Stažuotojų teisės ES
Taryba rengia naujas taisykles, kuriomis siekiama pagerinti stažuotojų darbo sąlygas užtikrinant, kad jie nebūtų išnaudojami ar su jais nebūtų elgiamasi nesąžiningai.
Stažuotojai ES
Šiuo metu ES yra daugiau kaip trys milijonai stažuotojų ir numatoma, kad iki 2030 m. šis skaičius išaugs 16 %.
Stažuotė – tai laikinas darbo patirties laikotarpis, kurio metu žmonėms suteikiama galimybių mokytis ir ugdyti įgūdžius, kad jie galėtų įgyti praktinės ir profesinės patirties.
2025 m. birželio 19 d. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama pagerinti stažuotojų darbo sąlygas, užtikrinant, kad jiems nebūtų taikomos mažiau palankios sąlygos nei panašiems darbuotojams, ir užkertant kelią darbdaviams dangstyti darbo santykius vadinamosiomis netikromis stažuotėmis.
Taryba ir Parlamentas šiuo metu derasi dėl galutinės naujosios direktyvos redakcijos.
2019 m. beveik pusė iš 3,1 mln. stažuotojų ES stažavosi be atlygio. Kaip nurodoma Europos Komisijos tyrime, tikėtina, kad stažuotojų, ypač tų, kurie stažuojasi be atlygio, yra gerokai daugiau.
Taryba paskelbs gaires dėl stažuočių, kuriose daugiausia dėmesio skiriama:
- tinkamam atlygiui,
- socialinei apsaugai,
- tam, kad pažeidžiamoms grupėms būtų sudarytos vienodos galimybės.
8 iš 10 jaunų europiečių yra stažavęsi bent vieną kartą
Iš 2023 m. „Eurobarometro“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 26 000 18–34 metų amžiaus asmenų, rezultatų matyti, kad 78 % jų yra dalyvavę bent vienoje stažuotėje. Iš jų 21 % stažuotę atliko kitoje ES šalyje, t. y. tokių asmenų dabar gerokai daugiau, palyginti su 2013 m. 9 % rodikliu.
Be to, 76 % apklausos dalyvių teigė, kad stažuotės metu įgijo naudingų profesinių įgūdžių. Po stažuotės 68 % rado darbą, 39 % užsitikrino terminuotą arba neterminuotą darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, o 26 % – su kitu darbdaviu.
Daugiausiai dalyvavusiųjų stažuotėse – Vokietijoje (90 %); mažiausiai – Švedijoje (53 %)
Šioje diagramoje parodyta, kokią dalį įvairiose ES šalyse sudaro asmenys, kurie yra dalyvavę stažuotėse.
Šioje diagramoje parodyta, kokią dalį įvairiose ES šalyse sudaro asmenys, kurie yra atlikę bent vieną stažuotę, nėra atlikę jokių stažuočių arba nėra tikri dėl savo stažuotės patirties.
Lentelėje pateikiamų duomenų pavyzdžiai:
- ES 27: 19 % žmonių nėra stažavęsi, 4 % nėra tikri, o 78 % yra stažavęsi bent kartą.
- Belgija: 17 % žmonių nėra stažavęsi, 3 % nėra tikri, o 80 % yra stažavęsi bent kartą.
- Vokietija: 7 % žmonių nėra stažavęsi, 3 % nėra tikri, o 90 % yra stažavęsi bent kartą.
- Graikija: 26 % žmonių nėra stažavęsi, 3 % nėra tikri, o 71 % yra stažavęsi bent kartą.
- Lenkija: 12 % žmonių nėra stažavęsi, 3 % nėra tikri, o 86 % yra stažavęsi bent kartą.
- Suomija: 34 % žmonių nėra stažavęsi, 7 % nėra tikri, o 59 % yra stažavęsi bent kartą.
- Švedija: 40 % žmonių nėra stažavęsi, 7 % nėra tikri, o 53 % yra stažavęsi bent kartą.
1 iš 10 stažuočių trunka ilgiau nei šešis mėnesius
Kai kuriais atvejais stažuotėmis gali būti naudojamasi įprastoms darbo vietoms užpildyti, o tai reiškia, kad stažuotojams tenka tokios pat užduotys ir pareigos kaip ir darbuotojams, tačiau jiems netaikomas toks pat užmokestis arba jie negali naudotis tokiomis pat darbo vietos garantijomis.
Kai stažuotojai atlieka kelias stažuotes pas tą patį darbdavį, kyla pavojus, kad stažuotojai naudojami kaip užmaskuoti darbuotojai. Vienas iš naujojo teisės akto tikslų – užkirsti tam kelią.
Didžiausias daugkartinių stažuočių pas tą patį darbdavį rodiklis – Vengrijoje (50 %)
Šioje lentelėje pateikiama informacija apie tai, kiek europiečių yra atlikę kelias stažuotes pas tą patį darbdavį.
Šioje lentelėje pateikiama informacija apie tai, kiek asmenų yra atlikę kelias stažuotes pas tą patį darbdavį.
Rezultatų santrauka:
- didžiausia asmenų, patvirtinusių, kad atliko kelias stažuotes pas tą patį darbdavį, dalis yra Vengrijoje (50 %), Čekijoje (46 %) ir Lietuvoje (47 %);
- mažiausia stažuočių pas tą patį darbdavį dalis buvo Liuksemburge (17 %); šis rodiklis taip pat žemesnis Prancūzijoje (26 %), Belgijoje (31 %) ir Kroatijoje (31 %);
- daugiausiai atsakiusiųjų „nežinau“ buvo Slovakijoje (7 %), o tai rodo santykinai didesnį respondentų netikrumą;
- mažiausia atsakiusiųjų „nežinau“ dalis buvo Liuksemburge (1 %).
Beveik kas antram stažuotojui ES nėra atlyginama
Atlygį gavo 55 % bent vieną stažuotę atlikusių asmenų, palyginti su 40 % rodikliu 2013 m.
Didžiausia apmokamų stažuočių dalis – Kroatijoje (78 %), mažiausia – Belgijoje (39 %)
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie tai, ar įvairiose ES šalyse už stažuotes buvo atlyginama.
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie tai, ar įvairiose ES šalyse už stažuotes buvo atlyginama. Buvo galima rinktis iš trijų atsakymų: „taip“, „ne“ ir „nežinau“.
Rezultatų santrauka:
1. Apmokamos stažuotės („taip“):
- didžiausia apmokamų stažuočių dalis konstatuota Kroatijoje (78 %), Graikijoje (73 %) ir Slovėnijoje (71 %);
- mažiausia apmokamų stažuočių dalis buvo Liuksemburge (41 %) ir Belgijoje (39 %).
2. Neapmokamos stažuotės („ne“):
- didžiausia neapmokamų stažuočių dalis konstatuota Liuksemburge (58 %) ir Lietuvoje (56 %);
- mažiausia neapmokamų stažuočių dalis buvo Graikijoje (26 %) ir Slovėnijoje (26 %).
3. Dėl stažuočių nebuvo tikri („nežinau“):
- didžiausia atsakiusiųjų „nežinau“ dalis buvo Slovakijoje (4 %);
- atsakiusiųjų „nežinau“ dalis buvo vienodai nedidelė (1 %) daugelyje šalių, be kita ko, Estijoje, Airijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje.
Socialinė apsauga
Europos Sąjungoje 1 iš 4 stažuotojų neturi galimybės naudotis socialine apsauga. Konkrečiau, 61 % nurodė, kad stažuotės metu turėjo galimybę visapusiškai arba iš dalies naudotis socialine apsauga, o 27 % neturėjo jokios galimybės naudotis socialine apsauga.
69 % respondentų nurodė, kad per paskutinę stažuotę jų darbo sąlygos – įranga, darbo laikas ir požiūris į juos – buvo lygiavertės nuolatinių darbuotojų darbo sąlygoms.
Daugiausiai galimybių naudotis socialine apsauga – Austrijoje (49 %); mažiausiai – Belgijoje ir Kipre (24 %)
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie stažuotojų galimybes naudotis socialine apsauga jų stažuočių Europoje metu.
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie stažuotojų galimybes naudotis socialine apsauga jų stažuočių įvairiose ES šalyse metu.
Rezultatų santrauka:
galimybės naudotis visapusiška socialine apsauga
- didžiausia dalis respondentų, nurodžiusių, kad jų galimybės naudotis socialine apsauga buvo tokios pat kaip nuolatinių darbuotojų, buvo Austrijoje (49 %) ir Suomijoje (48 %);
- mažiausia nurodžiusiųjų, kad turėjo galimybes naudotis visapusiška socialine apsauga, dalis buvo Belgijoje (24 %) ir Danijoje (25 %);
galimybės naudotis daline socialine apsauga
- didžiausia dalis respondentų, turėjusių galimybę naudotis kai kuriais socialinės apsaugos elementais, užfiksuota Čekijoje (38 %) ir Slovėnijoje (34 %);
- mažiausia nurodžiusiųjų, kad turėjo galimybes naudotis daline socialine apsauga, dalis buvo Estijoje (12 %) ir Liuksemburge (15 %);
jokių galimybių naudotis socialine apsauga
- mažiausia dalis respondentų, nurodžiusių, kad neturėjo jokių galimybių naudotis socialine apsauga, buvo Suomijoje (7 %) ir Švedijoje (9 %);
- didžiausia nurodžiusiųjų, kad neturėjo jokių galimybių naudotis socialine apsauga, dalis buvo Belgijoje (36 %) ir Kipre (35 %);
nebuvo tikri
- didžiausia atsakiusiųjų „nežinau“ dalis buvo Liuksemburge (30 %) ir Suomijoje (23 %), o tai rodo didelį netikrumą;
- mažiausia nurodžiusiųjų, kad nėra tikri, dalis buvo Graikijoje (7 %) ir Rumunijoje (7 %).
Galimybės dalyvauti stažuotėse – nevienodos
Europos Komisijos vertinimu, vienas iš iššūkių, kylančių pažeidžiamoms grupėms, yra nevienodos galimybės stažuotis, visų pirma dalyvauti kokybiškose stažuotėse ir stažuotis užsienyje, ypač kai stažuotės yra be atlygio.
40 % „Eurobarometro“ respondentų mano, kad migrantų kilmės jaunuoliai, nepalankioje padėtyje esančioms socialinėms ir ekonominėms grupėms priklausantys jaunuoliai ir asmenys su negalia susiduria su kliūtimis dalyvauti stažuotėse.
Atlikus apklausą taip pat nustatyta, kad iš niekada nesistažavusių asmenų 18 % stažuočių nerado, 16 % apie jas nežinojo, o 10 % neturėjo finansinių išteklių, kad galėtų jose dalyvauti.
10 % jokios stažuotės neatlikusių asmenų neturi finansinių išteklių
Šioje diagramoje parodytos priežastys, dėl kurių asmenys iš visos ES nedalyvavo stažuotėse.
Šioje lentelėje pateikiamos priežastys, dėl kurių asmenys iš visos ES nedalyvavo stažuotėse.
- Vyraujanti priežastis:
- kaip dažniausią priežastį nesistažuoti respondentai nurodė, kad stažuotės jų nedomina (36 %).
- Kitos priežastys:
- 18 % atsakiusiųjų nurodė, kad stažuočių negalėjo rasti, o 16 % – kad nebuvo gerai informuoti apie jas;
- 10 % respondentų nurodė finansines kliūtis (nepakankami finansiniai ištekliai);
- 8 % respondentų nurodė neturėję reikiamų įgūdžių;
- kitos neapibrėžtos priežastys sudarė 20 %;
- 8 % respondentų nurodė nežinantys, kodėl nesiėmė atlikti stažuotės.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 17 d.
