Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Europos Sąjungoje
PVM yra itin svarbus ES valstybių narių pajamoms ir ES biudžetui, tačiau PVM nuostoliai tebėra dideli. ES siekia užtikrinti, kad sistema būtų suderinta, kartu kovojama su sukčiavimu ir modernizuojamas PVM vykstant skaitmenizacijai.
Kas yra PVM?
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vartojimo mokestis, taikomas daugumai prekių ir paslaugų.
Jis laikomas netiesioginiu mokesčiu. Tai reiškia, kad, nors jį moka vartotojai, jį surenka ir mokesčių administratoriui perveda įmonės. Pavyzdžiui, kai vartotojas įsigyja knygą knygyne, knygynas į sumokėtą kainą įtraukia PVM ir vėliau šį mokestį perveda valdžios sektoriui.
Įmonės taip pat moka šį mokestį už savo pirkinius, tačiau gali jį atskaityti iš PVM, kurį jos turi sumokėti mokesčių administratoriui.
Kodėl PVM yra svarbus?
Pajamų šaltinis
PVM yra vienas iš svarbiausių valstybių narių pajamų šaltinių, nes juo prisidedama prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, bibliotekų ir viešojo transporto, finansavimo.
Kasmet ES valstybės narės surenka daugiau kaip 1 000 mlrd. € PVM pajamų. 2023 m. PVM sudarė 7,2 % ES BVP ir 15,7 % visų valdžios sektoriaus mokestinių pajamų.
ES biudžeto finansavimas
PVM yra ne tik gyvybiškai svarbus valstybių narių pajamų šaltinis, bet ir atlieka esminį vaidmenį finansuojant ES iniciatyvas.
Dalis kiekvienos valstybės narės PVM pajamų yra ES nuosavų išteklių – vieno iš ES biudžeto finansavimo šaltinių – dalis. Konkrečiai, kiekvienos valstybės narės PVM bazei taikomas standartinis 0,3 % tarifas. Siekiant užtikrinti teisingumą, šis įnašas negali viršyti 50 % šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
PVM ištekliai sudaro apie 10 % ES nuosavų išteklių pajamų.
Kova su sukčiavimu PVM ir PVM vengimu
Dėl neigiamo PVM nuostolių poveikio valdžios sektoriaus gebėjimui finansuoti būtiniausias viešąsias gėrybes ir paslaugas jie tebėra didelis iššūkis Europos Sąjungoje.
2022 m. ES valstybės narės prarado maždaug 89 mlrd. € PVM pajamų ir tai prisidėjo prie PVM atotrūkio – numatomo surinkti ir faktiškai surinkto PVM skirtumo.
Šį atotrūkį lemiančios priežastys visų pirma susijusios su sukčiavimu, slėpimu ir vengimu, tačiau taip pat apima įmonių nemokumą, bankrotą ir administracines klaidas.
ES teisinė sistema PVM srityje
ES mokesčių netaiko, mokesčius taiko kiekviena valstybė narė. Tačiau ES sukūrė suderintą sistemą visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas.
ES teisinę sistemą PVM srityje sudaro:
- Sutarties dėl ES veikimo 113 straipsnis,
- PVM direktyva,
- PVM reglamentas,
- dokumentų rinkinys „PVM skaitmeniniame amžiuje“.
Sutarties dėl ES veikimo 113 straipsnis
Netiesioginių mokesčių, pavyzdžiui, PVM, suderinimo visoje ES teisinis pagrindas nustatytas Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 113 straipsnyje. Pagal jį reikalaujama, kad priimant naujas taisykles turi būti pasiektas vieningas visų valstybių narių sutarimas ir konsultuojamasi su Europos Parlamentu.
PVM direktyva
1967 m. priimtoje PVM direktyvoje nustatytos pagrindinės nacionalinių PVM teisės aktų suderinimo visoje ES taisyklės.
Direktyvoje:
- nurodoma, kurioms prekėms ir paslaugoms taikomas PVM,
- nustatoma, kad standartiniai PVM tarifai, taikomi daugumai prekių ir paslaugų, turi būti ne mažesni kaip 15 %,
- pateikiamos specialios apmokestinimo PVM schemos, pritaikytos konkrečioms grupėms, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms ir importuotojams, ir nustatomos išimtys tam tikrų rūšių prekėms,
- reikalaujama, kad apmokestinamieji subjektai laikytųsi sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos standartų, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų ir veiksmingai administruoti mokesčius,
- apibūdinamos PVM atskaitos ir grąžinimo procedūros, kad įmonės galėtų susigrąžinti PVM nuo teisėtų verslo išlaidų.
Pagrindiniai tikslai – palengvinti tarpvalstybinę verslo veiklą, užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams ir sumažinti dvigubo apmokestinimo ar sukčiavimo riziką.
2011 m. priimtame ir kelis kartus iš dalies pakeistame Tarybos įgyvendinimo reglamente numatomos įgyvendinimo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad PVM direktyva visose valstybėse narėse būtų įgyvendinama vienodai.
PVM reglamentas
PVM reglamentu valstybėms narėms suteikiamos tinkamos bendradarbiavimo ir keitimosi su PVM susijusia informacija priemonės, todėl tarpvalstybinis PVM administravimas tampa veiksmingesnis.
Dokumentų rinkinys „PVM skaitmeniniame amžiuje“
2025 m. kovo 11 d. Taryba galutinai pritarė įvairioms priemonėms, kuriomis siekiama modernizuoti, supaprastinti ir sustiprinti PVM sistemą vykdant skaitmenizaciją, kartu kovojant su sukčiavimu PVM ir PVM vengimu.
Naujosiomis taisyklėmis PVM sistema bus atnaujinta:
- sukuriant tikralaikę skaitmeninę duomenų teikimo sistemą, kuri ne vėliau kaip 2033 m. taptų visiškai skaitmeninė, siekiant užtikrinti, kad PVM duomenys būtų renkami laiku ir kad jie būtų tikslūs,
- nustatant griežtesnes taisykles platformų ekonomikos veiklos vykdytojams, internetu siūlantiems apgyvendinimo ir keleivių vežimo paslaugas, kad būtų užtikrintas teisingas ir tradicinių, ir internetinių paslaugų apmokestinimas,
- išplečiant vieno langelio principu grindžiamų sistemų taikymo sritį, kad visose valstybėse narėse būtų supaprastintas įmonių registravimosi PVM mokėtojomis procesas.
Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. gegužės 12 d.