Kova su mokesčių vengimu ES
Už kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu pirmiausia atsako valstybės narės. Siekiant užtikrinti ES bendrosios rinkos veikimą, ES lygmeniu sutartomis taisyklėmis skatinamas bendradarbiavimas mokesčių klausimais ir šalims padedama spręsti tarpvalstybinius klausimus.
Problemos mastas
Mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas kenkia demokratinių visuomenių veikimui, iškraipo ekonominių sprendimų priėmimą ir griauna piliečių ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą.
Įmonėms, turtingiesiems ir kitiems mokesčių mokėtojams nesumokėjus savo mokesčių dalies kasmet prarandami milijardai eurų. Dėl to ne tik turima mažiau išteklių viešosioms paslaugoms teikti, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo, infrastruktūros srityse, bet ir silpnėja ekonominio teisingumo jausmas ir stabilumas visoje ES.
Išspręsti šį klausimą yra itin svarbu siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, užtikrinti bendrosios rinkos veikimą ir skatinti ekonomikos stabilumą.
Kada sukčiaujama mokesčiais ir jų vengiama?
Mokesčiais sukčiaujama ir jų vengiama tuomet, kai, siekdamas nemokėti mokesčių, mokesčių mokėtojas arba subjektas nacionaliniams mokesčių administratoriams apgalvotai pateikia nevisiškai arba neteisingai užpildytą mokesčių deklaraciją arba nuo nacionalinių mokesčių administratorių nuslepia svarbią informaciją. Tokie veiksmai gali įgauti įvairias formas, kiekvienas jų pasižymi jam būdingais požymiais ir pasekmėmis.
Toliau nagrinėjamas įvairių rūšių mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, paaiškinamos jų apibrėžtys ir kaip tai veikia.
Mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas
Mokesčių slėpimas arba mokestinis sukčiavimas yra neteisėta veikla, kurios tikslas – apskritai nemokėti mokesčių. Mokesčių slėpimo pavyzdžiai būtų ne viso pelno deklaravimas, ne visų pajamų deklaravimas arba dalyvavimas sudėtingose schemose, kad būtų galima nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Sukčiaujant mokesčiais taip pat būna klastojami dokumentai ar įrašai arba taikomi kiti nesąžiningi metodai, kad nereikėtų vykdyti mokestinių prievolių.
Mokesčių vengimas
Mokesčių vengiama pasitelkiant teisines priemones ir strategijas mokestiniams įsipareigojimams minimizuoti. Paprastai pelnas gali būti perkeliamas į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčių tarifai arba vykdoma palūkanų mokėjimų atskaita už paskolas su dirbtinai išpūstomis palūkanomis. Formaliai šie veiksmai yra teisėti, tačiau ši taktika yra taikoma siekiant pasinaudoti mokesčių teisės aktų spragomis ir neatitikimais ir taip sumažinti mokamų mokesčių sumą.
Agresyvus mokesčių planavimas
Kita mokesčių vengimo forma – agresyvus mokesčių planavimas. Ji taikoma tuomet, kai didelės įmonės ir turtingieji pasinaudoja teisės akto ribotumu, kad minimizuotų mokamų mokesčių sumą. Formaliai šie veiksmai yra teisėti, tačiau klausymų kyla dėl jų etikos, be to, dėl jų apskritai netenkama mokestinių pajamų.
Mokesčių rojaus šalys
Mokesčių rojaus šalys – tai šalys arba jurisdikciją turintys subjektai, kuriuose, dažnai užsienio bendrovėms ir ypač asmenims taikoma apmokestinimo tvarka yra palanki, pavyzdžiui, taikomi labai maži ar net nuliniai mokesčių tarifai. Be to, mokesčių rojuje dažnai laikomasi konfidencialumo ir neatskleidžiamos asmenų tapatybės arba ten įregistruotų bendrovių tikrųjų savininkų tapatybės. Dėl to apie tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose (lengvatinio apmokestinimo zonose) laikomus pinigus dažnai nepranešama ir jie neapmokestinami, o kitos šalys taip praranda daug mokesnių pajamų.
Mokestinio sukčiavimo pasekmės
Mokestinis sukčiavimas apriboja ES valstybių gebėjimą surinkti reikiamas lėšas, įgyvendinti ekonominę ir socialinę politiką ir finansuoti viešąsias paslaugas. Dėl to gali būti teikiama mažiau viešųjų paslaugų, o ekonomika – sulėtėti.
Toliau paaiškinama keletas pagrindinių mokestinio sukčiavimo pasekmių.
Ekonominės pasekmės
Sumažėja valdžios sektoriaus pajamos, reikalingos pagrindinėms viešosioms paslaugoms finansuoti.
Neteisingumas ir nesąžiningumas
Sąžiningiems mokesčių mokėtojams užkraunama neteisinga ir nesąžininga našta.
Sugriautas pasitikėjimas įstatymu ir viešosiomis institucijomis
Susilpnėja visuomenės pasitikėjimas viešąja teisine tvarka ir viešosiomis institucijomis.
Nusikalstama veikla
Finansuojama nusikalstama ar neteisėta veikla, o piliečiai, įmonės ir net ištisos šalys pastatomi į pavojų.
Pasaulinis poveikis
Iškraipoma konkurencija, įgaunamas neteisingas pranašumas ir prisidedama prie didesnio tarpvalstybinio nusikalstamumo ir mokesčių slėpimo.
ES vaidmuo
Už kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu pirmiausia atsako valstybės narės. Tačiau šalys ES lygmeniu yra susitarusios dėl taisyklių, kuriomis siekiama didinti skaidrumą mokesčių srityje, skatinti dalytis informacija, priimti teisės aktus, kuriais pašalinamos spragos ir užtikrinamas tarpvalstybinis mokestinių prievolių vykdymas.
Toliau aprašytos kai kurios pagrindinės priemonės, kurių imtasi ES lygmeniu.
Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo
Pagal Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB) valstybės narės automatiškai, savo iniciatyva ir gavusios prašymą keičiasi su mokesčiais susijusia informacija, o tai padeda užkirsti kelią mokesčių slėpimui. Dėl to asmenims ir įmonėms tampa sunkiau nuslėpti savo turtą arba pajamas nuo mokesčių administratorių. Šios taisyklės galioja nuo 2011 m., nuo 2014 m. kelis kartus gerokai išplėsta jų taikymo sritis, ir jos atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant ES valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio mokesčių skaidrumą.
2023 m. Taryba išplėtė šios direktyvos taikymo sritį ir papildė ją taisyklėmis dėl duomenų teikimo ir automatinio keitimosi informacija apie pajamas iš kriptoturto sandorių ir apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių turtingiausiems (didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims).
Bendradarbiavimas pridėtinės vertės mokesčio srityje
Reglamentu dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje numatoma, kad valstybių narių mokesčių administratoriai, siekdami kovoti su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu, keičiasi konkrečia informacija. Keitimasis informacija, bendri auditai ir vienalaikiai patikrinimai suteikia galimybę nacionalinių mokesčių administratorių pareigūnams sudaryti tarptautines audito grupes, kurios tikrina mokestinių prievolių vykdymą šioje srityje, įskaitant tarptautinių įmonių ir platformų mokestinių prievolių vykdymą.
Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas
ES yra pasiryžusi propaguoti gero mokesčių srities valdymo principus ir mechanizmus visame pasaulyje ir kovoti su nesąžininga mokesčių konkurencija.
Siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas yra ES pastangų stiprinti teisingą apmokestinimą ir didinti mokesčių skaidrumą pasaulyje dalis. Į šį sąrašą įtrauktos šalys ir jurisdikciją turintys subjektai nebendradarbiauja su ES arba yra nevisiškai įvykdę savo įsipareigojimus mokesčių srityje.
Elgesio kodekso grupė
Elgesio kodekso grupė yra Tarybos organas, kurį sudaro valstybių narių ir Europos Komisijos aukšto lygio atstovai. Jos vaidmuo yra nustatyti ir įvertinti žalingą šalių ir jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių praktiką tiek ES, tiek už jos ribų. Šios grupės tikslas – skatinti sąžiningą konkurenciją ir užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai.
Kovos su mokesčių vengimu priemonės
ES kovos su mokesčių vengimu priemonių direktyva (KMVD) draudžiamas tam tikrų konkrečių formų įmonių pelno mokesčio vengimas visoje ES, kartu užtikrinant teisingesnę ir stabilesnę aplinką įmonėms.
Taisyklės apima penkias kovos su piktnaudžiavimu priemones, kurias visos valstybės narės teisiškai privalo taikyti įprastų formų agresyvaus mokesčių planavimo atvejais.
2016 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Kovos su mokesčių vengimu direktyvą. 2017 m. gegužės 29 d. buvo iš dalies pakeistos įgyvendinimo nuostatos, siekiant spręsti šalių mokestinės tvarkos ir ES nepriklausančių šalių mokesčių sistemų neatitikimų problemą.
Taip pat žr.:
Kaip veikia ES mokesčių politika
Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Europos Sąjungoje
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. lapkričio 20 d.