ES biudžeto finansavimas
Pagrindiniai 2021–2027 m. biudžeto pajamų šaltiniai yra valstybių narių įnašai, grindžiami jų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstais ištekliais ir muitais.
Kaip finansuojamas ES biudžetas?
ES išlaidos finansuojamos pajamomis iš įvairių šaltinių:
- nuosavų išteklių, kurie sudaro daugiau kaip 90 % pajamų,
- ES pajamų pertekliaus – to, kas lieka atlikus ankstesnių metų mokėjimus,
- kitų šaltinių: daugiausia baudų bendrovėms, pažeidusioms ES konkurencijos teisę, sugrąžintų lėšų ir atlyginimams taikomų mokesčių.
Vadinamajame sprendime dėl nuosavų išteklių nustatoma, kaip finansuojamas ES biudžetas.
ES nuosavų išteklių sistema
Šiuo metu ES biudžetui skiriami keturių rūšių nuosavi ištekliai:
- tradiciniai nuosavi ištekliai – daugiausia muitai,
- pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiami valstybių narių įnašai,
- bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiami valstybių narių įnašai (jie tikslinami siekiant išlaikyti pajamų ir išlaidų pusiausvyrą),
- nacionaliniai įnašai, grindžiami valstybėje narėje susidariusiu neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu.
Įvairių pajamų šaltinių dalis kiekvienais metais šiek tiek skiriasi, tačiau pagrindinis ES biudžeto finansavimo šaltinis tebėra bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai.
Nuosavi ištekliai 2025 m.
Skritulinėje diagramoje parodytas 2025 m. ES nuosavų išteklių, kurie iš viso sudaro 149,81 mlrd. €, pasiskirstymas. Šią bendrą sumą sudaro tokie ištekliai:
- tradiciniai nuosavi ištekliai (14 %),
- PVM grindžiami nuosavi ištekliai (16 %),
- BNP grindžiami nuosavi ištekliai (65 %),
- pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai (4,8 %).
Tradiciniai nuosavi ištekliai
2017 m. panaikinus cukraus mokesčius, importo iš ES nepriklausančių šalių muitai yra vieninteliai tradiciniai ES biudžeto nuosavi ištekliai.
Valstybės narės yra atsakingos už muitų surinkimą prie savo išorės sienų. 2021–2027 m. laikotarpiu nacionalinės valdžios institucijos pasilieka 25 % surinktų muitų.
PVM grindžiami nuosavi ištekliai
Kiekvienos valstybės narės pridėtinės vertės mokesčio bazei taikomas vienodas 0,3 % tarifas, o apmokestinamoji PVM bazė negali viršyti 50 % kiekvienos šalies BNP.
BNP grindžiami nuosavi ištekliai
BNP grindžiami nuosavi ištekliai skirti sumai, kurios reikia ES biudžeto pajamoms ir išlaidoms subalansuoti, padengti. Kadangi ES biudžetas negali būti deficitinis, visos tam tikrų metų išlaidos turi būti padengtos pajamomis.
Atskaičius kitus nuosavus išteklius, valstybės narės prisideda prie skirtumo pagal savo bendrąsias nacionalines pajamas. Įnašo tarifas kasmet tikslinamas, kad būtų atsižvelgta į nacionalinių BNP santykinės dalies pokyčius.
Laikui bėgant BNP grindžiami įnašai tapo pagrindine nuosavų išteklių sistemos sudedamąja dalimi, sudarančia daugiau kaip 70 % ES pajamų.
Kai kurios šalys susigrąžina dalį savo įnašų – kitaip tariant, joms taikomos korekcijos. Tai padeda sumažinti skirtumą tarp sumų, kurias jos moka į ES biudžetą, ir iš ES biudžeto gaunamų sumų. 2021–2027 m. biudžeto atžvilgiu ES taiko vienkartines pataisas, kad sumažintų Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Švedijos ir Vokietijos metinius BNP grindžiamus įnašus.
Plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai
Neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai naudojami nuo 2021 m. sausio 1 d.
Naujasis mokestis apskaičiuojamas remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriu kiekvienoje valstybėje narėje, vienam atliekų kilogramui taikant 0,80 € pareikalavimo tarifą. Taip pat nustatytas mechanizmas siekiant išvengti pernelyg regresinio poveikio nacionaliniams įnašams.
ES biudžeto naujų rūšių nuosavi ištekliai
2025 m. liepos 16 d., kaip bendro 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dokumentų rinkinio dalį, Komisija pasiūlė modernizuoti ir diversifikuoti ES biudžeto pajamų sistemą.
Šiuo dokumentų rinkiniu siekiama sumažinti valstybėms narėms tenkančią naštą ir užtikrinti tvarų Sąjungos strateginių prioritetų finansavimą. Jame siūlomi penki nauji nuosavi ištekliai, grindžiami:
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuri generuotų pajamas iš išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,
- pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (PADKM), kuris generuotų pajamas iš tam tikrų į ES importuojamų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio,
- nesurinktomis elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekomis, taikant vienodą tarifą nesurinktų EEĮ atliekų (pvz., kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių, spausdintuvų) svoriui,
- tabako akcizais, remiantis kiekvienos valstybės narės tabako gaminiams taikomu minimaliu akcizo tarifu,
- verslo ištekliais Europai (CORE) – visų ES veikiančių ir parduodančių įmonių, išskyrus MVĮ, kurių grynoji metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 100 mln. €, metiniu fiksuotosios sumos įnašu.
Remiantis Komisijos skaičiavimais, 2028 m. sausio 1 d. įvedus naujuosius išteklius, kartu pakoregavus esamus išteklius, galėtų būti surenkama apie 58,2 mlrd. € per metus (2025 m. kainomis).
Valstybės narės Tarybos Nuosavų išteklių darbo grupėje jau pradėjo nagrinėti šį pasiūlymą.
Taip pat žr.:
ES ilgalaikis biudžetas
ES metinis biudžetas
Klimato kaita: ką daro ES
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. spalio 9 d.