Kaip veikia ES mokesčių politika

Kas yra apmokestinimas?

Apmokestinimas atlieka labai svarbų vaidmenį puoselėjant šalies socialinę sanglaudą bei suverenitetą ir yra veiksmingo valdymo finansinis pagrindas.

Viešosios pajamos yra pagrindinis esminių viešųjų funkcijų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, gerovės, saugos, mokslinių tyrimų ir viešosios infrastruktūros sistemų, finansavimo šaltinis.

Mokestinės pajamos taip pat suteikia šalims galimybę finansuoti itin svarbius sprendimus, kuriais formuojama tiek ekonomika, tiek visuomenė.

ES beveik 90 % nacionalinių vyriausybių pajamų gaunama iš mokesčių. Tai rodo, jog svarbu užtikrinti, kad valstybių narių mokesčių sistemos būtų pajėgios generuoti reikiamas pajamas. Jei mokestinių pajamų nepakanka, šaliai gali tekti skolintis, todėl ateityje gali atsirasti skolinių įsipareigojimų.

Apmokestinimo rūšys ES

ES negali taikyti ir netaiko mokesčių piliečiams ar įmonėms. Už tai yra atsakingos tik atskiros valstybės narės.

Tai reiškia, kad europiečių mokamą mokesčių sumą nustato jų pačių nacionalinės vyriausybės.

Mokesčiai yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas – tiesioginius ir netiesioginius mokesčius.

Tiesioginis apmokestinimas

gyventojų pajamų mokestis

įmonių pelno mokestis

Netiesioginis apmokestinimas

pridėtinės vertės mokestis (PVM)

akcizai alkoholiui, tabakui ir energijai

Tiesioginis apmokestinimas

Tiesioginiai mokesčiai taikomi asmeniui arba įmonei (verslui). Tai, pavyzdžiui, pajamų mokestis, įmonių pelno mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis.

Šios srities ES teisės aktais siekiama tik suderinti konkrečius valstybių narių teisės aktų aspektus. Tai galima padaryti tik tiek, kiek būtina siekiant pagerinti ES bendrosios rinkos veikimą ir reaguoti į bendrus tarpvalstybinius iššūkius, tokius kaip mokesčių slėpimas ar agresyvus mokesčių planavimas.

Netiesioginis apmokestinimas

Sandoriams taikomi netiesioginiai mokesčiai. Tai, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pardavimui taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) arba alkoholiui, tabako gaminiams ir energijai taikomi akcizai. Tokiais atvejais vartotojas sumoka mokestį kaip pirkimo kainos dalį, o pardavėjas perveda mokėtiną mokesčio sumą valdžios institucijoms.

ES teisės aktai šioje srityje dažnai apima nacionalinių teisės aktų suderinimą. Kai prekių ir paslaugų pardavimui taikomos mokesčių taisyklės ES labai skiriasi, tai gali iškreipti įmonių konkurenciją ir apsunkinti tarpvalstybinę prekybą.

Kodėl reikalinga ES mokesčių politika?

Mokesčiai yra labai svarbūs nustatant prekių ir paslaugų kainą, jie taip pat daro įtaką investuotojų ir vartotojų elgsenai. Todėl mokesčių politika gali skatinti produktyvumą, investicijas ir inovacijas.

ES šalių ekonomiką veikia dideli pasauliniai pokyčiai, tokie kaip demografinė kaita, skaitmenizacija ir globalizacija, taip pat klimato kaitos padariniai, būtinybė atgaivinti ekonomiką po COVID-19 ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės.

Šie iššūkiai daro poveikį mokesčių sistemų atsparumui, todėl auga poreikis teisės aktus derinti su vykstančiais ir būsimais ekonominiais pokyčiais.

Siekiant užtikrinti, kad mokesčių taisyklės ir politika būtų suderinami su ES bendrosios rinkos veikimu, būtini ES lygmens veiksmai. Šis suderinimas yra labai svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos potencialą, o tai būtų naudinga daugiau kaip 400 mln. ES piliečių ir milijonams įmonių.

ES tikslai apmokestinimo srityje

• ES biudžeto finansavimas

Naujausia ES veikla apmokestinimo srityje

ES dirba prie teisės aktų apmokestinimo srityje, siekdama remti konkurencingumą ir ekonomikos augimą, supaprastinti verslo sandorius visoje ES, sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, patobulinti mokesčių procedūras ir kovoti su sukčiavimu mokesčiais.

Šiomis teisėkūros pastangomis siekiama sukurti teisingesnę ir veiksmingesnę mokestinę aplinką, įskaitant:

• dvigubo tarpvalstybinių investicijų apmokestinimo vengimą,
• tarpvalstybinių įmonių išlaidų sumažinimą,
• kovą su mokesčių vengimu,
• apmokestinimą skaitmeniniame amžiuje,
• PVM sistemos modernizavimą,
• valstybių narių administracinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Dvigubo tarpvalstybinių investicijų apmokestinimo vengimas

Kai ES rezidentas investuoja į vertybinius popierius kitoje valstybėje narėje, už tai gautiems mokėjimams išskaičiuojamasis mokestis taikomas gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir valstybėje narėje, kurioje investuojama.

Kad išvengtų dvigubo apmokestinimo, investuotojas nerezidentas vėliau turi pateikti prašymą grąžinti mokesčio permoką, kurią išskaičiavo kilmės šalis. Šios grąžinimo procedūros paprastai yra sudėtingos, ilgai trunkančios ir brangios.

Siekdama spręsti šią problemą, 2024 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė direktyvą dėl greitesnio ir saugesnio išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo (vadinamąją FASTER direktyvą).

Pagal naujas taisykles:

• bus taikomos dvi paspartintos procedūros, papildančios esamą standartinę grąžinimo procedūrą: lengvatų prie pajamų šaltinio procedūra ir greito grąžinimo sistema. Dėl jų lengvatų taikymo procesas visoje ES bus spartesnis ir suderintas,
• bus nustatyta bendra ES skaitmeninė rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažyma (eTRC), su kuria mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti paspartintomis išskaičiuojamųjų mokesčių lengvatų taikymo procedūromis,
• bus taikoma standartizuota duomenų teikimo pareiga finansų tarpininkams (pvz., bankams ar investavimo platformoms) – taip nacionaliniams mokesčių administratoriams bus lengviau nustatyti galimą sukčiavimą ir piktnaudžiavimą mokesčiais.

• Apmokestinimas: Taryba priėmė naujas taisykles dėl išskaičiuojamojo mokesčio procedūrų (FASTER) (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 10 d.)

Tarpvalstybinių įmonių išlaidų sumažinimas

Nepaisant glaudžiai integruotos ES bendrosios rinkos, apmokestinimo srityje įmonės vis dar susiduria su kliūtimis, nes jos turi atsižvelgti į 27 skirtingas nacionalines pelno mokesčio sistemas. Tai tarpvalstybinėms įmonėms lemia dideles išlaidas ir netikrumą.

2023 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė iniciatyvą „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT), kuria siekiama sumažinti tarpvalstybinių įmonių mokestinių prievolių vykdymo išlaidas. Pasiūlymas apima:

• bendrą tai pačiai grupei priklausančių įmonių apmokestinimo bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinį,
• vieną bendrą visų grupės narių suminę apmokestinimo bazę,
• BEFIT grupei tenkanti suminės apmokestinimo bazės dalis bus apskaičiuojama remiantis paskutinių trejų finansinių metų apmokestinamųjų rezultatų vidurkiu.

Šios taisyklės būtų taikomos didelėms ES veikiančioms grupėms, o vidutinėms įmonėms būtų suteikta galimybė pasirinkti, ar jų laikytis. Laikoma, kad įmonė priklauso didelei grupei, jei jos bendros metinės pajamos sudaro bent 750 mln. €, o patronuojančiajai įmonei priklausanti nuosavybės dalis siekia bent 75 %.

• Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema (Europos Komisija)

Kova su mokesčių vengimu

Dėl mokesčių vengimo valstybės narės kasmet praranda milijardus eurų. Globalizacija ir technologinė pažanga labai palengvino tokius veiksmus.

ES atlieka svarbų vaidmenį padėdama valstybėms narėms koordinuoti mokesčių reglamentavimą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) yra pavyzdinė priemonė sąžiningai mokesčių konkurencijai skatinti tiek pačioje ES, tiek pasaulyje.

Kadangi nesąžiningos mokesčių konkurencijos pobūdis yra globalus, ES tarptautiniu mastu skatina gerą mokesčių srities valdymą ir kovoja su mokesčių slėpimu bei vengimu. Taryba reguliariai skelbia nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, į kurį įtraukiami jurisdikciją turintys subjektai, kurie neatitinka gero mokesčių srities valdymo kriterijų arba atsisakė tų kriterijų laikytis.

• Kova su mokesčių vengimu ES
• Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas

Apmokestinimas skaitmeniniame amžiuje

Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas yra palyginti naujas mokesčių politikos komponentas ir atspindi poreikį reaguoti į iššūkius, kylančius dėl augančios skaitmeninės ekonomikos.

Skaitmeninė ekonomika teikia daug naudos piliečiams ir bendrovėms. Tačiau nauji verslo modeliai ir išaugusi tam tikra skaitmeninė veikla daro spaudimą tradicinėms nacionalinių mokesčių sistemų taisyklėms.

Todėl mokesčių taisyklės turi būti pritaikytos skaitmeniniam amžiui. Visi ekonomikos sektoriai turėtų mokėti teisingą mokesčių dalį ir prisidėti prie mūsų visuomenės veikimo.

Nuo 2017 m. šie klausimai yra vieni iš svarbiausių Tarybos prioritetų.

• Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas

PVM sistemos modernizavimas

PVM skaitmeniniame amžiuje

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas iš svarbiausių ES valstybių narių pajamų šaltinių, padedantis finansuoti esmines viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir viešasis transportas. Vis dėlto dėl sukčiavimo, netinkamo administravimo, bankrotų, nemokumo ir kitų priežasčių vis dar prarandama daug PVM pajamų.

Siekdama modernizuoti dabartinę PVM sistemą ir pritaikyti ją prie skaitmeninio amžiaus, 2025 m. kovo 11 d. Taryba priėmė dokumentų rinkinį „PVM skaitmeniniame amžiuje“. Naujosiomis taisyklėmis siekiama kovoti su sukčiavimu PVM, remti įmones ir skatinti skaitmenizaciją visoje ES.

Dokumentų rinkinys apima priemones, kuriomis siekiama pagerinti esamą vieno langelio principu grindžiamą sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį, kad daugiau įmonių galėtų vykdyti savo PVM prievoles viename interneto portale ir viena kalba.

Be to, keleivinio transporto ir trumpalaikės būsto nuomos paslaugų interneto platformos privalės rinkti PVM ir perduoti jį mokesčių administratoriams tais atvejais, kai individualūs paslaugų teikėjai nuo to yra atleisti.

Šiuo dokumentų rinkiniu taip pat nustatomos pareigos ataskaitas teikti skaitmeniniu būdu, grindžiamos e. sąskaitų faktūrų išrašymu, siekiant, kad iki 2030 m. ES veikiančios tarpvalstybinės įmonės ataskaitas apie PVM teiktų tik skaitmeniniu būdu.

• Apmokestinimas: Taryba priėmė teisės aktų rinkinį dėl PVM skaitmeniniame amžiuje (pranešimas spaudai, 2025 m. kovo 11 d.)
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Europos Sąjungoje

Elektroninis atleidimo nuo PVM sertifikatas

Stengdamasi modernizuoti PVM sistemą, 2025 m. vasario 18 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis nustatomas elektroninis atleidimo nuo PVM sertifikatas.

Popieriniai sertifikatai, pridedami prie PVM neapmokestinamų prekių, bus pakeisti elektroniniais. Naudojant skaitmeninį sertifikatą bus supaprastintas ir racionalizuotas procesas, kai tokios prekės importuojamos ambasadoms, tarptautinėms organizacijoms ar ginkluotosioms pajėgoms.

Naujosios priemonės įsigalios 2031 m. liepos 1 d., numatant papildomą vienų metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu valstybės narės galės naudotis tiek elektroniniais, tiek popieriniais sertifikatais.

• Apmokestinimas: Taryba patvirtino naują elektroninį atleidimo nuo PVM sertifikatą, kuris pakeis popierinius sertifikatus (pranešimas spaudai, 2025 m. vasario 18 d.)

Valstybių narių administracinio bendradarbiavimo stiprinimas

Europos Sąjungoje gali būti reikalaujama, kad mokesčių mokėtojai visas bet kur pasaulyje uždirbtas pajamas deklaruotų savo gyvenamosios vietos valstybėje. Nors mokesčių administratoriai gali sekti nacionalines pajamas tokiomis priemonėmis kaip išskaičiuojamieji mokesčiai arba nacionalinės ataskaitos, užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai deklaruotų užsienyje gautas pajamas, yra sudėtingiau.

Pagal Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB), ES valstybės narės padeda užkirsti kelią mokesčių slėpimui automatiškai, spontaniškai ir gavusios prašymą keisdamosi su mokesčiais susijusia informacija. Dėl to asmenims ir įmonėms tampa sunkiau nuo mokesčių administratorių nuslėpti savo turtą arba pajamas. Nuo 2014 m. galiojanti DAB atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant mokesčių skaidrumą ir ES valstybių narių bendradarbiavimą.

2023 m. Taryba išplėtė DAB taikymo sritį ir į ją įtraukė taisykles, susijusias su duomenų teikimu ir automatiniu keitimusi informacija apie pajamas iš kriptoturto sandorių ir apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių turtingiausiems (didelės grynosios vertės turto turintiems) asmenims.

2025 m. Taryba priėmė direktyvą (DAB 9), kuria iš dalies keičiama esama DAB, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apie minimalų efektyvųjį įmonių apmokestinimą. Naujoji direktyva padės tarptautinėms ir didelėms vietos įmonėms vykdyti mokesčių deklaracijų teikimo prievoles pagal G20 ir EBPO visuotinį susitarimą.

Valstybės narės naująsias taisykles turės įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

• Taryba priėmė taisykles, kad mokesčių administratorių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apimtų ir minimalų efektyvųjį įmonių apmokestinimą (pranešimas spaudai, 2025 m. balandžio 14 d.)

Taryba kaip vienintelė ES teisės aktų leidėja

Mokesčių teisės aktus ES lygmeniu priima Taryba, kuri veikia kaip vienintelė teisės aktų leidėja, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Su Europos Parlamentu konsultuojamasi, tačiau teisėkūros įgaliojimų šioje srityje jis neturi. Tai vadinama specialia teisėkūros procedūra.

Direktyvos ar reglamentai priimami vieningu balsavimu Taryboje. Jei yra bent vienas balsas „prieš“, Taryba negali priimti šios srities teisės akto.

Teisėkūros procesas prasideda Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl naujų ES mokesčių teisės aktų arba esamų teisės aktų pakeitimų.

• Specialios teisėkūros procedūros

Taip pat žr.: