumo Teismo jurisprudencijos sąrašas ir nustatoma, kad, laikantis nacionalinių teisės aktų ar praktikos, judiems piliečiams neturėtų būti kliudoma mokėti sveikatos draudimo įmokas.
Ilgalaikės priežiūros išmokos
Reglamentu būtų nustatyta ilgalaikės priežiūros išmokų apibrėžtis, o sveikatos draudimui skirtame skyriuje geriau paaiškinti atitinkamo proceso elementai.
Dabartinių taisyklių peržiūra
2026 m. balandžio 22 d. Taryba pasiekė preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu dėl nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo atnaujintų taisyklių. Peržiūros tikslas – modernizuoti taisykles, kad jos būtų aiškesnės, teisingesnės ir būtų paprasčiau užtikrinti jų vykdymą.
2026 m. balandžio 29 d. valstybių narių ambasadoriai ES pritarė preliminariam susitarimui.
Preliminariam susitarimui dar turi pritarti Europos Parlamentas. Tada, atlikus teksto teisinę lingvistinę peržiūrą, abi institucijos jį oficialiai priims.
- Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo (pranešimas spaudai, 2026 m. balandžio 22 d.)
- Socialinės apsaugos koordinavimas: ES valstybių narių atstovai patvirtino preliminarų susitarimą (2026 m. balandžio 29 d., pranešimas spaudai)
Ankstesnės derybos
Siūlomas peržiūros teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba sprendžia pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
Taryba derina valstybių narių nuomones dėl naujojo pasiūlymo. Šį pasiūlymą Taryba pradėjo nagrinėti 2017 m. sausio mėn., o ministrai kelis kartus dalyvavo diskusijose dėl šio pasiūlymo.
2017 m. spalio ir gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl dviejų dalinių derybinių pozicijų (bendro požiūrio) dėl šių pasiūlymo skyrių:
- ekonomiškai neaktyvių judžių ES piliečių galimybių gauti socialines išmokas,
- teisės aktų, taikytinų komandiruojamiems ir siunčiamiems darbuotojams ir asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių,
- ilgalaikės priežiūros išmokų,
- išmokų šeimai.
2018 m. birželio 21 d. Taryba susitarė dėl išsamios derybinės pozicijos. Remdamasi šiais įgaliojimais ir Europos Parlamentui priėmus poziciją, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pradėjo derybas su Europos Parlamentu.
- Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio (pranešimas spaudai, 2018 06 21)
- Įprasta teisėkūros procedūra (bendra informacija)
Bendra informacija
Jau daug metų, siekiant palengvinti darbo jėgos judumą, Europos Sąjungoje galioja valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo sistema. Koordinuojant socialinės apsaugos sistemas Europos Sąjungoje siekiama užtikrinti, kad visiems ES piliečiams ir ES gyvenantiems trečiųjų valstybių piliečiams būtų užtikrintos sąžiningos galimybės naudotis socialine apsauga, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.
Nuo to laiko ES teisė socialinės apsaugos koordinavimo srityje buvo plėtojama lygiagrečiai su Europos integracijos gilinimu, taip pat atsižvelgiant į ES plėtrą.
Šiuo metu koordinavimo taisyklės yra išdėstytos Reglamente (EB) 883/2004 ir jį įgyvendinančiame Reglamente (EB) 987/2009.
Šiuo teisės akto projektu iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Šios peržiūros tikslas:
- išaiškinti aplinkybes, kuriomis valstybės narės gali apriboti ekonomiškai neaktyvių judžių ES piliečių galimybes gauti socialines išmokas,
- nustatyti nuoseklią ilgalaikės priežiūros išmokų koordinavimo tvarką,
- pasiūlyti naują bedarbio pašalpų koordinavimo tarpvalstybiniais atvejais tvarką,
- nustatyti naujas nuostatas dėl išmokų šeimai koordinavimo,
- išaiškinti komandiruotiems darbuotojams taikomas taisykles.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 29 d.
Tarpvalstybinis naudojimasis socialinės apsaugos teisėmis
ES nori supaprastinti ES piliečių galimybes judėti visoje Europoje bei dirbti kitoje ES šalyje ir taip pat siekia tokiais atvejais apsaugoti jų socialinės apsaugos teises.
Judėjimas ir galimybė dirbti kitoje ES šalyje yra viena iš pagrindinių visų ES piliečių teisių ir vienas iš bendrosios rinkos pagrindų. Tačiau laisvas judėjimas būtų neįmanomas be ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių.
ES taisyklėmis dėl socialinės apsaugos teisių koordinavimo nacionalinės sistemos nepakeičiamos bendra europine sistema, o veikiau siekiama šias teises koordinuoti. Atsakomybė už socialinės apsaugos sistemas tenka išimtinai valstybėms narėms ir jos Europos Sąjungoje nederinamos.
Kur taikomos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės?
Šiomis taisyklėmis užtikrinama socialinė apsauga judant ir dirbant Europoje (ES 27, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje).
ES piliečiai turi teisę:
ES socialinės apsaugos teisių koordinavimas su Jungtine Karalyste
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo specialios koordinavimo taisyklės. Asmenų, kuriems taikomas ES ir Jungtinės Karalystės sudarytas susitarimas dėl išstojimo, teisės ir toliau yra saugomos.
Asmenų, kuriems netaikomas Susitarimas dėl išstojimo, atveju ES ir Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos koordinavimas reglamentuojamas atitinkamu Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo protokolu. Nors protokolas panašus į ES taisykles ir jo taikymo sritis yra išsami, jame nėra numatyta tokio paties lygio apsauga kaip ES reglamentuose.