Skip to content

Europos semestras 2014 m.

2014 m. lapkričio mėn.

Europos Komisijos teikiama 2015 m. metinė augimo apžvalga 

2015 m. metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija rekomenduoja, kad ES ekonominėje ir socialinėje politikoje 2015 m. daugiausia dėmesio būtų skiriama trims pagrindiniams prioritetams:

  • investicijoms
  • struktūrinėms reformoms
  • fiskalinei atsakomybei.

Investicijų ES reikia tam, kad būtų modernizuojamos socialinės paramos sistemos, finansuojamas švietimas, taip pat moksliniai tyrimai bei inovacijos, žalinama ir veiksmingiau naudojama energija, modernizuojama transporto infrastruktūra ir plėtojamas platesnės aprėpties ir spartesnis plačiajuostis ryšys. Investicijoms skatinti lapkričio 26 d. Komisija pateikė 315 mlrd. € vertės investicijų planą 2015–2017 metams. Šį planą ir pasiūlymą dėl sprendimo sukurti Europos strateginių investicijų fondą, prieš pateikiant juos tvirtinti Europos Vadovų Tarybai, svarstys Taryba. 

Struktūrinės reformos. ES lygmeniu Komisija rekomenduoja stiprinti bendrąją rinką, daugiausia dėmesio skiriant likusių su reguliavimu susijusių ir nesusijusių kliūčių šalinimui tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, transportas ir prekių ir paslaugų bendroji rinka. 

Fiskalinė atsakomybė. Komisija rekomenduoja vykdyti atsakingą ekonomikos augimui palankią fiskalinę politiką vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu ir atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

Europos Komisijos pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos 

Ši ataskaita pridedama prie metinės augimo apžvalgos. Joje apžvelgiama užimtumo padėtis ES ir reformos, kurias valstybės narės įgyvendino 2014 m. siekdamos sukurti darbo vietų ir patobulinti socialinės apsaugos sistemas. 

Joje taip pat pateikiama rodiklių, pagal kuriuos vertinami socialiniai ir ekonominiai skirtumai visoje ES, suvestinė. 

Ataskaitoje daroma išvada, kad nedarbo lygis ES po truputį mažėja, bet tebėra didelis – darbo neturi 24,6 mln. žmonių (10,1%). Jaunimo nedarbas vis dar didelis, tačiau yra ženklų, kad padėtis palengva gerėja.  

Ataskaitą patvirtins Taryba, o tuomet ji bus pateikta Europos Vadovų Tarybai.

Europos Komisijos teikiama 2015 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita 

Iš ataskaitos matyti, kad makroekonominis disbalansas ir jo didelės socialinės pasekmės ES tebėra rimta problema. Nustatyta, kad kliūtys, kurios trukdo labiau sumažinti disbalansą ir susijusią makroekonominę riziką, yra lėtas ekonomikos atsigavimas ir labai maža infliacija. 

Komisija atliks tolesnes nuodugnias apžvalgas šių 16 valstybių narių atžvilgiu: Airijos, Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.

2014 m. birželio mėn.

Europos Vadovų Taryba patvirtina konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas

Europos Vadovų Taryba patvirtino konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir taip užbaigė 2014 m. Europos semestrą. Tikimasi, kad ES valstybės narės laikysis šių joms pritaikytų rekomendacijų rengdamos savo biudžetus ir struktūrines reformas, taip pat vykdydamos užimtumo ir socialinę politiką, remdamosi nacionalinės atsakomybės ir socialinio dialogo principais. Europos Vadovų Tarybos nuomone, itin svarbu įgyvendinti rekomendacijas, kad ekonomikos augimas taptų spartesnis. 

Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta struktūrinėms reformoms, kuriomis didinamas ekonomikos augimas ir gerinamas fiskalinis tvarumas. Vadovai akcentavo keletą veiksmų, kurių ėmusis didėtų ekonomikos augimas ir būtų sukurta daugiau darbo vietų. Jie apima:

  • darbo mokesčių pleišto (skirtumo tarp darbdavio patiriamų atlyginimo sąnaudų ir darbuotojo gaunamo atlyginimo atskaičius mokesčius) mažinimą
  • prekių ir paslaugų rinkų reformavimą
  • viešojo administravimo įstaigų reformavimą
  • verslo ir inovacijų aplinkos gerinimą
  • palankesnių sąlygų gauti finansavimą sudarymą
  • tinklų pramonės šakų (pavyzdžiui, energetikos ir telekomunikacijų) veikimo gerinimą
  • švietimo reformavimą.

Taryba ir Europos Komisija stebės įgyvendinimą ir prireikus imsis veiksmų.

2014 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

Kiprui ir Graikijai taikomos makroekonominio koregavimo programos, todėl siekiant išvengti dubliavimosi rekomendacijos šioms 2 šalims nėra parengtos.

Komisija pateikia 2014–2015 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas

2014 m. Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, kartu toliau užtikrinant patikimus viešuosius finansus ekonomikos sąlygomis po krizės. Jose apžvelgiama 2013 m. padaryta pažanga ir pateiktos 2014–2015 m. nacionalinės politikos įgyvendinimo gairės.

2014 m. rekomendacijos yra skirtos kiekvienai iš 26 šalių (visoms ES šalims, išskyrus Graikiją ir Kiprą, kurios įgyvendina ekonominio koregavimo programas) ir visai euro zonai. 

Komisija padarė išvadą, kad ekonomikos augimas ES palaipsniui atsinaujina, tačiau šis augimas tebėra netolygus ir trapus. Todėl ji ragina valstybes nares toliau įgyvendinti reformas. 

Teigiami poslinkiai nuo 2013 m.:

  • atsinaujina ekonomikos augimas
  • viešųjų finansų būklė ES gerėja
  • nuo krizės labiausiai nukentėjusių šalių įgyvendintos reformos duoda rezultatų
  • biudžetų deficitas tam tikrose šalyse mažėja, todėl visoje ES makroekonominė padėtis tampa labiau subalansuota
  • kitais metais tikimasi pasiekti didesnį užimtumo lygį. 

Komisija nustatė šiuos pagrindinius 2014 m. uždavinius:

  • spręsti aukšto nedarbo lygio problemą
  • darbo jėgos mokesčius pakeisti vartojimo apmokestinimu ir aplinkos mokesčiais
  • skatinti privačias investicijas
  • didinti ekonomikos konkurencingumą įgyvendinant struktūrines reformas
  • toliau mažinti valdžios sektoriaus skolą.

Be to, Komisija rekomendavo, kad ES Taryba atšauktų perviršinio deficito procedūros taikymą (pagal Stabilumo ir augimo paktą) šioms 6 šalims: Austrijai, Belgijai, Čekijai, Danijai, Nyderlandams ir Slovakijai. Šias rekomendacijas Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priėmė 2014 m. liepos 20 d. 

2014 m. kovo mėn.

Pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimas

Kovo 20–21 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriose išdėstytos valstybėms narėms skirtos strateginės politinės gairės, susijusios su Europos semestru. Vadovai padarė išvadą, kad 2014 m. valstybių narių nacionalinėse reformų programose ir stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti sprendžiamos problemos, nustatytos 2013 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, taip pat neseniai atliktoje Komisijos makroekonominio ir fiskalinio disbalanso analizėje, įskaitant jos nuodugnias apžvalgas.

Komisija užbaigia 17 valstybių narių nuodugnias makroekonominio disbalanso apžvalgas

Komisija atliko nuodugnias apžvalgas Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

Ji nustatė disbalansą visose šiose šalyse ir padarė išvadą, kad Kroatijoje, Italijoje ir Slovėnijoje susidarė perviršinis disbalansas. Ispanija praėjusiais metais atliko didelį koregavimą, todėl Komisija gali padaryti išvadą, kad disbalansas šioje šalyje nebėra perviršinis, nors didelė rizika išlieka.

Pagrindiniai rezultatai visose šalyse

Atlikus analizę matyti, kad makroekonominis disbalansas, susidaręs per daugelį metų, palaipsniui mažėja. Ekonomika stabiliai atsigauna, nors tebėra problemų.

Komisija pabrėžė, kad daugeliui valstybių narių būdingos problemos ir trūkumai yra šie: finansinio įsiskolinimo mažinimo poveikis ekonomikos augimui vidutinės trukmės laikotarpiu, privačiojo sektoriaus bei valdžios sektoriaus skolos ir išorės įsipareigojimų tvarumas esant labai mažai infliacijai, poreikis užtikrinti patikimą kredito srautą perspektyvioms veiklos rūšims pažeidžiamoje ekonomikoje susiskaidžiusios finansų sistemos sąlygomis ir labai didelis nedarbo lygis daugelyje šalių.

Tikimasi, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose ir stabilumo ir konvergencijos programose atsižvelgs į nuodugnių apžvalgų rezultatus ir fiskalines prognozes.

Tikimasi, kad valstybės narės, kuriose nustatytas perviršinis disbalansas, parengs visapusiškas ir išsamias politikos priemones. Programos vertinamos 2014 m. birželio mėn. siekiant nustatyti, ar jose numatytos tinkamos priemonės nustatytoms problemoms spręsti.

2014 m. vasario mėn.

Tarybos išvados dėl 2014 m. metinės augimo apžvalgos

Savo išvadose Taryba iš esmės pritaria Komisijos pateiktai ekonominės padėties ir politinių iššūkių ES analizei. Ji primena 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl pagrindinių ekonominės politikos koordinavimo ir reformų sričių.

Komisijos parengtoje 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje įvertinama ekonominė ir socialinė padėtis Europoje, nustatomi plataus pobūdžio politikos prioritetai ES ir jos valstybėms narėms. Šia apžvalga pradedamas 2014 m. Europos semestras.

Metinėje augimo apžvalgoje nustatyti šie penki plataus pobūdžio 2014 m. politikos prioritetai:

  • diferencijuoto, ekonomikos augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo vykdymas ir ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas
  • skolinimo ekonomikai atkūrimas
  • tvaraus bei integracinio ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo skatinimas
  • nedarbo mažinimas ir socialinių krizės padarinių šalinimas
  • viešojo administravimo modernizavimas.

Tarybos išvados dėl 2014 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitos

Taryba palankiai vertina pažangą, kurią padarė valstybės narės taisydamos savo vidaus ir išorės makroekonominį disbalansą, visų pirma einamosios sąskaitos deficito, konkurencingumo, fiskalinio deficito ir finansų sektoriaus srityse, tokiu būdu prisidėdamos prie perbalansavimo proceso tiek ES, tiek euro zonoje.

Vis dėlto reikia toliau daryti pažangą, kad būtų ištaisytas disbalansas, dėl kurio kyla tvarumo problemų, įskaitant didelį viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimą, taip pat didelį užsienio skolos lygį.

Komisijos parengtoje 2014 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje raginama atlikti šių šalių makroekonominės padėties nuodugnias apžvalgas: Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.

2013 m. lapkričio mėn.

Europos Komisijos parengta 2014 m. metinė augimo apžvalga

Europos Komisija 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje rekomenduoja, kad 2014 m. ES daugiausia dėmesio skirtų šioms 5 prioritetinėms sritims:

  • tolesniam diferencijuotam ir ekonomikos augimui palankiam fiskaliniam konsolidavimui
  • skolinimo ekonomikai atkūrimui
  • ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimui šiandien ir ateityje
  • nedarbo mažinimui ir socialinių krizės padarinių šalinimui
  • viešojo administravimo modernizavimui.

Šie vidutinės trukmės laikotarpio prioritetai yra tokie pat kaip ir praėjusiais metais, tačiau apžvalgoje rekomenduojama juos įgyvendinti atsižvelgiant į kintančias ekonomines ir socialines sąlygas. Apžvalgoje taip pat rekomenduojami konkretūs veiksmai kiekvienoje šių prioritetinių sričių.

Laikoma, kad svarbiausias prioritetas – užtikrinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, o pagrindinis uždavinys – užtikrinti ilgalaikį atsigavimą.

Dokumente taip pat apžvelgiama pažanga, kurią 2013 m. ES pasiekė šių 5 prioritetų srityse.

Be to, Komisija paskelbė pažangos, kurią įgyvendindamos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pasiekė atskiros valstybės narės, apžvalgą (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas).

Europos Komisijos parengta 2014 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

2014 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje pateikiama makroekonominių pokyčių ES apžvalga ir nurodomos tos ES šalys, kurioms galėtų grėsti makroekonominio disbalanso rizika. Tokiu atveju Komisija atlieka nuodugnią apžvalgą, kad nustatytų, ar yra susidaręs makroekonominis disbalansas, ir išanalizuoti galimas jo priežastis. Prireikus šiais rezultatais naudojamasi rengiant rekomendacijas dėl tokio disbalanso pašalinimo.

2014 m. nuodugnios apžvalgos bus atliktos šių šalių atžvilgiu: Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Oficialią finansinę paramą gaunančioms šalims ši procedūra netaikoma. 2014 m. tokios šalys yra Graikija, Kipras, Portugalija ir Rumunija.

Taip pat žr.:

Temos