"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (vidaus reikalai), 2025 m. kovo 5 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai
ES sienų valdymas
Šiandien įvykusiame posėdyje vidaus reikalų ministrai susitarė dėl bendros pozicijos (bendro požiūrio) dėl reglamento, kuriuo sudaromos sąlygos laipsniškai pradėti taikyti ne ES piliečių, kurie atvyksta į ES trumpalaikiam buvimui, atvykimo ir išvykimo į Šengeno erdvę registravimo IT sistemą (AIS). Šiuo teisės aktu valstybėms narėms bus suteikta galimybė pradėti laipsniškai taikyti AIS šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, prieš sistemai pradedant veikti visu pajėgumu.
Kai Europos Parlamento (EP) nariai priims savo poziciją, Taryba ir EP galės pradėti derybas dėl galutinės teisės akto redakcijos.
Ministrai taip pat patvirtino peržiūrėtas veiksmų gaires dėl vadinamosios sąveikumo architektūros (susietos sienų valdymui ir teisėsaugai naudojamų IT priemonių sistemos) diegimo. Kaip nustatyta veiksmų gairėse, kurias priėmė už IT infrastruktūros kūrimą atsakinga ES agentūros eu-LISA valdančioji taryba, AIS laipsniškai pradės veikti 2025 m. spalio mėn. 2026 m. birželio mėn. pradės veikti peržiūrėta sistema EURODAC – ES biometrinių duomenų bazė, padedanti nustatyti prieglobsčio prašytojų tapatybę. Europos kelionių ir leidimų sistema (ETIAS) galiausiai pradės veikti paskutinį 2026 m. ketvirtį.
Ministrai išnagrinėjo režimo pasikeitimo Sirijoje poveikį migracijai. Viena vertus, jie aptarė, kaip valstybės narės gali padėti tiems sirams, kurie pareiškia tvirtą norą grįžti namo. Kita vertus, ministrai aptarė sprendimų grąžinti Sirijos piliečius, kurie kelia grėsmę saugumui arba yra nuteisti nusikaltėliai, vykdymo klausimą.
B. al-Assado režimo žlugimas daugeliui sirų Europoje yra kritinis momentas. Dėl šioje šalyje susidariusios sudėtingos padėties sunku įvykdyti didelio masto grąžinimą, tačiau svarbu ieškoti konkrečių sprendimų, kaip pagal atitinkamą tarptautinę teisę būtų galima grąžinti asmenis, nuteistus už nusikalstamas veikas ir keliančius grėsmę visuomenės saugumui.
Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Tomaszas Siemoniakas
Kalbant apie savanorišką grįžimą, daugelis valstybių narių pareiškė pritariančios tam, kad ES gyvenantys sirai galėtų apsilankyti savo gimtojoje šalyje, kad įvertintų padėtį neprarasdami savo apsaugos statuso. Keli ministrai taip pat pritarė tam, kad būtų sukurta tokių apsilankymų ES sistema.
Taip pat iš esmės pritarta tam, kad reikia rasti sprendimų dėl Sirijos piliečių, kurie kelia grėsmę saugumui arba yra nuteisti už nusikalstamas veikas, grąžinimo.
Remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2025 m. vasario mėn. priverstinai persikėlę buvo daugiau kaip 12 mln. sirų. Nuo 2024 m. gruodžio 8 d. šalies viduje perkeltų gyventojų Sirijoje yra 7,4 mln., įskaitant apie 650 000 naujai perkeltų gyventojų. 4,7 mln. sirų susirado prieglobstį už Sirijos ribų, daugiausia kaimyninėse šalyse. Apie 1,2 mln. sirų ES suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, o dar 130 000 yra pateikę prieglobsčio prašymus ir laukia, kol bus priimtas sprendimas.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Šengeno tarybos ciklo prioritetų įgyvendinimo, visų pirma dėl to, kaip padidinti grąžinimo sistemų veiksmingumą. Ministrai apsvarstė tokius iššūkius, kaip išteklių trūkumas, nepakankamas kilmės ir tranzito šalių bendradarbiavimas ir nepakankamas valstybių narių naudojimasis keitimosi informacija priemonėmis (pvz., SIS). Jie taip pat aptarė, kaip ES gali padėti valstybėms narėms įveikti šiuos iššūkius.
Taryba taip pat priėmė sprendimą, kuriame pateikiamos rekomendacijos, grindžiamos 2024 m. teminiu Šengeno vertinimu grąžinimo srityje. Šiose rekomendacijose siūlomi sprendimai, kaip pašalinti teminiuose vertinimuose nustatytas pagrindines kliūtis, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniam grąžinimo proceso etapui. Jose pabrėžiama tinkamo ir proaktyvaus išteklių planavimo, veiksmingo subjektų veiklos ir procedūrų koordinavimo ir suderinamumo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis svarba.
Komisija pristatė Šengeno barometrą – naujausią informaciją apie padėtį Šengeno erdvėje.
Tarybos posėdžio metu ES vidaus reikalų ministrai susitiko su Lotynų Amerikos vidaus saugumo komiteto (CLASI) kolegomis. Šiuo metu CLASI sudaro 16 Lotynų Amerikos šalių, o ES yra privilegijuota partnerė siekiant stiprinti bendradarbiavimą teisėsaugos srityje su Lotynų Amerika ir Karibais. Keičiantis informacija (trečią kartą ministrų lygmeniu nuo 2022 m. ir 2023 m.) daugiausia dėmesio skirta reagavimui į bendras grėsmes vidaus saugumui, įskaitant kovą su tarpvalstybiniu sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei neteisėta prekyba narkotikais.
ES i CLASI vidaus reikalų ministrai susitarė dėl bendros deklaracijos ir veiksmų gairių, kaip 2025–2026 m. įgyvendinti operatyvinio bendradarbiavimo prioritetus. Bendradarbiavimo prioritetai apima šiuos veiksmus:
teisėsaugos institucijų keitimosi informacija stiprinimą abiejuose regionuose,
dalijimosi informacija apie prekybą narkotikais stiprinimą;
kovos su didžiausią grėsmę keliančiais nusikaltėlių tinklais veiksmų stiprinimą,
CLASI šalių bendradarbiavimo su pagrindinėmis teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūromis stiprinimą,
nuolatinį abiejų regionų uostų saugumo pažeidžiamumo ir įdiegtų kovos su organizuoto nusikalstamumo infiltracija priemonių vertinimą,
lėšų sekimo metodo, nukreipto prieš organizuoto nusikalstamumo ekonominę infrastruktūrą, taikymo propagavimą.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl dabartinės geopolitinės padėties poveikio ES vidaus saugumui. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta Sirijai ir Ukrainai. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pateikė pranešimą dėl kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu.
Komisija pristatė savo veiksmų planą dėl kabelių saugumo. 2025 m. vasario 21 d. priimtas veiksmų planas yra atsakas į įvairius incidentus, susijusius su povandeniniais kabeliais Baltijos jūroje.
Komisija pasiūlė įvairių priemonių, susijusių su prevencijos, nustatymo, reagavimo, atkūrimo ir atgrasymo aspektais. Vienas iš pagrindinių veiksmų, kuriais siekiama geriau nustatyti su kabeliais susijusius incidentus, yra grėsmių stebėtinos pajėgumų stiprinimas, kad apie incidentus būtų galima įspėti ir į juos reaguoti anksčiau. Siekdama sustiprinti reagavimą ir padėties atstatymą po incidentų, Komisija siūlo sukurti ES laivų rezervą, kuris būtų naudojamas sugadintiems kabeliams remontuoti.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje įvyko itin daug incidentų, susijusių su povandeniniais kabeliais. Turime skubiai imtis ryžtingų veiksmų visos ES lygmeniu. Kabelių saugumo veiksmų planas yra tinkamas žingsnis į priekį siekiant geriau apsaugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą.
Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Tomaszas Siemoniakas
Komisija apžvelgė Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo proceso dabartinę padėtį. Paktas įsigaliojo daugiau nei prieš 9 mėnesius ir bus pradėtas taikyti praėjus mažiau nei 16 mėnesių.
Portugalijos ministrė informavo apie savo dalyvavimą Arabų valstybių vidaus reikalų ministrų tarybos 42-joje sesijoje.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
