Konkurencingumo įvertinimas

Debatų dėl ilgalaikės ES tvaraus augimo strategijos kontekste ES ministrai pasikeitė nuomonėmis apie Europos Sąjungos
konkurencingumo išorės aspektą.

Delegacijos pritarė integruotam požiūriui į tvarų augimą, išdėstytam Suomijos pirmininkavimo Tarybai ataskaitoje.

• Konkurencingumo taryba, 2019 09 26–27 d.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl rinkos konkurencijos poveikio bendrosios rinkos konkurencingumui.

Nors jie iš esmės sutarė, kad konkurencija tebėra esminė ES vidaus rinkos priemonė, kai kurios delegacijos pareiškė, kad reikia persvarstyti „atitinkamos rinkos“ apibrėžtį, visų pirma interneto platformų, vykdančių veiklą pasauliniu mastu, atžvilgiu.

• Konkurencingumo taryba, 2019 05 27–28

Taryboje vykusiose diskusijose daugiausia dėmesio skirta Europos sektorių vertės grandinių poveikiui konkurencingumui ir augimui.

Ministrai pabrėžė, kad pasaulinėse vertės grandinėse rinkos paslaugoms tenka vis svarbesnis vaidmuo.

• Konkurencingumo taryba, 2019 02 18-19

Taryba aptarė būsimą bendrosios rinkos valdymą.

Debatų metu Europos Komisija pristatė neseniai priimtą komunikatą šia tema.

• Konkurencingumo taryba, 2018 11 29
• Bendroji rinka: didžiausias Europos turtas kintančiame pasaulyje (Europos Komisija)

Taryba įvertino regionų konvergencijossvarbą bendram našumo augimo ir konkurencijos didinimui.

Ministrai aptarė tokius aspektus kaip ekonomikos augimo ir integracijos ES regionuose sąnaudų ir naudos pasiskirstymas.

Šiame kontekste jie taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti didesnį dėmesį inovacijoms ir skaitmeninimui investuojant į infrastruktūrą ir gerinant piliečių įgūdžius.

• Konkurencingumo taryba, 2018 09 27-28

Ministrai daugiausia dėmesio skyrė konkrečiam vidaus rinkos poveikiui ES pramoninei bazei, kiek tai susiję su konkurencingumu ir našumu.

Jie pabrėžė vertės grandinių aktualumą siekiant geresnio ilgalaikio našumo ir siekiant padidinti konkurencingumą.

Be to, ministrai paragino Europos Komisiją toliau nustatyti su vertės grandine susijusias ateities iniciatyvas ir investicijas.

• Konkurencingumo taryba, 2018 05 28-29

Taryba išnagrinėjo sąnaudas, atsirandančias dėl nepagrįstų paslaugų rinkų apribojimų.

Šie apribojimai sumažina gamybos sektorių, kuriuose naudojamasi tomis paslaugomis, našumą.

Tokių bereikalingų apribojimų pašalinimas galėtų duoti didelės naudos realiajai ekonomikai, visų pirma mažmeninės prekybos sektoriui.

• Konkurencingumo taryba, 2018 03 12

Ministrai susipažino su Europos Komisijos pristatytu komunikatu „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“.

Po to daugelis valstybių narių paragino nustatyti ilgalaikius pramonės politikos tikslus, kuriais būtų atspindėta plataus užmojo strategija.

Komisija taip pat pateikė esamos padėties analizę ir Europos pramonės sektoriaus perspektyvas, palyginti su kitomis galingomis pasaulio ekonomikomis. Analizėje buvo pateikti tokie tendencijų kriterijai, kaip užimtumas gamybos sektoriuje, inovacijos ir skaitmeninių įgūdžių lygis.

• Tarybos posėdžio rezultatai, 2017 m. lapkričio 30 d.
• Komunikatas dėl atnaujintos pramonės politikos strategijos (Europos Komisija)

Komisija pateikė bendrosios rinkos analizę vertės grandinės požiūriu. Ji nurodė, kad paslaugos tampa vis svarbesnės ir kad negalima nepakankamai įvertinti šalutinio poveikio, kurį sukelia reglamentavimo našta paslaugų srityje, svarbos.

Daugelis ministrų pabrėžė paslaugų ir gamybos sąsajas. Kai kurie iš jų nurodė, kad reikia sustiprinti Europos MVĮ dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse.

Galiausiai daugelis palankiai įvertino Komisijos ketinimą stebėti bendrąją rinką atsižvelgiant į vertės grandinių raidą ir permainas.

• Konkurencingumo taryba, 2017 05 29-30

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl investicijų į nematerialųjį turtą ES įmonėse. Tai, pavyzdžiui, apima:

• įgūdžius
• valdymo patirtį
• bendrovės reputaciją
• kompiuterių programinę įrangą
• koncepcijų kūrimą
• intelektinę nuosavybę.

Ministrai pripažino nematerialiojo turto indėlį į ES ekonomiką ir apsvarstė galimas paskatas ir politikos gaires, kuriomis galima būtų vadovautis siekiant šio sektoriaus augimo. Jie laikėsi nuomonės, kad reikėtų pašalinti investicijoms kylančias kliūtis ir būtų galima imtis tam tikrų politikos priemonių siekiant paremti investicijas į nematerialųjį turtą. Tai turėtų apimti:

• tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą
• daugiau galimybių įmonėms, ypač MVĮ, gauti finansavimą, kad jos galėtų investuoti į nematerialųjį turtą
• rizikos kapitalui palankias priemones
• mokesčių paskatas
• papildomas pastangas investicijoms į žmogiškąjį kapitalą skatinti
• prioriteto teikimą švietimui ir įgūdžiams
• paramą investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

• Konkurencingumo taryba, 2017 02 20

Ministrai aptarė skaitmeninimo poveikį produktyvumui, sutelkdami dėmesį į paslaugų sektorių.

Jie pateikė gaires, kaip didinti produktyvumą Europos Sąjungoje ir panaikinti atotrūkį nuo didesnę pažangą padariusių pasaulio regionų.

Visų pirma jie paminėjo:

• poreikį tikslingai nukreipti investicijas į tokias perspektyvias sritis, kaip IRT, moksliniai tyrimai ir inovacijos
• paslaugų sektoriaus spartų skaitmeninimą
• skaitmeninių infrastruktūrų ir tinklų sujungimo propagavimą
• bendrosios rinkos stiprinimą
• labiau inovacijoms palankius teisės aktus
• mokymo ir įgūdžių naujųjų technologijų srityje propagavimą
• MVĮ ir startuolių rėmimo iniciatyvas.

Taryba taip pat susipažino su pažanga, padaryta rengiantis sudaryti konkurencingumo rezultatų suvestinę. Ši priemonė sudarys sąlygas Komisijai ir ES šalims geriau stebėti pokyčius konkurencingumo srityje ir pagerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę. Į rezultatų suvestinę bus įtraukti bendro konkurencingumo rodikliai, taip pat teminių sričių, kurios yra labiausiai tinkamos konkurencingumui įvertinti, rodikliai.

• Konkurencingumo taryba, 2016 05 26-27

Konkurencingumo įvertinimo proceso metu ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip geriausia padėti MVĮ ir startuoliams kurti darbo vietas ir augti.

Diskusijos vyko remiantis Komisijos pranešimu, kuriame buvo pateikta lyginamųjų duomenų apie startuolius ir su startuolių augimu susijusius aspektus.

Kai kurios delegacijos pasidžiaugė tuo, kad po ilgą laiką trukusių mažėjimo tendencijų, Europos MVĮ vėl plečiasi ir pradėjo samdyti naujus darbuotojus, kaip rodo 2014–2015 m. Komisijos metinė ataskaita dėl Europos MVĮ.

Dauguma delegacijų nurodė tam tikras pagrindines sritis, kuriose ES politika gali padėti įmonėms augti, pvz.:

• sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą
• skatinant tarpvalstybinę veiklą tolesniu vidaus rinkos plėtojimu
• taikant geresnio reglamentavimo principus, kad būtų sukurta perspektyvi reglamentavimo aplinka.

Vis dėlto ministrai pripažino, kad valstybėse narėse ir ekonominės veiklos sektoriuose darbo vietų kūrimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse labai skiriasi.

Praėjusių metų MVĮ atstovų tinklo ataskaitoje taip pat patvirtinta, kad vėl pradedant kurti darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse daugiausiai pirmauja, kaip matyti, paslaugas teikiančios MVĮ. Pagal šią ataskaitą, kuri Tarybai buvo pateikta lapkričio 30 d., bendrai kalbant MVĮ po ekonomikos krizės atsigauna lėtai, bet stabiliai.

2014 m. jų pridėtinė vertė išaugo 3,3 % (palyginti su 1,6 % 2013 m.). Be to, MVĮ skaičius iš viso išaugo iki 22,3 mln., o tai yra 3,6 % daugiau nei 2008 m.

Pirmą kartą per šešerius metus mažosiose ir vidutinėse įmonėse padidėjo užimtumas (1,2 %).

Teigiamos MVĮ veiklos rezultatų tendencijos atspindi makroekonominių ir verslo sąlygų pagerėjimą. Vis dėlto nuo krizės atsigaunama nevienodu greičiu.

Didžiojoje daugumoje valstybių narių 2014 m. MVĮ veikla plėtėsi. Tačiau šalyse, kurias krizė paveikė labiausiai, MVĮ atsigauti dar nepradėjo.

• 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ (Europos Komisija)
• Konkurencingumo tarybos posėdis, 2016 02 29

Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai priėmė deklaraciją dėl konkurencingumo, kurioje akcentuoja konkurencingumo svarbą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui ir poreikį visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą. Europos Vadovų Taryba ragina ES institucijas ir ES valstybes nares siekti geresnio reglamentavimo ir panaikinti nereikalingus Europos teisės aktus, kad būtų didinamas konkurencingumas.

Deklaracijoje patvirtinamas Europos poreikis didinti savo tarptautinį konkurencingumą su paslaugomis ir produktais susijusiose srityse ir tokiose srityse, kaip energetika ir bendroji skaitmeninė rinka.

Joje taip pat raginama užtikrinti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalės prekybos sistemą ir pabrėžiama, kad reikia sudaryti plataus užmojo dvišalius prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis bei jų grupėmis.

Deklaracijoje ES vadovai Konkurencingumo tarybos paprašė „reguliariai vertinti pažangą, susijusią su įvairiais aspektais“, kurie daro poveikį ES konkurencingumui. Taip sustiprinamas konkurencingumo įvertinimo proceso vaidmuo.

• Europos Vadovų Tarybos išvados, 2016 m. vasario 18–19 d.
• Europos Vadovų Taryba, 2016 m. vasario 18–19 d.

Taryba išnagrinėjo vidaus rinkos integracijos ir ES konkurencingumo pasaulinėse rinkose ryšį, ypatingą dėmesį skirdama ES rinkos dalių pasaulinėse eksporto rinkose ir atitinkamų ES konkurencinių pranašumų klausimams.

Per diskusijas keletas delegacijų pritarė tam, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio lygmeniu būtų visapusiškai ir laiku išnaudojamos visos ES prekybos politikos priemonės. Šiuo atžvilgiu buvo paminėta sudėtinga padėtis kai kuriuose pramonės sektoriuose, tokiuose kaip plieno pramonė.

Komisija pranešė, kad siekiant apžvelgti esamą padėtį ir apsvarstyti tinkamus sprendimus artimiausiu metu bus surengta aukšto lygio suinteresuotųjų subjektų konferencija dėl energijai imlių pramonės sektorių, įskaitant plieno pramonės sektorių.

Diskusijos vyko remiantis pirmininkavusio Liuksemburgo parengtu pranešimu. Pranešime apžvelgiamas Liuksemburgo pirmininkavimo metu atliktas darbas ir teikiamos rekomendacijos, kaip ateityje galima dar patobulinti konkurencingumo aspektų integravimą.

• Konkurencingumo aspektų įvertinimas. Pirmininkavusio Liuksemburgo pranešimas
• Konkurencingumo taryba, 2015 11 30–12 01

Konkurencingumo ministrai surengė savo pirmąsias diskusijas pradėto naujo konkurencingumo įvertinimo proceso kontekste. Jų diskusijose daugiausiai dėmesio skirta:

• naujausioms ekonomikos tendencijoms ir duomenims, remiantis Komisijos pranešimu, skirtu mikroekonomikos klausimams
• konkurencingumo aspekto integravimui, remiantis svarbiausių ES iniciatyvų, kurios gali daryti poveikį konkurencingumui, sąrašu.

Daug dalyvių laikėsi nuomonės, kad būtina padėti ES įmonėms kelti savo konkurencingumo lygį ir plėstis, supaprastinant reguliavimo sąlygas ir užtikrinant jų nuspėjamumą. Be to, taip būtų prisidedama Europoje skatinant investicijų lygį.

Iš esmės sutarta, kad ES taisyklės turėtų būti veiksmingesnės ir jomis vartotojams ir įmonėms turėtų būti suteikiama reali pridėtinė vertė.

Daug delegacijų atkreipė dėmesį į prekybos politikos aspektus, susijusius su Europos pramonės ir įmonių konkurencingumo pajėgumais.

Iš pagrindinių būsimų uždavinių siekiant padidinti konkurencingumą paminėti šie:

• bendrosios rinkos, pramonės sektoriaus ir MVĮ skaitmeninimas
• pažangaus reglamentavimo principų taikymas nepakenkiant vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygiui
• parama inovacijų grupėms.

Pirmininkavęs Liuksemburgas parengė orientacinį ir negalutinį esamų ir būsimų iniciatyvų, kurios gali daryti didelį poveikį konkurencingumui, sąrašą, įskaitant iniciatyvas, kurias svarsto kitų sudėčių Taryba. Taip ministrams pateikta neoficiali pagrindinių konkurencingumo aspekto integravimo dokumentų apžvalga.

Remdamasi diskusijų rezultatais, pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ataskaitą, kuri buvo perduota lapkričio 30 d. Konkurencingumo tarybos posėdžiui.

• Konkurencingumo tarybos posėdis, 2015 m. spalio 1 d.