Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas
Skaitmeninei ekonomikai taikomos mokesčių taisyklės, grindžiamos gero mokesčių valdymo principais, gali padėti skatinti augimą ir, be kitos naudos, padėti įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas.
Kodėl reikia sąžiningo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo?
Skaitmeninė ekonomika teikia daug naudos piliečiams ir bendrovėms. Kita vertus, dėl augančio tam tikros skaitmeninės veiklos masto ir populiarėjančių naujoviškų verslo modelių dabartinės mokesčių sistemos susiduria su vis didesniais iššūkiais. Svarbu, kad visi mūsų ekonomikos sektoriai mokėtų teisingą mokesčių dalį ir prisidėtų prie mūsų visuomenės veikimo.
Dabartinės tarptautinio apmokestinimo klausimus reglamentuojančios taisyklės buvo pritaikytos įmonėms, kurios fiziškai veikia tam tikroje šalyje. Didėjanti ekonomikos skaitmenizacija kelia mokestinių iššūkių, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo vengiant mokesčių ir juos slepiant mažėja mokestinės pajamos. Todėl reikia tinkamai atnaujinti apmokestinimo taisykles.
Plintant naujoms technologijoms ir verslo modeliams daug skaitmeninių įmonių:
- turi naudotojų ir klientų šalyje, kurioje jos fiziškai nevykdo jokios verslo veiklos;
- gauna pelno iš sąveikos su naudotojais ir klientais naudodamos jų duomenis ir įnašus.
Kadangi pagal mokesčių taisykles vis dar preziumuojama fizinė veiklavietė, skaitmeninės veiklos pelnas rinkos jurisdikcijoje (t. y. šalyje, kurioje yra naudotojai ir vartotojai) dažnai nėra apmokestinamas.
Visuotinė įmonių (verslo) apmokestinimo tarptautinių taisyklių reforma
ES teisės aktai dėl pelno mokesčio taisyklių yra glaudžiai susiję su pastangomis rasti visuotinius sprendimus ir jomis remiasi. G20 ir EBPO vedė derybas dėl tarptautinio skaitmeninio apmokestinimo, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl ilgalaikio visuotinio sprendimo.
Šį darbą iš esmės vykdo G20 / EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtrauki sistema. Prie šios iniciatyvos jau prisijungė apie 140 valstybių ir jurisdikciją turinčių subjektų.
2021 m. spalio 8 d. EBPO / G20 BEPS įtrauki sistema pasiekė susitarimą dėl tarptautinių taisyklių, susijusių su tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo reformos svarbiausiais aspektais. Šis susitarimas išdėstytas pareiškime dėl dviejų ramsčių sprendimo mokesčių problemoms, kylančioms dėl ekonomikos skaitmenizacijos, spręsti, dar žinomas kaip 2021 m. spalio mėn. EBPO / G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškimas.
Visos ES valstybės narės pareiškė pritariančios šiam pareiškimui tiek kaip įtraukios sistemos narės, tiek ECOFIN taryboje ir Europos Vadovų Taryboje.
2021 m. spalio mėn. EBPO / G20 BEPS įtraukios sistemos pareiškime numatomas dviejų ramsčių sprendimas.
Pirmąjį ramstį sudaro taisyklės ir tvarka, kuriomis bus sudarytos sąlygos perskirstyti apmokestinimo teises tarp jurisdikcijų, kuriose didžiausios ir pelningiausios tarptautinės grupės turi rinkos dalį ir gauna pelną.
Antrasis ramstis iš esmės apima taisykles dėl didžiausių tarptautinių grupių minimalaus efektyviojo apmokestinimo, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo galimybes. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų mokamas sutarto 15 % tarifo visuotinis minimalus pelno mokestis.
Pirmasis ramstis: apmokestinimo teisių perskirstymas
Pagrindinis numatomas pirmojo ramsčio rezultatas yra daugiašalė sutartis, pagal kurią šalys galės pasinaudoti nauja apmokestinimo teise (arba ją „perskirti“) (A suma).
Tekstas apims plačios srities taisykles, susijusias su:
- aprėptimi, mokestiniu ryšiu, mokesčių baze;
- pajamų šaltinio nustatymo taisyklėmis dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo;
- ginčų prevencija ir sprendimu;
- vienašalių priemonių (pvz., nacionalinių skaitmeninių mokesčių) panaikinimu ir sustabdymu;
- konvencijos įsigaliojimu.
Pirmojo ramsčio B suma suteiks didesnį mokestinį tikrumą, nes bus sukurti standartizuoti sandorių kainodaros lyginamieji indeksai, taikomi bendrų rūšių sandoriams.
Antrasis ramstis: minimalus efektyvusis apmokestinimas
Darbas, susijęs su antruoju ramsčiu, vyko sparčiau nei darbas pirmojo ramsčio srityje. 2021 m. gruodžio 14 d. EBPO / G20 BEPS įtrauki sistema patvirtinto EBPO pavyzdines taisykles „Mokesčių problemos, kylančios dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“. Visos valstybės narės įsipareigojo laikytis šių taisyklių.
Minimalus efektyvusis apmokestinimas, sudarantis antrojo ramsčio esmę, grindžiamas dviem pagrindinėmis taisyklėmis, dar vadinamomis visuotinėmis kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinėmis taisyklėmis (toliau – GloBE taisyklės):
- pajamų įtraukimo taisykle (PĮT);
- nepakankamai apmokestinamo pelno taisykle (NAPT).
Šios taisyklės skirtos užtikrinti tam, kad tarptautinių įmonių grupių, kurių apyvarta yra bent 750 mln. €, gaunamas pelnas būtų apmokestinamas bent 15 % efektyviuoju tarifu.
Antrojo ramsčio taisyklės į ES teisę perkeltos 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo ES.
Dviejų ramsčių rengimo užbaigimas
2023 m. liepos 10–11 d. posėdyje G20 / EBPO BEPS įtrauki sistema padarė tolesnę pažangą, susijusią su likusiais dviejų ramsčių projekto elementais. Vienas iš pagrindinių punktų buvo patvirtinimas, jog tikimasi, kad dėl daugiašalės konvencijos bus galutinai susitarta ir ji bus pasirašyta iki 2023 m. pabaigos.
- Pareiškimas dėl dviejų ramsčių sprendimo siekiant spręsti mokesčių problemas, kylančias dėl ekonomikos skaitmenizacijos (EBPO, 2021 m. spalio 8 d.)
- Tarybos direktyva dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (ES oficialusis leidinys)
ES skaitmeninės ekonomikos mokesčių politika
ES dirba keliose srityse, siekdama užtikrinti, kad dabartinės apmokestinimo taisyklės būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui. Nuo 2017 m. šie klausimai yra vieni iš svarbiausių jos prioritetų.
2018 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą skaitmeninės veiklos apmokestinimą ES, taip pat skatinti augimą. Atsižvelgiant į tai, kad vyksta G20 / EBPO derybos dėl įtraukios sistemos, darbas su Komisijos pasiūlymais šiuo metu yra sustabdytas. Jei šiose derybose bus rastas visuotinis sprendimas ir pasiektas susitarimas, kurie bus veiksmingai įgyvendinami, pasiūlymai taptų nebeaktualūs.
2018 m. skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo dokumentų rinkinį sudarė du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama:
- reformuoti pelno mokesčio taisykles, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur yra bendrovės reikšminga skaitmeninė veiklavietė;
- nustatyti laikiną pajamų iš skaitmeninių paslaugų mokestį (skaitmeninių paslaugų mokestį).
- Europos Vadovų Tarybos išvados, 2017 m. spalio 19 d.
- Tarybos išvados dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo, 2017 m. lapkričio 30 d.
- Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu
- Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos
Administracinis bendradarbiavimas keičiantis su mokesčiais susijusia informacija
Viena iš pagrindinių ES mokesčių politikos sudedamųjų dalių yra administracinis bendradarbiavimas valstybėms narėms keičiantis su mokesčiais susijusia informacija. Tai padeda užtikrinti veiksmingą pajamų surinkimą.
Ekonomikos skaitmenizacija kelia ypatingų iššūkių, nes tam tikros rūšies informacija apie įplaukas ar pajamas iš skaitmeninės ekonominės veiklos gali būti neprieinama nacionaliniams mokesčių administratoriams.
Siekdama išspręsti šią problemą ir laikydamasi pasauliniu mastu sutartų standartų, ES plečia administracinio bendradarbiavimo aprėptį, darydama tikslinius Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) pakeitimus.
2021 m. kovo mėn. Taryba priėmė naujas taisykles (DAB 7), pagal kurias nuo 2023 m. valstybių narių mokesčių administratoriai automatiškai keičiasi informacija apie pardavėjų skaitmeninėse platformose uždirbtas pajamas. Tai padeda:
- užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir mokesčių vengimui, susijusiems su veikla tokiose platformose;
- didinti teisingumą mokesčių srityje;
- skatinti vienodas sąlygas tiek platformoms, tiek pardavėjams.
2023 m. spalio 17 d. Taryba priėmė direktyvą, įskaitant naujus DAB taisyklių pakeitimus (DAB 8). Pakeitimai buvo daugiausia susiję su:
- informacijos apie pajamas, gautas iš kriptoturto sandorių, teikimu ir automatiniu keitimusi ja;
- keitimusi informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių, taikomų turtingiausiems (didelės grynosios vertės turto turintiems) asmenims.
Buvo siekiama stiprinti administracinį mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir išplėsti registravimo ir ataskaitų teikimo pareigų aprėptį.
DAB 8 taisyklės taikomos papildomoms turto ir pajamų kategorijoms, pavyzdžiui, kriptoturtui. Mokesčių administratoriai turi automatiškai keistis informacija, kurią teikdami ataskaitas pateikia kriptoturto paslaugų teikėjai. Iki šiol valstybių narių mokesčių administratoriams buvo sunku užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą šioje konkrečioje srityje. Kadangi kriptoturtas yra decentralizuotas ir juo lengva prekiauti tarpvalstybiniu mastu, siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų veiksmingai renkami, būtinas tvirtas tarptautinis administracinis bendradarbiavimas.
- Kriptoturtas: kaip ES reguliuoja rinkas (bendra informacija)
- Tarybos direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (ES oficialusis leidinys)
- Taryba priėmė direktyvą, kuria siekiama paskatinti nacionalinių mokesčių administracijų bendradarbiavimą (DAB 8) (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 17 d.)
- Apmokestinimas. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama stiprinti administracinį bendradarbiavimą ir įtraukti pardavimą per skaitmenines platformas (pranešimas spaudai, 2021 m. kovo 22 d.)
2025 m. balandžio 14 d. Taryba priėmė naujas taisykles (DAB 9), kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie minimalų efektyvųjį įmonių apmokestinimą.
Taikant naująsias taisykles bus:
- sukurti vienodą standartinę formą, kurią pateikdamos tarptautinės įmonių grupės ir didelės vietos subjektų grupės turės vykdyti savo duomenų teikimo pareigas pagal Antrojo ramsčio direktyvą, kuria įgyvendinamas G 20 / EBPO visuotinis susitarimas;
- gerinti mokesčių administratorių keitimąsi duomenimis;
- sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą.
Visos valstybės narės DAB 9 į nacionalinę teisę turės perkelti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
Dokumentų rinkinys „PVM skaitmeniniame amžiuje“
ES taip pat rengia naujas priemones, kuriomis siekiama reformuoti ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, siekiant ją pritaikyti skaitmeniniam amžiui.
PVM yra vienas iš svarbiausių valstybių narių valdžios institucijų pajamų šaltinių, naudojamas viešosioms paslaugoms, pavyzdžiui, švietimui, sveikatos priežiūrai, bibliotekoms ir viešajam transportui finansuoti. Kiekvienais metais ES valstybės narės surenka apie 1 000 mlrd. € PVM pajamų Europos Sąjungoje.
Dalis gauto PVM pervedama į ES biudžetą kaip nuosavi ištekliai. 2022 m. šis indėlis į ES biudžetą sudarė apie 20 mlrd. €.
Vis dėlto, dėl sukčiavimo, netinkamo administravimo, bankrotų, nemokumo ir kitų priežasčių daug PVM pajamų nesurenkama ir šios pajamos prarandamos.
2025 m. kovo 11 d. Taryba galutinai patvirtino dokumentų rinkinį dėl PVM skaitmeniniame amžiuje, kuriuo siekiama padėti kovoti su sukčiavimu PVM, remti įmones ir skatinti skaitmenizaciją.
Naujosiomis taisyklėmis:
- bus patobulinta vieno langelio principu grindžiama internetinės registracijos PVM tikslais sistema;
- bus reikalaujama, kad interneto platformos mokėtų PVM už keleivių vežimo ir trumpalaikės būsto nuomos paslaugas, kai atskiri paslaugų teikėjai neapmokestinami;
- iki 2030 m. e. sąskaitomis faktūromis grindžiamos skaitmeninių ataskaitų teikimo pareigos, taikomos tarpvalstybiniu mastu ES veikiančioms įmonėms, taps visiškai skaitmeninėmis.
Vieno langelio principu grindžiama registracija PVM tikslais
Vieno langelio principu grindžiama sistema sudaro sąlygas įmonėms deklaruoti ir pervesti mokėtiną PVM už jų parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas kitų ES valstybių vartotojams kreipiantis į vienos valstybės narės administraciją ir deklaracijas pateikiant viena kalba.
Tačiau kai bendrovė siekia parduoti prekes ir teikti paslaugas vartotojams ne savo valstybėje narėje, o kitose valstybėse narėse (per tose valstybėse narėse įsteigtas įmones), ji turi užsiregistruoti PVM mokėtoja tose papildomose valstybėse narėse. Ta pati problema aktuali ir prekiautojams, kurie tiesiog nori perkelti atsargas sandėliuoti kitoje valstybėje narėje.
Siekiant išspręsti šią problemą, naujosiomis taisyklėmis bus išplėsta esamos vieno langelio principu grindžiamos sistemos taikymo sritis, įtraukiant įmonių vykdomą tam tikrų prekių, pvz., elektros energijos ar dujų, pardavimą vartotojams kitoje valstybėje narėje, o ne tik tarpvalstybinį tiekimą.
Dėl šio pakeitimo daugiau įmonių galės įvykdyti jiems taikomus PVM reikalavimus per vieną bendrą internetinį portalą ir vartodami vieną kalbą.
Tikimasi, kad įdiegus šią priemonę įmonės, visų pirma MVĮ, per dešimties metų laikotarpį sutaupys maždaug 8,8 mlrd. € registracijos ir administracinių išlaidų.
2025 m. gegužės 13 d. Taryba susitarė dėl naujos direktyvos dėl PVM taisyklių, taikomų nuotolinei prekybai importuojamomis prekėmis, ir importo PVM. Pagal naująsias taisykles užsienio prekiautojai arba platformos bus įpareigoti sumokėti importo PVM ir PVM už nuotolinę prekybą importuojamomis prekėmis galutinės prekių paskirties valstybėje narėje. Tai paskatins naudotis vieno langelio principu grindžiama importo sistema (IOSS), kitaip užsienio prekiautojai ar platformos, kurie ja nesinaudoja, turės registruotis kiekvienoje valstybėje narėje.
PVM platformų ekonomikai
Pastaraisiais metais platformų ekonomika labai išaugo – interneto platformos susieja tam tikrų paslaugų teikėjus ir vartotojus.
Pagal dabartines PVM taisykles daugelis būsto nuomos ir keleivių vežimo paslaugų teikėjų, paslaugas teikiančių per interneto platformas, nemoka jokio PVM. Daugelis tų paslaugų teikėjų – tiek atskirų asmenų, tiek mažų įmonių – paprastai neprivalo registruotis PVM tikslais arba tiesiog nežino, kad jiems gali būti taikoma prievolė mokėti PVM už jų teikiamas paslaugas.
Apgyvendinimo ir keleivių vežimo sektoriuose paslaugų teikėjai tiesiogiai konkuruoja su tradiciniais registruotais PVM mokėtojais, kaip antai viešbučiai ir privačios transporto bendrovės. Pavyzdžiui, viešbučiai didžiuosiuose Europos miestuose konkuruoja su interneto platformomis, kuriose pateikiama tūkstančiai pasiūlymų tuose pačiuose miestuose. Daugelis tų pasiūlymų yra neapmokestinami.
Pagal naująsias taisykles tos platformos taps atsakingomis už PVM surinkimą ir perdavimą mokesčių administratoriams, kai to nepadaro jas naudojantys paslaugų teikėjai.
Tai padės užtikrinti, kad vienodos sąlygos būtų taikomos ir interneto platformoms, ir tradiciniams trumpalaikio apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikėjams.
Tai sumažins PVM taisyklių supratimo ir jų laikymosi naštą MVĮ, ypač skirtingose valstybėse narėse, o kartu bus gauta nemažai papildomų PVM pajamų.
Skaitmeninių PVM ataskaitų teikimas
Šiuo metu įmonės, prekiaujančios skirtingose ES valstybėse narėse, kas kelias savaites savo nacionaliniam mokesčių administratoriui pateikia sumuojamąją ataskaitą, kurioje pateikiama jų pardavimų įmonėms kitose ES valstybėse narėse apžvalga.
Dėl pavėluoto dalijimosi informacija apie PVM atsiranda spraga, kuria gali pasinaudoti sukčiautojai, todėl valdžios institucijoms sunku greitai identifikuoti įtartinus ar apgaulingus sandorius.
Naujosiomis taisyklėmis bus sukurta tikralaikių skaitmeninių PVM ataskaitų teikimo sistema, kurioje naudojamos e. sąskaitos faktūros, grindžiamos esamu Europos e. sąskaitų faktūrų standartu.
Įmonės išduos e. sąskaitas faktūras už tarpvalstybinius sandorius, o jų duomenys bus automatiškai pateikiami mokesčių administratoriams, kurie jais pasidalys per naują IT sistemą, skirtą įtartinai veiklai nustatyti.
ES sistema turėtų įsigalioti 2030 m., o visiškas nacionalinių sistemų sąveikumas turėtų būti užtikrintas iki 2035 m.
Taikant e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą:
- sukčiavimas PVM bus sumažintas iki 11 mlrd. € per metus;
- per ateinančius dešimt metų kasmet bus daugiau nei 4,1 mlrd. € per sumažintos administracinės ir reikalavimų laikymosi išlaidos, kurias patiria ES prekiautojai;
- bus užtikrintas esamų nacionalinių sistemų visoje ES sąveikumas.
Taip pat žr.
Kaip veikia ES mokesčių politika
Kova su mokesčių vengimu ES
Skaitmeninė pertvarka: ES skaitmeninės ateities formavimas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 28 d.