Turkija
Turkijai šalies kandidatės statusas buvo suteiktas 1999 m. gruodžio mėn., o stojimo derybas ji pradėjo 2005 m. spalio mėn. Nuo 2018 m. birželio mėn. šios derybos sustabdytos. ES ir Turkija bendradarbiauja bendro intereso srityse.
Plėtra
Paraiška dėl narystės ES
1987 m. Turkija pateikė prašymą prisijungti prie tuometinės Europos ekonominės bendrijos.
1999 m. gruodžio mėn. Helsinkyje vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba Turkijai suteikė ES šalies kandidatės statusą.
Stojimo derybos
2004 m. gruodžio 16–17 d. susitikime Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Turkija pakankamai atitinka kriterijus, kad būtų pradėtos stojimo derybos.
2005 m. spalio 3 d. Taryba susitarė dėl derybų su Turkija programos. Tą pačią dieną ES ir Turkijos tarpvyriausybinėje konferencijoje pradėtos derybos.
2008 m. vasario mėn. Taryba patvirtino patikslintą Stojimo partnerystės su Turkija programą. Tai yra pagrindas padėti Turkijai pasirengti galimai narystei ES nustatant pagrindines prioritetines sritis ir reformų pažangos vertinimo kriterijus.
2018 m. birželio mėn. Taryba pirmą kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Turkija tolsta nuo ES, todėl Turkijos stojimo derybos iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių papildomų skyrių atidarymas ar uždarymas.
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2004 m. gruodžio 16–17 d.
- Tarybos sprendimas dėl Stojimo partnerystės su Turkija, 2008 m. vasario 18 d.
- Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso, 2018 m. birželio 26 d.
Stojimo konferencijos susitikimai
Stojimo derybos vyksta ES valstybių narių ir šalies kandidatės ministrų ir ambasadorių tarpvyriausybinėse konferencijose (dažnai vadinamose stojimo konferencijomis). Derybos apima bendrų teisių ir teisės aktų visumą (ES acquis) ir yra suskirstytos į skirtingus skyrius arba skyrių grupes, apimančius skirtingas politikos sritis. Stojimo konferencijos gali vykti ministrų arba jų pavaduotojų lygmeniu.
Prieš stojimo deryboms patenkant į aklavietę ES ir Turkija surengė 12 tokių posėdžių. Paskiausiame posėdyje, kuris įvyko 2016 m. birželio 30 d., konferencijoje pradėtos derybos dėl 33 skyriaus, kuriame nagrinėjamos finansinės ir biudžetinės nuostatos. 2006 m. Taryba nusprendė, kad nebus atidaromi aštuoni skyriai, susiję su Turkijos apribojimais Kipro atžvilgiu, ir jokie papildomi skyriai nebus preliminariai uždaryti tol, kol Turkija įvykdys įsipareigojimus, susijusius su ES ir Turkijos asociacijos susitarimo (Ankaros susitarimo) papildomu protokolu.
Vykstant stojimo deryboms buvo atidaryta 16 skyrių, o vienas iš jų buvo preliminariai uždarytas.
Metinė pažangos peržiūra
Taryba kasmet paprastai priima išvadas dėl plėtros, kuriose įvertinama pažanga einant europiniu keliu, padaryta kiekvienoje iš ES šalių kandidačių ir partnerių, įskaitant Turkiją.
Politinis bendradarbiavimas
1963 m. ES ir Turkija sudarė asociacijos susitarimą, dar vadinamą Ankaros susitarimu. Susitarimu siekiama stiprinti politinius ryšius ir ekonominę integraciją. Dvišalius santykius peržiūri Asociacijos taryba. Paskutinį kartą ji posėdžiavo 2019 m. kovo mėn.
Nors bendri ES ir Turkijos santykiai grindžiami Turkijos, kaip ES šalies kandidatės, statusu, stojimo derybos šiuo metu yra sustojusios. ES paragino Turkiją vykdyti savo pareigas pagal derybų programą ir įgyvendinti asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų ES valstybių narių atžvilgiu.
Kaip teigiama atitinkamose Europos Vadovų Tarybos išvadose, visų pirma 2021 m. kovo ir birželio mėn. išvadose, ES yra pasirengusi laipsniškai, proporcingai ir pasilikdama galimybę nebetęsti proceso bendrauti su Turkija siekiant stiprinti bendradarbiavimą tokiose bendro intereso srityse kaip:
- migracija,
- kova su terorizmu,
- visuomenės sveikata,
- klimatas,
- regioniniai klausimai.
Šiuo tikslu ES ir Turkija surengė aukšto lygio dialogus, vadovų susitikimus ir dvišalius aukščiausiojo lygio susitikimus šiems klausimams aptarti.
2023 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė ES vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos peržiūrėti santykių padėtį. 2023 m. lapkričio mėn. jie paskelbė komunikatą, kuriame apžvelgė dabartinę padėtį tokiose svarbiose srityse kaip politika, regioninis stabilumas, užsienio politika, ekonomika, prekyba ir migracija. Jie taip pat pateikė rekomendacijų, kuriomis siekiama daryti pažangą santykiuose. Vykdydami tolesnę veiklą, 2024 m. balandžio mėn. ES vadovai pavedė valstybių narių ambasadoriams paspartinti darbą, susijusį su komunikatu ir rekomendacijomis.
- Po Europos Sąjungos ir Turkijos asociacijos tarybos 54-o posėdžio pateiktas pareiškimas spaudai, 2019 m. kovo 15 d., Briuselis
- Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimas, 2021 m. kovo 25 d.
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2021 m. birželio 24–25 d.
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2023 m. birželio 29–30 d.
- Bendras komunikatas dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (Europos Komisija, 2023 m.)
- Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2024 m. balandžio 17–18 d.
Ekonomika ir prekyba
Asociacijos susitarimu ES ir Turkija išplėtė savo ekonominius ir prekybos santykius, visų pirma sukurdamos muitų sąjungą. Ji įsigaliojo 1996 m.
Muitų sąjunga apima visas pramonines prekes, o žemės ūkio produktams ir anglies bei plieno gaminiams taikomi specialūs prekybos susitarimai. Taryba paragino Turkiją vykdyti savo pareigas visapusiškai įgyvendinant muitų sąjungą. Tai, be kita ko, apima prekybos kliūčių ar lygiaverčių prekybos kliuvinių, kurie neatitinka šių pareigų, pašalinimą ir užtikrinimą, kad muitų sąjunga būtų veiksmingai taikoma visoms ES valstybėms narėms.
ES yra pagrindinė Turkijos prekybos partnerė, o Turkija – 7-a pagal dydį ES prekybos partnerė. 2022 m. bendra jų tarpusavio prekyba sudarė 198,1 mlrd. €, t. y. 3,6 % visos ES prekybos su pasauliu.
Turkija gali gauti ES finansinę paramą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę ir iš „Europos darnaus vystymosi fondo +“.
EU-Türkiye trade relations (Infografikas.)
Stabili rytinė Viduržemio jūros regiono dalis
ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir nuolat ragina Turkiją sumažinti įtampą šiame regione, gerbti visų ES valstybių narių suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir tvariai skatinti gerus kaimyninius santykius.
Atradus gamtinių dujų išteklių rytinėje Viduržemio jūros dalyje, visų pirma Kipre, ES pasmerkė Turkijos vykdomą neteisėtą gręžimo veiklą ir paragino Turkiją gerbti visų ES valstybių narių suverenitetą, be kita ko, jų teritorinius vandenis ir oro erdvę. 2019 m. lapkričio 11 d. Taryba priėmė sankcijų režimą atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Paskutinį kartą jis buvo pratęstas iki 2025 m. lapkričio 30 d.
ES yra visiškai pasiryžusi siekti, kad Kipro problema būtų visapusiškai išspręsta – JT sistemoje ir kad būtų atnaujintos derybos.
Migracija
Turkija jau yra priėmusi beveik 4 mln. pabėgėlių ir yra daugiausiai pabėgėlių priglaudusi šalis pasaulyje per pastaruosius devynerius metus po precedento neturinčio žmonių, ieškančių prieglobsčio dėl Sirijos pilietinio karo, antplūdžio. 2016 m. kovo mėn. bendrame pareiškime ES ir Turkijos vadovai susitarė kovoti su neteisėta migracija rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį.
ES yra įsipareigojusi laikytis pareiškimo ir yra nurodžiusi tam tikras prioritetines sritis – tai veiksmingas sienų valdymas, neteisėto atvykimo prevencija ir grąžinimo atnaujinimas laikantis tarptautinės ir ES teisės.
Siekdama pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas Turkijoje, 2015 m. ES įsteigė priemonę, pagal kurią iki šiol sutelkta 6 mlrd. € lėšų.
Vizų režimo liberalizavimas
2013 m. ES ir Turkija pradėjo dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. Vedant dialogą išdėstytos veiksmų gairės dėl bevizio režimo, įskaitant 72 kriterijus, kuriuos Turkija turi atitikti. Šis procesas dar nebaigtas.
Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje
Po 2023 m. vasario mėn. Turkiją ir Siriją sukrėtusių katastrofiškų žemės drebėjimų ES aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kad suteiktų paramą, be kita ko, išsiųstų paieškos ir gelbėjimo komandas, ir pristatytų laikino apgyvendinimo priemonių.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gruodžio 16 d.