Susitarimas „Bazelis III“: tarptautinė bankų reglamentavimo sistema

Kas yra susitarimas „Bazelis III“?

Bazelio kapitalo susitarimai – trys vienas po kito priimti tarptautiniai bankų reglamentavimo susitarimai (Bazelis I, II ir III), kuriuos sudarė Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK).

BBPK parengė standartus, kuriais siekiama užtikrinti, kad bankai ir kitos kredito įstaigos turėtų pakankamai kapitalo ir likvidumo, kad galėtų vykdyti savo pareigas ir padengti nenumatytus nuostolius.

Dėl naujausio susitarimo „Bazelis III“ buvo susitarta tarptautiniu lygmeniu siekiant pašalinti 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės padarinius.

Kad bankai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų standartų, o jurisdikciją turintys subjektai – juos įgyvendinti savo teisinėse sistemose, susitarimas „Bazelis III“ įgyvendinamas palaipsniui per kelerius metus, o didelė dalis susitarimo šiuo metu jau galioja ES.

2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis užbaigiamas tarptautinių susitarimų „Bazelis III“ įgyvendinimas ES teisėje. Praktiškai naujosiomis taisyklėmis iš dalies keičiamas Kapitalo reikalavimų reglamentas ir Kapitalo reikalavimų direktyva.

• Reformos pagal susitarimą „Bazelis III“: naujos ES taisyklės, kuriomis siekiama stiprinti bankų atsparumą ekonominiams sukrėtimams (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 30 d.)
• Bazelio komitetas (Tarptautinių atsiskaitymų bankas)

Glaustai apie susitarimo „Bazelis III“ užbaigimą

Pagal sistemą „Bazelis“ reikalaujama, kad bankai atitiktų rizika grindžiamus kapitalo pakankamumo koeficientus, daugiausia dėmesio skiriant pagal riziką įvertintam banko turtui. Bankai turi turėti tam tikrą nuosavų lėšų sumą, skirtą savo pagal riziką įvertintam turtui padengti:

Šiuo metu įgyvendinami šie galutiniai susitarimo „Bazelis III“ elementai:

• pagal riziką įvertinto turto nustatymo standartizuoto metodo pakeitimai: kapitalo taisyklėse aiškiai apibrėžtų ir sukalibruotų parametrų naudojimas;
• vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo pakeitimai, leidžiantys bankams patiems įvertinti parametrus, naudojamus apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą (t. y. IRB metodo parametrų įvesties apatines ribas);
• tam tikrų rūšių pozicijų atveju panaikinta galimybė taikyti IRB metodą;
• nustatyta rezultatų apatinė riba (matas, pagal kurį nustatoma pagal riziką įvertinto turto (rezultatų) mažesnė riba (apatinė riba)), kurią bankai apskaičiuoja taikydami savo vidaus modelius, yra 72,5 % standartizuotu metodu apskaičiuotos ribos;
• nauja veiklos rizikos sistema reiškia nuostolių, atsirandančių dėl netinkamų arba nesėkmingų vidaus procesų, žmonių ir sistemų klaidų arba išorės įvykių, riziką.

Dėl ko dar susitarta?

Be susitarimo „Bazelis III“ galutinės dalies įgyvendinimo, susitarta dėl kitų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KRR) ir Direktyvos 2013/36/ES (KRD) pakeitimų, kad būtų:

didinamas bankų atsparumas aplinkos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos akivaizdoje

užtikrinama griežtesnė ir labiau suderinta bankų priežiūra ir rizikos valdymas visoje ES, visų pirma kiek tai susiję su trečiųjų valstybių bankų, turinčių veiklos leidimą ES, filialais

apsaugomas bankų priežiūros institucijų nepriklausomumas

Kaip ES užtikrina bankų stabilumą ir pragmatizmą?

ES siekia suderinti reglamentavimą ir inovacijas ir kartu reaguoti į naujus trikdančius veiksnius, pavyzdžiui, klimato krizę ir kriptovaliutas.

Reglamentavimas neslopinant

Reikia įgyvendinti pasaulinius standartus, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma ES bankų sistemos ypatumų. Kad bankų sektorius nebūtų slopinamas, turi būti užtikrintas reglamentavimo ir inovacijų sambūvis.

Siekdama šio tikslo, ES palaipsniui taiko tam tikras susitarimo „Bazelis III“ rezultatų apatinės ribos reikalavimų išimtis. Šiose išimtyse, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriama:

• tam tikrų mažos rizikos nekilnojamojo turto paskolų vertinimui;
• nereitinguotoms įmonėms suteikiamoms paskoloms;
• objektų finansavimui.

ES taip pat nusprendė užtikrinti, kad rezultatų apatinė riba būtų taikoma atskirų subjektų lygmeniu. Kapitalas turi būti laikomas ne tik patronuojančiosios įmonės lygmeniu (taikymas grupės lygmeniu), bet visais grupės lygmenimis (tiek patronuojančiosios bendrovės, tiek patronuojamosios įmonės lygmenimis).

Taip apsaugomos valstybės narės, kuriose per bankų grupių patronuojamąsias įmones vykdoma veikla užsienyje, nes tokiu būdu patronuojamosioms įmonėms nereikia pasikliauti savo patronuojančiojo banko parama atlaikyti krizę.

Bankų sektoriaus apžvalga

2020 m. ES veikė 5 441 bankai. Daugiausia bankų veikė Vokietijoje (28 % visų ES bankų), Lenkijoje (11 %), Austrijoje ir Italijoje (po 9 %), o tai reiškia, kad daugiau kaip pusė visų ES bankų buvo šiose keturiose valstybėse narėse.

Tarpvalstybinės bankininkystės valdymas: trečiųjų valstybių filialai

ES taip pat susitarė dėl minimaliųjų reikalavimų, taikomų trečiosiose valstybėse įsteigtų bankų valstybėse narėse įsteigtų filialų (trečiųjų valstybių filialų) veiklos leidimų išdavimui ir priežiūrai, derinimo sistemos.

Šiai bendrai ES sistemai reikalinga subtili pusiausvyra tarp būtinų leidimų reikalavimų ir ES integracijos į pasaulines rinkas, finansavimo šaltinių ir bankų produktų svarbos ES piliečiams ir įmonėms.

Sistema apima:

• griežtus, bet proporcingus licencijavimo ir priežiūros reikalavimus;
• tam tikrų rūšių įmonėms ir sandoriams taikomas ribotos išimtis;
• pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kad pramonė galėtų prisitaikyti prie naujos sistemos ir būtų tęsiami esami sutartiniai santykiai.

Nenuspėjamos rizikos švelninimas

ES atsižvelgia į kylančius pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, su klimatu susijusią finansinę riziką, kibernetinę riziką ir veiklos atsparumą. Svarbūs susitarimo aspektai apima su aplinka ir kriptovaliuta susijusią riziką.

Bankams tenka svarbus vaidmuo švelninant klimato kaitą. ES reikalauja, kad bankai įtrauktų aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) riziką į savo valdymo struktūras, rizikos valdymo sistemas ir strateginio planavimo procesus. Tai apima ASV rizikos nustatymą, vertinimą, stebėseną ir valdymą kaip bendros rizikos valdymo praktikos dalį.

Bankai raginami apsvarstyti savo skolinimo ir investavimo veiklos poveikį aplinkos ir socialiniams veiksniams, taip pat valdymo klausimams. Be to, bus reikalaujama, kad bankai:

• vykdydami vidaus rizikos valdymo ir atitikties užtikrinimo užduotis atsižvelgtų į ES tikslą iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą ir atitinkamus sutartus ES tvarumo tikslus;
• turėtų mažesnį rizikos koeficientą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikiui (40 %), kad būtų kovojama su klimato kaita ir būtų remiamas bankų vaidmuo finansuojant žaliąją pertvarką.

Be to, siekiant apsisaugoti nuo galimo kriptovaliutos nestabilumo, bankų investicijoms į kriptoturtą nustatyti kapitalo reikalavimai. Šie reikalavimai, suderinti su ES kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentu, bus taikomi pereinamuoju laikotarpiu, kol ES bus įgyvendinti tarptautiniai prudencinio kriptoturto vertinimo standartai, kurie šiuo metu baigiami rengti pagal Bazelio susitarimą.

• Kriptoturtas: kaip ES reguliuoja rinkas (bendra informacija)

Bankų vadovų skaidrumas

Į susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti netinkamų asmenų skyrimo į bankų valdybas, kartu skatinant įvairovę ir lyčių pusiausvyrą.

Dideli bankininkystės subjektai turės pasidalyti informacija apie kandidatų į valdybos vykdomojo nario ir pirmininko pareigas tinkamumo vertinimą su savo priežiūros institucija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tos dienos, kai paskirtasis asmuo pradės eiti pareigas.

Jei valdymo organo nariai neatitinka tinkamumo reikalavimų, valstybės narės turi užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų būtinus įgaliojimus užkirsti kelią jų paskyrimui arba pašalinti tokius narius iš valdymo organo.

Kokie yra privalumai ES piliečiams?

Naujasis bankų reglamentavimo susitarimas ne tik užtikrins bankų sektoriaus stabilumą, bet ir turės svarbių pasekmių piliečiams.