ES bendroji rinka
Bendroji rinka užtikrina laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą. Ji palengvina kasdienį gyvenimą, skatina ekonomijos augimą ir inovacijas.
ES bendroji rinka: nauda, faktai ir skaičiai
1993 m. sukurta ES bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Ji užtikrina, kad prekės, paslaugos, asmenys ir kapitalas galėtų laisvai judėti visoje ES teritorijoje (keturios laisvės).
Bendroji rinka sudaro sąlygas ES piliečiams gyventi ir dirbti visoje ES ir suteikia jiems geresnių darbo galimybių. Joje vartotojams siūlomas didesnis kokybiškų paslaugų ir gaminių, kurių atveju jie gali pasikliauti, kad jie yra saugūs ir tausoja aplinką, pasirinkimas.
Bendroji rinka skatina prekybą, nes dėl jos ES tampa svarbesne prekybos partnere pasaulio lygmeniu. Ji skatina ekonomikos augimą bei konkurenciją ir sukuria naujų galimybių ES įmonėms, suteikdama joms galimybę patekti į 449 mln. vartotojų vidaus rinką.
Žvelgiant į ateitį, bendroji rinka yra:
- raktas į ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmę,
- naujosios ES pramonės strategijos pagrindas,
- ES konkurencingumo, ekonomikos augimo ir atsigavimo po COVID-19 krizės varomoji jėga.
2021–2027 m. ES bendrosios rinkos programa
2021 m. balandžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė 2021–2027 m. ES bendrosios rinkos programą.
Pagrindiniai programos tikslai:
- didinti bendrosios rinkos veiksmingumą,
- remti ES įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą,
- palengvinti veiksmingų Europos standartų kūrimą,
- įgalinti ir apsaugoti vartotojus,
- užtikrinti tvarią ir saugią maisto grandinę,
- remti žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatą ir remti gyvūnų gerovę,
- sukurti aukštos kokybės statistikos finansavimo sistemą.
Siekiant veiksmingiau valdyti atskiras veiklos kryptis, kurios anksčiau buvo finansuojamos atskirai, naujojoje programoje jos sujungtos į vieną programą. Ši programa taip pat apima naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti bendrosios rinkos veikimą.
Bendras programos biudžetas – 4,2 mlrd. €.
Europos sėkmės istorija
2023 m. paminėta bendrosios rinkos sukūrimo 30-ies metų sukaktis. Daugiau kaip tris dešimtmečius bendroji rinka buvo ekonomikos augimo varomoji jėga ir labai palengvino žmonių gyvenimą.
ES bendroji rinka skaičiais:
- 2021 m. bendrosios rinkos BVP buvo 14 522 mlrd. €,
- 17 mln. ES piliečių gyvena arba dirba kitoje (ne jų pačių) ES šalyje,
- bendrosios rinkos prekybos sektoriuje sukurta 56 mln. darbo vietų.
ES bendrosios rinkos 30-osios metinės (Infografikas.)
Bendroji rinka – raktas į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmę
Žalioji bendroji rinka
Bendroji rinka gali atlikti lemiamą vaidmenį pereinant prie žiedinės ir klimatui palankesnės ekonomikos. ES ėmėsi iniciatyvų, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas siekiant kuo labiau padidinti galimybes tiek įmonėms, tiek vartotojams. Europos žaliuoju kursu, kuriuo nustatomas tikslas, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, ES įdiegė naują sistemą bendrajai rinkai pertvarkyti.
Tvarių gaminių ekologinis projektavimas
2024 m. gegužės mėn. Taryba priėmė naujus tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimus.
Naujuoju reglamentu nustatomi būtiniausi reikalavimai beveik visiems ES rinkoje parduodamiems gaminiams. Be kita ko, numatyti reikalavimai dėl:
- gaminių patvarumo, galimybių juos pakartotinai naudoti, naujovinti ir taisyti,
- gaminių restauravimo ir perdirbimo galimybių,
- efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo.
Į reglamentą taip pat įtrauktas naujas skaitmeninis gaminio pasas, kuris įmonėms ir vartotojams suteikia informacijos apie gaminio poveikį aplinkai.
Remiantis šiuo pasu bus lengviau perdirbti ir taisyti gaminius, taip pat sekti pavojingas medžiagas tiekimo grandinėje.
Bendroji skaitmeninė rinka
Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis piliečiai ir įmonės susiduria naudodamiesi internetinėmis priemonėmis ir paslaugomis. Pašalindama pagrindinius skirtumus tarp internetinio ir realaus pasaulių, bendroji skaitmeninė rinka atveria naujų galimybių įmonėms ir sukuria aplinką, kurioje gali klestėti skaitmeninės paslaugos.
Skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkiniu Komisija 2020 m. gruodžio mėn. pateikė atnaujintą ES teisinę sistemą, kad nebūtų atsiliekama nuo skaitmeninių technologijų, verslo modelių ir paslaugų, kurie kinta precedento neturinčiu tempu.
Dokumentų rinkinį sudaro Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Naujosiomis taisyklėmis siekiama geriau reglamentuoti skaitmeninę erdvę ir skaitmenines paslaugas, įskaitant socialinių tinklų platformas.
Skaitmeninių paslaugų aktas
Skaitmeninių paslaugų aktu siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę naudotojams bei įmonėms ir apsaugoti pagrindines teises skaitmeninėje aplinkoje. Taryba priėmė SPA 2022 m. spalio mėn.
Skaitmeninių rinkų aktas
Skaitmeninių rinkų akte daugiausia dėmesio skiriama vienodų sąlygų sudarymui visoms skaitmeninėms įmonėms, kad būtų užtikrintas konkurencingas ir sąžiningas skaitmeninis sektorius, kartu skatinant ekonomikos augimą ir inovacijas. Taryba SRA priėmė 2022 m. liepos mėn.
ES pramonės strategija
2020 m. kovo mėn. Europos Komisija pristatė naują pramonės politikos dokumentų rinkinį, į kurį įtraukta nauja Europos pramonės strategija.
Atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją, 2021 m. gegužės mėn. Komisija atnaujino savo komunikatą dėl naujos ES pramonės strategijos, remdamasi 2020 m. rugsėjo mėn. Tarybos išvadomis dėl to, kaip gilinti ES bendrąją rinką siekiant stipraus ekonomikos atsigavimo ir konkurencingos bei tvarios Europos.
Komisija dar kartą patvirtino savo 2020 m. prioritetus, taip pat pateikė naujų priemonių, skirtų stipresnei bendrajai rinkai, ypač kilus krizei.
Atnaujintoje pramonės strategijoje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų:
- didinamas bendrosios rinkos atsparumas sutrikimams,
- mažinama ES technologinė ir pramonės strateginė priklausomybė,
- spartinama pramonės skaitmeninė ir žalioji pertvarka.
Bendrosios rinkos atsparumas
Pastarojo meto krizės parodė, kad reikia gerai veikiančios bendrosios rinkos. Visų pirma, atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją ir Rusijos invaziją į Ukrainą, ES deda pastangas padidinti savo strateginį savarankiškumą, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinių saugumas ir mažinama priklausomybė nuo išorės veiksnių.
Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyta, kad strateginio savarankiškumo užtikrinimas, kartu išsaugant atvirą ekonomiką, yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų. Strateginis savarankiškumas iš esmės apibrėžiamas kaip priklausomybės nuo išorės veiksnių mažinimas strateginėse srityse.
ES ėmėsi priemonių, kad būtų didinamas bendrosios rinkos atsparumas, išlaikytos investicijos ir remiamos įmonės.
Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktas
2024 m. rugsėjo mėn. Taryba priėmė Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą (IMERA). IMERA tikslas – numatyti būsimų krizių poveikį, jam pasirengti ir į jį reaguoti pasinaudojant vidaus rinkos pajėgumais.
Remiantis patirtimi, įgyta tokių ekstremaliųjų situacijų kaip COVID-19, Rusijos karas prieš Ukrainą ir energijos tiekimo krizė metu, šiuo nauju mechanizmu bus remiama vidaus rinka kilus krizėms:
- sudarant palankesnes sąlygas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui,
- vykdant tiekimo grandinių stebėseną,
- užtikrinant prieigą prie ypatingos svarbos prekių.
- Pasirengimas krizėms: Taryba priėmė Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą (pranešimas spaudai, 2024 m. rugsėjo 26 d.)
- Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktas (bendra informacija)
- Kaip ES reaguoja į krizes ir didina atsparumą (bendra informacija)
Priverstinis licencijavimas
ES rengia naujas taisykles dėl priverstinio licencijavimo, kurios krizės atveju būtų taikomos visoje Sąjungoje.
Priverstinė licencija yra galimybė vyriausybei leisti trečiajai šaliai naudotis patentu negavus patento teisių savininko leidimo.
Šiuo metu priverstinio licencijavimo mechanizmai yra reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu. Tarpvalstybinių krizių ar ekstremaliųjų situacijų atveju tai gali trukdyti laisvam ypatingos svarbos gaminių ar paslaugų judėjimui vidaus rinkoje arba kai kuriose valstybėse narėse gali pritrūkti tam tikrų gaminių.
Priverstinis licencijavimas turėtų būti taikomas tik aktyvavus ekstremaliosios situacijos ar krizės režimą ES lygmeniu.
Taryba savo poziciją dėl pasiūlymo priėmė 2024 m. birželio 26 d.
Bendrosios rinkos stebėsena
Atsižvelgdama į Tarybos raginimą įvertinti bendrosios rinkos atsparumą, 2021 m. Komisija paskelbė pirmąją metinę bendrosios rinkos ataskaitą, kurioje analizuojamas krizės poveikis bendrajai rinkai, įskaitant 14 pramonės ekosistemų. Ataskaitoje taip pat pateikiami pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, skirti ekonominei plėtrai analizuoti ir padarytai pažangai stebėti.
2022 m. vasario mėn. Europos Komisija pateikė antrąją metinę bendrosios rinkos ataskaitą. Ataskaitoje apžvelgiama bendrosios rinkos padėtis – ypač daug dėmesio skiriama ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės ir nustatomi investicijų, kurios padėtų padidinti bendrosios rinkos atsparumą, poreikiai.
2023 m. sausio mėn. paskelbta metine bendrosios rinkos ataskaita pažymima bendrosios rinkos 30-ies metų sukaktis. Joje išanalizuotas bendrosios rinkos vaidmuo dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis ir apibūdinama, kaip ji didina ES konkurencingumą ir prisideda prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.
2024 m. ataskaitoje išsamiai apibūdinami bendrosios rinkos konkurenciniai pranašumai ir iššūkiai, taip pat apžvelgiama pažanga pagal 2023 m. nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.
Tarybos vaidmuo gilinant ES bendrąją rinką
Europos Vadovų Taryba teikia politines gaires dėl ES politikos. Europos Vadovų Tarybos naujoje 2019–2024 m. ES strateginėje darbotvarkėje nustatyta, kad bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių plėtojant ES ekonominę bazę.
Be to, ES vadovai paprašė laikytis labiau integruoto požiūrio, susiejant visų atitinkamų sričių politiką ir pašalinant visas likusias nepagrįstas kliūtis.
Konkurencingumo tarybayra atsakinga už strateginį indėlį iš valstybių narių perspektyvos. Ji taip pat stebi, kaip įgyvendinami siūlomi veiksmai.
Jei pateikiami pasiūlymai dėl teisės aktų, Taryba juos priima. Dauguma atvejų taikoma įprasta teisėkūros procedūra, pagal kurią teisėkūros institucijos – Taryba ir Europos Parlamentas – sprendimus priima kartu.
Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė (SMET) yra forumas, kuriame ES šalys ir Komisija gali aptarti, kaip šalinti bendrojoje rinkoje esančias kliūtis. Šios 2020 m. įsteigtos grupės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam bendrosios rinkos veikimui.
2024 m. gegužės mėn. Taryba paragino parengti naują strategiją siekiant stiprinti ES vidaus rinką, daugiausia dėmesio skiriant:
- atsparesnei reglamentavimo sistemai, pritaikytai prie žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir sparčiai kintančių pasaulinių aplinkybių,
- keturių laisvių stiprinimui,
- naudojimuisi bendrąja rinka kaip pasauline standartizacijos galia.