Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, 2014 12 11, 2014 m. gruodžio 11 d.

Glaustai apie EURES

1993 m. pradėjęs veikti EURES yra Komisijos ir Europos valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas. Jame keičiamasi informacija apie laisvas darbo vietas bei prašymus priimti į darbą ir informacija apie gyvenimo ir darbo sąlygas.

EURES sudaro tinklalapis ir apie 900 įdarbinimo konsultantų tinklas, veikiantis visose dalyvaujančiose šalyse: 28 ES valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Kasmet per šį tinklą įdarbinama apie 150 000 žmonių.

• EURES – Europos darbo mobilumo portalas

EURES

Posėdžiaudami gruodžio 11 d. Briuselyje, užimtumo ministrai susitarė dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo, arba EURES, reformos, siekiant užtikrinti geresnes darbo paieškos ir įdarbinimo paslaugas visoje Europoje.

Šia reforma siekiama paskatinti darbo jėgos judumą ES viduje. Įgyvendinus šią reformą, EURES tinkle padaugėtų skelbimų apie laisvas darbo vietas ir darbo ieškančių asmenų gyvenimo aprašymų. Be to, būtų įdiegta darbo ieškančių asmenų gebėjimų ir laisvų darbo vietų automatinės atitikties paieška.

Atitikties paieška bus pagrįsta Europos gebėjimų ir kvalifikacijos klasifikatoriumi, kurį šiuo metu kuria Europos Komisija. Tarybai pasiekus susitarimą, valstybėms narėms suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę priimant ir atnaujinant klasifikatorių; ši galimybė iš pradžių nebuvo numatyta.

Tekste, dėl kurio susitarta, Taryba suteikia galimybę privačioms užimtumo tarnyboms prisijungti prie EURES, su sąlyga, kad joms būtų taikoma ES šalių nustatyta patvirtinimo procedūra ir kad jos teiktų visas pagrindines paslaugas, kaip reikalaujama šiame teisės akte. Tačiau ministrai susitarė, kad valstybinėms užimtumo tarnyboms tinkle turėtų tekti privilegijuotas vaidmuo, atsižvelgiant į jų ypatingą vaidmenį ir pareigas.   

Europos Parlamentas, kuris šį teisės akto projektą priima bendrai su Taryba, dėl savo pozicijos dar nesusitarė. 

Jūrininkų teisės

Ministrai susitarė dėl jūrininkų profesijų darbuotojų teisių reformos. Reformos tikslas – įtraukti jūrininkus į ES darbo teisių taikymo sritį, kad jie galėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi ant kranto dirbantys darbuotojai atleidimo iš darbo arba įmonės reorganizavimo atvejais.

Didinant jūrų sektoriaus darbo vietų kokybę, naujosiomis taisyklėmis siekiama įveikti kai kuriomis jūrininkų profesijomis pradedančių užsiimti jaunų europiečių skaičiaus nuosmukį ir išlaikyti kvalifikuotus šios profesijos darbuotojus.

Be to, šia reforma siekiama ištaisyti esamą teisinę padėtį, dėl kurios skirtingose valstybėse narėse nevienodai traktuojami tos pačios kategorijos darbuotojai. Šiuo metu tai skiriasi priklausomai nuo to, ar tos valstybės narės taiko išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, kurios yra leidžiamos pagal galiojančius teisės aktus. Vis dėlto, dauguma valstybių narių tokias išimtis taikė nedaug arba jų visai netaikė.

Europos Parlamentas dar nesusitarė dėl savo pozicijos dėl šio teisės akto projekto. 

Kiti svarbūs darbotvarkės punktai

Jaunimo užimtumas

Taryba aptarė būdus, kaip kovoti su jaunimo nedarbu. Buvo diskutuojama trimis temomis: 

• jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką palengvinimas; 
• sunkumai, susiję su Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuria siekiama, kad jauni žmonės per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba mokymosi užbaigimo grįžtų į darbą arba mokytis, įgyvendinimu; 
• kaip pagerinti darbo rinkos poreikių ir profesinio rengimo bei mokymo sistemų atitiktį. 

Moterys bendrovių valdybose

Ministrai taip pat svarstė direktyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. moterys užimtų 40 % biržinių bendrovių nevykdomųjų valdybos narių pareigybių, projektą. 

Svarstytame teisės akto projekte nenumatoma nustatyti privalomų kvotų moterims, bet veikiau įvedami teisingesni atrankos mechanizmai.  

Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl šio direktyvos projekto.