Skip to content

ES vidaus reformos

ES turi vykdyti reformas, susijusias su vertybėmis, politika, biudžetu ir valdymu, kad pasirengtų ateičiai ir išsiplėtusiai Sąjungai.

Kodėl ES reikia vidaus reformų?

ES susiduria su nauja geopolitine realybe, pasikeitusia saugumo aplinka ir vis sudėtingesniais iššūkiais. Tai apima mūsų ekonomikų konkurencingumo didinimą ir užtikrinimą, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarkos būtų naudingos piliečiams.

Kad ES taptų suverenesnė, konkurencingesnė ir saugesnė, kartu rengiantis tolesnei plėtrai, ES turi vykdyti vidaus reformas. Šiuo tikslu 2024 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad reikia sukurti tinkamas sąlygas ir išspręsti pagrindinius klausimus, susijusius su prioritetais, politika ir gebėjimu veikti.

Vidaus reformų procesas turėtų vykti lygiagrečiai plėtros procesui, kad tiek Sąjunga, tiek būsimos valstybės narės stojimo dieną būtų tam pasirengusios.

Kam daugiausia dėmesio skiriama vykdant vidaus reformas?

Vykdant vidaus reformas daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims:

  • vertybių,
  • politikos,
  • biudžeto,
  • valdymo.

Taryboje diskusijos dėl būsimų reformų šiose srityse prasidėjo 2023 m. birželio mėn., Švedijos pirmininkavimo Tarybai metu. Diskusijos buvo tęsiamos toliau Ispanijos, Belgijos, Vengrijos ir Lenkijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiais.

Vertybės

ES yra grindžiama šiomis vertybėmis: žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

Pagarba šioms vertybėms, visų pirma teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, yra itin svarbi pačiam ES veikimui, ir šių vertybių turi laikytis tiek ES valstybės narės, tiek narystės siekiančios šalys. Tai taikoma visoje ES ir visame plėtros kelyje – prieš stojimą, stojimo metu ir tapus valstybe nare.

Taryboje per pirmines diskusijas dėl su vertybėmis susijusių reformų iki šiol aptarta:

  • ES teisinės valstybės priemonių rinkinio optimizavimas;
  • sąlygiškumo priemonės, kaip veiksmingiausias būdas numatant galimybę užtikrinti skaidresnes procedūras ir taikyti aiškesnius kriterijus;
  • galimybės įtraukti sąlygų elementus į finansavimo ES lėšomis programas;
  • šalių kandidačių įtraukimas į kasmetinį dialogą teisinės valstybės klausimais;
  • pilietinės visuomenės rėmimas jai puoselėjant teisinę valstybę ir stebint, kaip laikomasi teisinės valstybės principo.

Politika

Siekiant užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą, klestėjimą ir lyderystę pasaulinėje arenoje ir sustiprinti jos strateginę autonomiją, būtina peržiūrėti visas atitinkamas ES politikos sritis, įskaitant tą politiką, kuriai plėtra turėtų padaryti didžiausią poveikį.

Iki šiol Taryba dirbo tose politikos srityse, kurios laikomos prioritetinėmis, visų pirma konkurencingumo ir bendrosios rinkos, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), sanglaudos politikos, Europos gynybos ir saugumo bei laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

Biudžetas

Būsimam ES biudžetui teks itin svarbus vaidmuo padedant įgyvendinti bendrus prioritetus ir įveikti naujus iššūkius, taip pat užtikrinant, kad politikos finansavimas būtų tvarus. Šiame kontekste ypač svarbi daugiametė finansinė programa (DFP) – ES ilgalaikis biudžetas, visų pirma būsima 2028–2034 m. DFP.

Valdymas

ES turi išlaikyti ir pagerinti savo gebėjimą veikti ir užtikrinti veiksmingą savo institucijų veikimą.

Taryboje vykstant pirminėms diskusijoms dėl reformų, susijusių su valdymu, daugiausia dėmesio skirta viso ES sutarčių potencialo ir jų lankstumo nagrinėjimui.

Šiuo tikslu nustatyta keletas klausimų, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį, visų pirma:

  • sprendimų priėmimo Taryboje palengvinimas;
  • naudojimasis kitomis lankstumo priemonėmis pagal ES sutartis, pavyzdžiui, mechanizmais, sudarančiais sąlygas kai kurioms valstybėms narėms konkrečiais atvejais glaudžiau bendradarbiauti.

Kiti nustatyti klausimai:

  • būtinybė supaprastinti tam tikras ES taisykles, kad būtų padidintas ES konkurencingumas;
  • ES valdymas platesne prasme – reformų, kuriomis siekiama pagerinti ES institucijų darbo metodus ir veikimą, vykdymas.

Būsimo darbo vidaus reformų srityje veiksmų gairės

ES pasirengimo ateičiai procesą ES vadovai pirmą kartą aptarė 2023 m. spalio 6 d. Granadoje įvykusiame neformaliame ES aukščiausiojo lygio susitikime, o vėlesniuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose jis buvo toliau plėtojamas. Taryba ir Komisija taip pat dirba šiuo klausimu. Šiame kontekste svarbūs keturi dokumentai:

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta pirmiau, 2024 m. birželio mėn. ES vadovai nustatė būsimo darbo vidaus reformų srityje veiksmų gaires ir paprašė Komisijos pateikti nuodugnias politikos apžvalgas su veiklos elementais pagal šias keturias veiklos kryptis: ES vertybių, politikos, biudžeto ir valdymo.

Vadovai taip pat paragino Tarybą tęsti darbą ir pateikti šias keturias kryptis atspindinčią tolesnės veiklos ataskaitą. Šiuo metu pagal keturias gairių veiklos kryptis Taryboje vyksta darbas, susijęs su vidaus reformomis.

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. birželio 27 d.