"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba
Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, 2021 m. birželio 14–15 d.
Pagrindiniai rezultatai
Užimtumo ir socialiniai reikalai (birželio 14 d., pirmadienis)
Europos vaiko garantijų sistema
Taryba priėmė rekomendaciją, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema. Rekomendacijos tikslas – užkirsti kelią vaikų socialinei atskirčiai ir su ja kovoti užtikrinant pažeidžiamiems vaikams galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir tokiu būdu taip pat padėti puoselėti vaiko teises kovojant su vaikų skurdu ir skatinant lygias galimybes.
Visų pirma rekomenduojama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą ir nemokamą galimybę naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos paslaugomis, kiekvieną dieną mokykloje bent kartą gauti sveiko maisto, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat veiksmingą galimybę sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste.
27 valstybės narės taip pat turėtų paskirti nacionalinį vaiko garantijų sistemos koordinatorių ir per devynis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo pateikti Komisijai laikotarpio iki 2030 m. rekomendacijos įgyvendinimo veiksmų planą.
Tai ne tik pirmininkaujančios Portugalijos pergalė. Tai visų pirma 18 milijonų Europos Sąjungoje gyvenančių vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, pergalė. Tai pergalė, visiems vaikams Europoje užtikrinanti švietimą, vaikų priežiūrą, kokybišką sveikatos priežiūrą ir deramą būstą.
Portugalijos darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė Ana Mendes Godinho
Europos vaiko garantijų sistema. Kaip ES saugo vaikus? (Infografikas.)
Nuotolinis darbas
Po COVID-19 protrūkio smarkiai padaugėjo nuotoliniu būdu dirbančių žmonių. EUROFOUND apklausos duomenimis, 2020 m. liepos mėn. 34 % respondentų dirbo tik iš namų, palyginti su 5,4 % darbuotojų, kurie dirbo iš namų 2019 m. 27 ES valstybėse narėse. Šiuo klausimu Taryba priėmė išvadas, kuriose pabrėžiama, kad šis neseniai smarkiai išaugęs nuotolinio darbo naudojimas verčia apsvarstyti nuotolinio darbo galimybes, apribojimus ir riziką. Išvadose valstybės narės, be kita ko, raginamos apsvarstyti galimybę:
parengti nacionalinius veiksmų planus arba strategijas dėl galimybių ir rizikos, susijusių su įvairiais nuotolinio darbo aspektais, atsižvelgiant į lyčių aspektą, arba įtraukti šią temą į esamas ar būsimas strategijas;
iš dalies pakeisti politiką, kuria reglamentuojamas nuotolinis darbas, arba pateikti rekomendacijų, pavyzdžiui, dėl darbo laiko organizavimo ir stebėsenos, rizikos, susijusios su moterų ir vyrų lygybe, ir, kai taikytina, išmokų, skirtų nuotolinio darbo išlaidoms padengti;
nustatyti arba sustiprinti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti darbo inspekciją ir darbuotojų sveikatą bei saugą, atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl nuotolinio darbo.
Taryba taip pat paragino Komisiją analizuoti nuotolinio darbo ES aplinkybes bei padarinius ir tai, kokiu mastu dabartiniais socialinės ir darbo teisės aktais ES užtikrinamos deramos darbo sąlygos nuotoliniams darbuotojams.
Nuotolinis darbas tapo įprastu milijonams europiečių ir po pandemijos jis ir toliau bus tęsiamas pagal hibridinį modelį. Darbuotojams patinka juo užtikrinamas lankstumas ir savarankiškumas, taip pat sutaupoma laiko, nes nereikia važinėti į darbą. Tačiau nepamirškime su tuo susijusių sunkumų, pavyzdžiui, neaiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo arba darbuotojų izoliavimo. Šiandien patvirtinome išvadas, kuriomis raginame valstybes nares išnaudoti galimybes ir savo nacionalinėse strategijose ir politikoje dėl darbo ateities imtis veiksmų dėl rizikos, susijusios su nuotoliniu darbu.
Portugalijos darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė Ana Mendes Godinho
Taryba patvirtino išvadas, kuriomis ragina valstybes nares (ir, kai tinkama, Komisiją) imtis veiksmų siekiant sumažinti neigiamą COVID-19 krizės poveikį, dėl kurio padidėja kai kurie moterims kylantys ilgalaikiai sunkumai, ir užtikrinti, kad lyčių lygybė taptų ekonomikos atsigavimo varomąja jėga.
Šie veiksmai, be kita ko, yra:
skatinti lyčių lygybę bei lygias galimybes rengiant ir įgyvendinant gaivinimo priemones, pavyzdžiui, remiant sunkiai paveiktų ekonomikos sektorių, tokių kaip mažmeninės prekybos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų ir turizmo sektorių, darbuotojus, tenkinant konkrečius moterų poreikius, susijusius su išsilavinimo lygiu, darbo valandomis, neaktyvumu, nedarbu ir įgūdžiais;
spręsti tiek moterų, tiek vyrų profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo suderinimo klausimą užtikrinant, kad visi darbuotojai, įskaitant nuotoliniu būdu dirbančius asmenis, turėtų lygias karjeros raidos galimybes, įskaitant lygias galimybes eiti vadovaujamas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas;
skatinti lygias galimybes mokytis visose švietimo srityse ir rinktis visas karjeros trajektorijas, be kita ko, spręsti skaitmeninės lyčių atskirties problemą, gerinant skaitmeninius įgūdžius ir motyvuojant rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis, ypač IRT;
rengti ir platinti daugiau pagal lytį suskirstytų duomenų, informacijos ir mokslinių tyrimų apie COVID-19 poveikį lyčių lygybei.
Dėl iš seniau darbo rinkoje ir visuomenėje apskritai esamos struktūrinės lyčių nelygybės (vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir priežiūros pareigų skirtumų) COVID-19 pandemija ir su ja susijusios izoliavimo priemonės darė ir tebedaro neproporcingą poveikį moterims. Moterys sudaro 76–95 % sveikatos priežiūros darbuotojų, tad joms kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19. Be to, ant moterų pečių gulė neproporcingai didelė neapmokamo darbo dalis (namų ūkio ir priežiūros užduotys), kuri padidėjo COVID-19 krizės metu.
Kaip ir ankstesnių krizių metu, COVID-19 pandemijos poveikis lyčių požiūriu buvo nevienodas, jis buvo didesnis moterims. Akivaizdu, kad poveikį patyrė moterys kaip pirminės grandies sveikatos priežiūros darbuotojos, slaugytojos ar vaikų priežiūros darbuotojos, mokytojos ar namų tvarkytojos, joms neretai kyla papildomų iššūkių rūpinantis savo šeima, imantis papildomo neapmokamo darbo ir patiriant sunkumų dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Tačiau aiškiai neįsivaizduojame, kaip dėl šio poveikio suvaržomas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir padidėja esami darbo užmokesčio ir priežiūros teikimo skirtumai, o pakeisti galime tik tai, ką matome aiškiai. Dabar mums imantis veiksmų, kad atsigautume po krizės ir paruoštume mūsų visuomenes ateičiai, turime užtikrinti, kad mūsų priemonės būtų pagrįstos konkrečiais duomenimis ir taip galėtume susidaryti aiškų vaizdą, ką turime pakeisti, kad galėtume priimti pagrįstus sprendimus ir pašalinti nelygybę.
Pirmininkaujančiai Portugalijai atstovaujanti Portugalijos valstybės ministrė Mariana Vieira da Silva
Apie 87 mln. asmenų Europos Sąjungoje turi kokios nors formos negalią ir daugiau nei pusė jų (52 %) kasdieniame gyvenime susiduria su diskriminacija dėl negalios. 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė neįgaliųjų teisių strategiją (2021–2030 m.).
Taryba patvirtino išvadas, kuriomis pritarė strategijai. Išvadose valstybių narių prašoma toliau plėtoti ir atnaujinti nacionalines strategijas ir politiką, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK), užtikrinti, kad ES teisės aktai dėl gaminių, paslaugų, žiniasklaidos, transporto ir pastatų prieinamumo būtų veiksmingai ir nuosekliai perkeliami į nacionalinę teisę ir įgyvendinami, skatinti į asmenį orientuotų bendruomeninių socialinių paslaugų ir savarankiško gyvenimo plėtojimą, skatinti dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime, nustatant savanoriškus nacionalinius tikslus, kuriais siekiama įgyvendinti siūlomus pagrindinius tikslus, nustatytus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, atsižvelgti į šią strategiją ir kuo geriau panaudoti atitinkamą ES finansavimą ir finansines programas.
Pirmininkaujanti Portugalija yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti neįgaliųjų teises. Šios išvados suteikia puikią galimybę žodžius paversti veiksmais ir užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje. Kaip jau esame sakę, dabar yra metas veikti, tad itin svarbu, kad visi įsipareigotume įgyvendinti 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategiją laikydamiesi JT neįgaliųjų teisių konvencijos.
Portugalijos darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė Ana Mendes Godinho
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Ministrai taip pat turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis apie patobulinimus, kurių jie tikisi iš direktyvos, ir pareikšti savo nuomonę dėl to, kas yra esminiai pasiūlymo elementai, ir taip nustatyti galimus tolesnius veiksmus vėlesnėms deryboms siekiant susitarti.
Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas
2021 m. gegužės 7–8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas buvo itin svarbus momentas socialinei Europai. Gegužės 7 d. Europos Parlamentas, Komisija, ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, ES socialiniai partneriai ir Socialinė platforma pasirašė Porto socialinį įsipareigojimą, o gegužės 8 d. ES vadovai susitarė dėl Porto deklaracijos, kuria jie sustiprino savo įsipareigojimus įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir palankiai įvertino ramsčio veiksmų plane nustatytus laikotarpio iki 2030 m. pagrindinius užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslus. Po to ministrai aptarė tikslų nustatymą ir pažangos įgyvendinant ramsčio principus nacionaliniu lygmeniu stebėseną Europos semestro kontekste.
Socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms kylantys iššūkiai
Ministrai taip pat surengė politinius debatus dėl socialinių partnerių įtraukimo į ekonomikos gaivinimą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir geriausių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų metodų siekiant sparčiau įgyvendinti skaitmeninę pertvarką, ypač atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad būtų atstovaujama netipinių darbo formų darbuotojams ir užtikrinama jų teisė jungtis į asociacijas.
Šiandien vykusiuose debatuose pristatėme savo įvairią patirtį; tai visiems mums suteikė galimybę pasidalyti mintimis apie iššūkius, kuriuos turėsime įveikti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tokiais svarbiais ir aktualiais klausimais.
Portugalijos darbo, solidarumo ir socialinės apsaugos ministrė Ana Mendes Godinho
Tvirtesnės socialinės Europos kūrimas (Infografikas.)
Darbo užmokesčio skaidrumas ir vienodas požiūris
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su keliais rengiamais teisėkūros procedūra priimamais dokumentais: pasiūlymu dėl direktyvos dėl griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo ir Tarybos direktyvos, kurios tikslas – apsaugoti nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ne tik užimtumo, bet ir kitose srityse. Dėl abiejų pasiūlymų pirmininkaujanti Portugalija pateikė ataskaitą, kurioje apibendrinama dabartinė valstybių narių diskusijų padėtis ir galimi tolesni veiksmai siekiant susitarti.
Europos semestras, ilgalaikė priežiūra ir pensijos
Taryba patvirtino 2020 m. ir 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą ir Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto nuomonę dėl peržiūrėtos socialinių rodiklių suvestinės, kurioje nustatomi nauji pagrindiniai rodikliai. Abu dokumentai yra susiję su Europos semestru – ES ekonominės politikos koordinavimo visoje Europos Sąjungoje sistema. Ministrai taip pat patvirtino išvadas dėl Socialinės apsaugos komiteto ir Europos Komisijos 2021 m. Ilgalaikės priežiūros ataskaitos ir 2021 m. Pensijų adekvatumo ataskaitos.
Ministrai patvirtino išvadas dėl prieigos prie vaistų ir medicinos priemonių siekiant, kad ES būtų stipresnė ir atspari. Nors daugelyje ligų gydymo sričių sulaukta puikių rezultatų, reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų laiku suteikiama prieiga prie naujoviškų vaistų ir medicinos priemonių, pastangas visų pirma sutelkiant į visuomenės sveikatos problemas, pavyzdžiui, į naujų antimikrobinių medžiagų kūrimą. Išvadose, be kita ko, Komisija raginama parengti išsamų ypatingos svarbos vaistų, medicinos priemonių ir kitų medicinos reikmenų potencialių ir esamų Europos bendrų gamybos pajėgumų aprašą.
Dėl šios pandemijos dar kartą išryškėjo trejopas iššūkis, susijęs su vaistų pasiekiamumu, prieinamumu ir įperkamumu. Džiaugiuosi, kad šiandien ministrai drauge atsiliepė į bendrą raginimą imtis su struktūriniais poreikiais susijusių veiksmų ir užtikrinti, kad laiku suteikiama prieiga prie naujoviškų vaistų būtų naudinga ir pacientams, ir sveikatos sistemoms.
Portugalijos sveikatos apsaugos ministrė Marta Temido
Taryba pasiekė susitarimą dėl taisyklių, kuriomis siekiama sustiprinti Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje, projekto.
Šis bendras požiūris suteikia Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei derybų įgaliojimus susitarti dėl bendrosios pozicijos su Europos Parlamentu.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su dviem teisėkūros procedūra priimamais dokumentais: pasiūlymu iš dalies pakeisti reglamentą, įsteigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC), ir pasiūlymu dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.
Pirmojo tikslas – suteikti ECDC didesnius įgaliojimus, kad jis būtų geriau pasirengęs padėti valstybėms narėms ir Komisijai, be kita ko, tikruoju laiku stebėti epidemiologinę padėtį ir sutelkti ES sveikatos darbo grupes, kurios padėtų reaguoti vietos lygmeniu. Siūlomu reglamentu dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai reikalaujama parengti ES parengties sveikatos krizėms ir pandemijoms planą ir nacionalinių planų (kuriuos reikia įvertinti ir išbandyti nepalankiausiomis sąlygomis) rengimo rekomendacijas.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.