"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (teisingumas), 2025 m. birželio 12 d.
Pagrindiniai rezultatai
Teisingumas
Bankroto teisės suderinimas
Taryba imasi veiksmų, kad ES taptų patrauklesnė užsienio ir tarpvalstybiniams investuotojams. ES direktyva, kuria suderinami tam tikri bankroto teisės aspektai ir dėl kurios šiandien Taryba susitarė, padidins teisinį tikrumą ir sumažins išlaidas užsienio investuotojams – šiuo metu, priimdami sprendimus dėl investavimo kitose ES šalyse, jie turi atsižvelgti į skirtingas nacionalines nemokumo taisykles.
Investuotojai nemėgsta teisinio netikrumo ar ilgų nemokumo bylų. Šiuo nauju teisės aktu bus suderintos nacionalinės nemokumo taisyklės ir užtikrintas didesnis tikrumas dėl to, kiek laiko galėtų užtrukti nemokumo byla. Tai paskatins tarpvalstybines investicijas.
Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras
Naujosiose taisyklėse – dėl jų dar reikalingas Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas – numatytas vadinamasis įmonės perėmimo nemokumo atveju mechanizmas. Jį taikant galima susitarti dėl įmonės pardavimo prieš iškeliant nemokumo bylą ir numatomas kreditorių komitetas: jis užtikrins, kad byloje galėtų dalyvauti atskiri kreditoriai, kurie kitu atveju negalėtų joje dalyvauti, pavyzdžiui, dėl ribotų išteklių arba geografinio nuotolio.
Taryba susitarė dėl pagrindinių atitinkamo teisės akto projekto aspektų. Šiuo teisės aktu bus užtikrintos suaugusiųjų, kuriems reikia apsaugos ar paramos tarpvalstybiniais atvejais, teisės. Naujuoju teisės aktu siekiama sustiprinti suaugusiųjų, kurie dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali ginti savo interesų, apsaugą. Daugėja žmonių, kuriems reikia pagalbos priimant sprendimus, susijusius su asmeniniais jų gyvenimo aspektais. Remiantis ES duomenimis, prognozuojama, kad vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų, turinčių vienos ar kitos formos negalią, dalis iki 2050 m. padidės 77 %.
Naujuoju teisės aktu:
numatomos taisyklės, pagal kurias nustatoma, kurios šalies teismo (-ų) kompetencijai priklauso nagrinėti bylą ir kurios šalies teisę teismas turi taikyti;
nustatoma, kad valstybės narės automatiškai turi pripažinti priemones, kurių ėmėsi kitos valstybės narės teismas;
užtikrinama, kad autentiški dokumentai (pvz., notarinis aktas) kitose valstybėse narėse turėtų tokią pačią išsamią ir visapusišką įrodomąją galią kaip ir jų kilmės valstybėje narėje.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą: kova su nebaudžiamumu
Ministrai gavo naujausią informaciją apie tai, kaip valstybės narės ir ES padeda Ukrainai kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, padarytus dėl Rusijos agresijos karo. Tokie svarbūs veiksmai, be kita ko, yra jungtinės tyrimo grupės (JTG) įsteigimas. Šią JTG sudaro kelių valstybių teisminės institucijos ir ji padeda Ukrainai tirti sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Eurojusto (ES agentūros) sukurtoje Sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazėje (CICED) išsaugomi, saugomi ir analizuojami tarptautinių nusikaltimų įrodymai, kad būtų lengviau atlikti nacionalinius ir tarptautinius tyrimus.
Naujesnis įvykis – gegužės 9 d. Lvive (Ukraina) įvyko 35 valstybių, Europos Tarybos ir ES Komisijos atstovų susitikimas, kuriame jie susitarė įsteigti specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie pažangą, padarytą stiprinant teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis. Tarybos nuomone, toks bendradarbiavimas yra itin svarbus ES kovojant su organizuotu nusikalstamumu, siekiant palengvinti baudžiamąjį persekiojimą, patraukti nusikaltėlių tinklų narius baudžiamojon atsakomybėn ir išardyti organizuotus nusikalstamus tinklus.
2024 m. birželio mėn. išvadose Taryba susitarė dėl priemonių rinkinio šioms pastangoms remti. Tai, pavyzdžiui, tokios priemonės:
valstybių narių ekspertų keitimosi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis, organizavimas;
atrinktose bylose Eurojusto vykdomas ryšių palaikymo teisminių pareigūnų delegavimas į trečiąsias valstybes;
skatinimas, kad trečiosios valstybės prisijungtų prie Europos Tarybos konvencijų, ypač konvencijų dėl ekstradicijos ir savitarpio teisinės pagalbos.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo teisingumo ministrus apie dabartinę ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) padėtį. ES prisijungimas prie EŽTK yra ES sutartyse nustatyta pareiga.
Teisingumo ministrams buvo pateikta naujausia informacija apie Europos prokuratūros veiklą. Europos vyriausioji prokurorė Laura Kövesi informavo apie naujausius su Europos prokuratūra susijusius pokyčius. 2024 m. prie Europos prokuratūros prisijungė Lenkija ir Švedija, todėl jos narėmis tapo jau 24 valstybės narės.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat nuolat informavo ministrus apie vykstantį naujo Europos vyriausiojo prokuroro atrankos procesą, nes N. Kövesi kadencija baigsis 2026 m. spalio 30 d., taip pat septynių naujų Europos prokurorų atrankos procesą.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie birželio 2–3 d. Varšuvoje įvykusį Jungtinių Valstijų ir ES ministrų susitikimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais ir apie dabartinę padėtį kalbant apie galimus ES veiksmus, susijusius su elektroninių ryšių duomenų saugojimu. Komisija informavo apie JAV ir ES derybas dėl susitarimo dėl e. įrodymų.
Lietuva kalbėjo apie iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti ES demokratijos atsparumą ir pasipriešinti istoriniam revizionizmui. Slovėnija pateikė informacijos apie Jungtinių Valstijų sankcijas Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjams. Galiausiai Danija pristatė savo pirmininkavimo, kuris prasidės 2025 m. liepos 1 d., darbo planą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
