Konkurencingumo taryba (moksliniai tyrimai ir kosmosas), 2024 m. lapkričio 29 d.

Pagrindiniai rezultatai

Moksliniai tyrimai

ES konkurencingumo didinimas, Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas ir jos fragmentacijos įveikimas

Už mokslinius tyrimus atsakingi ministrai pradėjo Konkurencingumo tarybos posėdžio moksliniams tyrimams skirtą dalį patvirtindami Tarybos išvadas dėl ES konkurencingumo didinimo, Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo ir jos fragmentacijos įveikimo.

Ministrai dar kartą patvirtino savo pasiryžimą didinti ES konkurencingumą bei klestėjimą ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą tobulinant mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) politiką. Išvadose pabrėžiama, kad reikia skatinti mokslinę kompetenciją bei perversmines inovacijas ir įveikti tokius iššūkius kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir ekonominis saugumas. Išvadose raginama mažinti atotrūkį tarp valstybių narių ir didinti investicijas į MTI, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 3 % BVP dydžio tikslinis rodiklis, ir skatinama bendradarbiauti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Išvadose akcentuojama žinių, talentų ir įrodymais pagrįsto politikos formavimo svarba didinant konkurencingumą ir stiprinant ES padėtį pasaulyje. Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) bus itin svarbi mažinant MTI ekosistemos fragmentaciją ir stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą. Išvadų tekstu remiamas geresnis EMTE valdymas tokiose srityse kaip atvirasis mokslas, inovacijų ekosistemos ir mokslinių tyrimų infrastruktūra, kartu skatinant protų apykaitą ir tyrėjų judumą. Galiausiai jose skatinama kurti investuotojams palankią aplinką startuoliams, teikti paskatas privačiosioms investicijoms ir lankstų finansavimą Europos technologijų augimui.

• Tarybos išvados dėl ES konkurencingumo didinimo, Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo ir jos fragmentacijos įveikimo
• 2022–2024 M. EMTE politikos darbotvarkė
• Europos mokslinių tyrimų erdvė (bendra informacija)

Vidurio ir Rytų Europos bioekonomikos potencialo išnaudojimas

Ministrai taip pat patvirtino Tarybos išvadas dėl galimos Europos masto mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvos, kuria siekiama daryti pažangą tvaraus gamtos išteklių valdymo, maisto sistemų saugumo ir bioekonomikos diegimo srityse, išnaudojant Vidurio ir Rytų Europos potencialą.

Tarybos išvadose akcentuojama tvari biomasės gamyba kaip itin svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso 2030 m. ir 2050 m. tikslus ir skatinti Europos konkurencingumą pasitelkiant žiedinę bioekonomiką. Tekste raginama stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ypač su kaimyninėmis šalimis (Vakarų Balkanais ir šalimis kandidatėmis), spręsti išteklių valdymo ir apsirūpinimo maistu saugumo problemas ir pripažįstamas BIOEAST – iniciatyvos, kuri vienija Vidurio ir Rytų Europos šalis, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką, – darbas už jo vaidmenį koordinuojant atitinkamus mokslinius tyrimus. Galiausiai išvadose Komisijos prašoma įvertinti poreikį pradėti galimą naują MTI iniciatyvą bioekonomikos srityje ir jos įgyvendinamumą.

• Tarybos išvados dėl ES konkurencingumo didinimo, Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo ir jos fragmentacijos įveikimo
• BIOEAST svetainė

Pažangiosios medžiagos

Ministrai taip pat patvirtino Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato dėl pažangiųjų medžiagų.

Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl pažangiųjų medžiagų paklausos augimo Europoje ir ragina spartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) siekiant toliau plėtoti pažangiųjų medžiagų ekosistemą. Šios medžiagos turėtų būti saugios, tvarios ir efektyviai naudojančios išteklius, kad būtų remiamas žaliasis kursas ir žiedinė ekonomika. Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių padidinti mokslinių tyrimų saugumą, nustatyti bendrus tikslus ir prireikus atnaujinti MTI prioritetines sritis. Ji atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti skaitmeninę pažangiųjų medžiagų infrastruktūrą, remiantis esama infrastruktūra, pavyzdžiui, BĮ „EuroHPC“ ir Europos atvirojo mokslo debesija. Taryba prašo Komisijos steigiant Pažangiųjų medžiagų technologijų tarybą išvengti administracinės naštos valstybėms narėms. Ji pabrėžia, kad reikia viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų, pasinaudojant tokiomis iniciatyvomis kaip partnerystė „Inovatyviosios medžiagos ES“ arba bendriems Europos interesams svarbūs projektai, kad būtų pritrauktas privatusis finansavimas. Taryba taip pat ragina užtikrinti tvirtesnę ES fondų sinergiją, kad būtų remiami novatoriai ir MVĮ ir plėtojami darbuotojų įgūdžiai, pažymėdama, kad įsteigta Pažangiųjų medžiagų akademija. Galiausiai ji akcentuoja pažangiųjų medžiagų etinius aspektus ir poveikį visuomenei, įskaitant jų poveikį sveikatai ir aplinkai.

• Tarybos išvados dėl Komisijos komunikato dėl pažangiųjų medžiagų
• Komunikatas „Pažangiosios medžiagos pramonės lyderystei“

Mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlis į ES konkurencingumą

Ministrai surengė politinius debatus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlio į ES konkurencingumą. Debatai buvo grindžiami pirmininkaujančios Vengrijos parengtu pranešimu.

Pranešime primenama, kad Mario Draghi pranešime „Europos konkurencingumo ateitis“ akcentuojamas itin svarbus mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo skatinant Europos našumą ir konkurencingumą ir pabrėžiamas poreikis panaikinti inovacijų atotrūkį nuo kitų pasaulio šalių ekonomikų. M. Draghi pranešime siūlomos kelios priemonės, kuriomis siekiama pašalinti Europos inovacijų trūkumus ir užtikrinti ekosistemos raidą.

Jos, be kita ko, apima:

• inovacijų, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių finansavimo gerinimą,
• paprastesnės ir veiksmingesnės 10-osios bendrosios MTI programos parengimą,
• akademinės kompetencijos skatinimą, investicijas į pasaulyje pirmaujančią mokslinių tyrimų infrastruktūrą,
• geriau koordinuojamą politiką, kad būtų pasiektas tikslinis rodiklis 3 % BVP skirti MTP, reglamentavimo sistemos supaprastinimą.

Ministrai pareiškė nuomones dėl trijų punktų:

• pagrindinių M. Draghi pranešimo punktų ir kaip juos įgyvendinti,
• kompetencijos skatinimo, kartu išsaugant MTI įtraukumą, prieinamumą ir dalijimąsi jų teikiama nauda bei klestėjimu,
• privačiojo MTI kapitalo išnaudojimo būdų.

Visi ministrai palankiai įvertino M. Draghi pranešime pateiktą analizę ir sutarė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant padidinti ES konkurencingumą ir sumažinti inovacijų atotrūkį nuo pagrindinių pasaulio ekonomikų. Daugelis ministrų paaiškino, kokių priemonių imtasi, kad būtų pasiektas tikslinis rodiklis 3 % BVP skirti moksliniams tyrimams. Tačiau daug delegacijų nurodė, kad šiam tiksliniam rodikliui pasiekti bus labai svarbu gauti privačiųjų investicijų. Ministrai paragino sukurti geresnę sistemą, kurioje būtų mažiau administracinės naštos, privačiojo sektoriaus investicijoms pritraukti, kurti daugiau paskatų ir sukurti realią kapitalo rinkų sąjungą. Pirmininkaujanti valstybė narė paragino mokslinių tyrimų politikoje užtikrinti kompetencijos ir įtraukumo pusiausvyrą. Galiausiai daugelis delegacijų sutiko, kad veiksmų reikia imtis dabar.

• Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas „Mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) indėlis į Europos Sąjungos konkurencingumą: tolesnė veikla, susijusi su ataskaitoje „Europos konkurencingumo ateitis“ pateiktomis rekomendacijomis“

Kiti klausimai

Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) nepriklausomumas

Danijos delegacija, kuriai pritarė dar 22 delegacijos, pateikė informacijos dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) nepriklausomumo stiprinimo.

Pirmininkausiančios valstybės narės programa

Lenkijos delegacija informavo Tarybą apie savo pirmininkavimo darbo programą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Kosmosas

Europos kompetencijų kosmoso sektoriuje stiprinimas

Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl Europos kompetencijų kosmoso sektoriuje stiprinimo.

Posėdžiui pirmininkaujant valstybės ministrui Richárdui Szabadosui, kosmoso klausimui skirtame posėdyje ministrai sutarė, kad kosmoso sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį remiant ES ekonominius, socialinius, aplinkos, technologinius ir saugumo tikslus. Tačiau vis labiau reikia stiprinti Europos pajėgumus šioje srityje, kad būtų išlaikytas jos konkurencingumas, lyderystė ir nepriklausomumas.

Išvadose pabrėžiama, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio, kuris apima:

• įgūdžių ugdymą,
• reglamentavimo sistemas,
• tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau pirmautų kosmoso technologijų srityje.

Išvadose pabrėžiama, kad reikia proaktyviai imtis veiksmų, pavyzdžiui, investuoti į švietimą STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityje ir kurti verslo, universitetų ir viešųjų įstaigų sinergijas. Numatoma, kad šiais veiksmais Europos kosmoso sektoriuje bus skatinamos inovacijos, tvarumas ir atsparumas. Išvadose taip pat raginama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų ir paslaugų, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai ir stiprinamas jos gebėjimas veikti savarankiškai pasaulinėje arenoje, ir puoselėti nuolatinio tobulėjimo ir kompetencijos kosmoso sektoriuje kultūrą.

• Tarybos išvados dėl Europos kompetencijų kosmoso sektoriuje stiprinimo

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN DA

Kosmoso programos tarpinis vertinimas

Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos kosmoso programos tarpinio vertinimo

Tarybos išvadose dėl Europos Sąjungos kosmoso programos tarpinio vertinimo analizuojamos ataskaitos dėl ES kosmoso programos įgyvendinimo ir ES kosmoso programos agentūros veiklos rezultatų, kurią Komisija paskelbė 2024 m. liepos mėn., išvados. Kosmoso programa buvo sukurta 2021–2027 m. laikotarpiui siekiant įgyvendinti kosmoso veiklą Žemės stebėjimo, palydovinės navigacijos, informuotumo apie padėtį kosmose (SSA), vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM), junglumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų kosmoso srityje ir remti savarankiškus, saugius ir ekonomiškai efektyvius prieigos prie kosmoso pajėgumus, atsižvelgiant į esminius Sąjungos saugumo interesus, taip pat skatinti stiprios Sąjungos kosmoso ekonomikos plėtrą, be kita ko, remiant kosmoso ekosistemą ir gerinant konkurencingumą, inovacijas, verslumą, įgūdžius ir gebėjimų stiprinimą visose valstybėse narėse ir Sąjungos regionuose, ir įsteigti ES kosmoso programos agentūrą (EUSPA). Tarybos išvadose įvertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ES kosmoso programą, analizuojamas EUSPA darbas ir nustatomi būsimo darbo prioritetai. Išvadose primygtinai raginama imtis veiksmų siekiant kovoti su didėjančiomis grėsmėmis Programos saugai bei atsparumui ir raginama mažinti priklausomybę bei stiprinti savarankiškumą.

• Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos kosmoso programos tarpinio vertinimo

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN
• Ataskaita dėl ES kosmoso programos įgyvendinimo ir ES kosmoso programos agentūros veiklos rezultatų
• EUSPA svetainė

ES kosmoso politikos ateitis

Ministrai pasikeitė nuomonėmis tema „ES kosmoso politikos ateitis – gynybos sinergija su civiline kosmoso programa“.

Politiniuose debatuose daugiausia dėmesio skirta kosmoso politikos strateginiam ir saugumo aspektams, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo mėn. buvo priimta ES kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje. Diskusijose buvo remiamasi pirmininkaujančios Vengrijos parengtu dokumentu, kuriame kosmosas nustatytas kaip strategiškai itin svarbi varžybų arena.

Ministrai pasidalijo nuomonėmis dėl trijų temų:

• galimos kosmoso programos raidos, siekiant įveikti didėjančius iššūkius saugumui Europoje,
• ES kosmoso infrastruktūros atsparumo ir saugumo stiprinimo dabartinių civilinės priežiūros sistemų kontekste,
• svarstymų, kurioms dvejopo naudojimo technologijoms turėtų būti teikiamas prioritetas, ir veiksmų siekiant užtikrinti suderinamumą su tvarumo tikslais.

Daugelis delegacijų pabrėžė, kad reikia atnaujinti Europos politikos požiūrį į kosmosą, kad jis neatsiliktų nuo sparčiai kintančių tarptautinių geopolitinių aplinkybių. Kelios delegacijos pažymėjo, kad dvejopo naudojimo aspektai – kosmoso išteklių naudojimas tiek civiliniais, tiek kariniais ar saugumo tikslais – būsimoje kosmoso politikoje taps vis svarbesni. Tačiau laikydamiesi ES kosmoso strategijos saugumo ir gynybos srityje dauguma ministrų sutarė, kad ES kosmoso programa turėtų būti teikiama daugiau paslaugų gynybos naudotojams, kartu išlaikant civilinę kontrolę. Atsižvelgiant į tai, būsimame ES kosmoso teisės akte, kitoje kosmoso programoje ir ES pavyzdinėse kosmoso iniciatyvose turėtų būti atsižvelgiama į dvejopo naudojimo poreikius ir užtikrinamas ES kosmoso sistemų atsparumas ir saugumas, išsaugomas technologinis suverenumas kosmose ir stiprinamas bendras strateginis savarankiškumas.

• EIVT svetainė, skirta ES kosmoso strategijai saugumo ir gynybos srityje
• Pirmininkaujančios valstybės narės pranešimas „Sąjungos kosmoso politikos ateitis“

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN DA IT PT

Kiti klausimai

Pirmininkausiančios valstybės narės programa

Lenkijos delegacija informavo Tarybą apie savo pirmininkavimo darbo programą kosmoso srityje.

• Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (bendra informacija)
• ES kosmoso politika (bendra informacija)