Baltarusija
ES remia Baltarusijos žmones. Ji smerkia žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, Baltarusijos hibridinius išpuolius prieš ES ir jos dalyvavimą Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą.
2020 m. nesąžiningi rinkimai ir žmogaus teisių pažeidimai
ES nepripažįsta 2020 m. rugpjūčio 8 d. Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų. Ji pasmerkė juos, nes nelaiko jų nei laisvais, nei sąžiningais. Ji mano, kad Aleksandras Lukašenka neturi jokio demokratinio legitimumo.
2020–2025 m. Taryba ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir pakartojo remianti Baltarusijos žmonių demokratinę teisę išrinkti savo prezidentą per naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus be išorinio kišimosi.
ES politika Baltarusijos atžvilgiu grindžiama 2024 m. vasario 19 d. Tarybos išvadomis, kuriose ES dar kartą patvirtino tvirtai remianti Baltarusijos žmonių siekį sukurti laisvą, demokratinę, suverenią ir nepriklausomą Baltarusiją kaip taikios ir klestinčios Europos dalį.
ES yra labai susirūpinusi dėl:
- blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje;
- nuolatinių persekiojimo ir bauginimo kampanijų, nukreiptų prieš visas Baltarusijos visuomenės grupes;
- beprecedenčio represijų ir politinio dalyvavimo apribojimų lygio;
- veiksmų, kuriais daromas poveikis Baltarusijos nacionalinei tapatybei.
Reaguodama į Baltarusijos veiksmus, ES Baltarusijai nustatė sankcijas. Tikslas – daryti spaudimą Baltarusijos politinei vadovybei, kad būtų užkirstas kelias tolesniam smurtui ir represijoms, paleisti visi politiniai kaliniai bei kiti neteisėtai sulaikyti asmenys ir pradėtas tikras bei įtraukus nacionalinis dialogas su plačiąja visuomene.
Dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą
Nuo 2022 m. vasario 24 d. A. Lukašenkos režimas buvo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininkas.
ES griežtai smerkia A. Lukašenkos režimo nuolatinę paramą Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ragina Baltarusiją susilaikyti nuo tokių veiksmų ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų.
Baltarusija prie agresijos karo prieš Ukrainą prisideda įvairiais būdais, be kita ko:
- leidžia Rusijai šaudyti balistines raketas iš Baltarusijos teritorijos,
- sudaro sąlygas transportuoti Rusijos karinį personalą ir sunkiuosius ginklus, tankus bei karinius autovežius,
- leidžia Rusijos kariniams orlaiviams skristi per Baltarusijos oro erdvę į Ukrainą,
- suteikia degalų pildymo punktus,
- sandėliuoja Rusijos ginklus bei karinę įrangą Baltarusijoje.
Reaguodama į Baltarusijos veiksmus, nuo 2022 m. kovo mėn. ES yra priėmusi tam tikras individualiai taikomas ir ekonomines priemones, atspindinčias Rusijai priimtas sankcijas.
Hibridiniai išpuoliai prieš ES
Oro erdvės pažeidimai
ES smerkia suintensyvėjusius Baltarusijos hibridinius išpuolius prieš ES bei jos valstybes nares ir ES oro erdvės pažeidimus 2025 m. Šie įsiveržimai kelia didelį pavojų saugumui ir saugai, visų pirma civilinei aviacijai, ir jais siekiama destabilizuoti ES valstybę narę ir įbauginti Europos piliečius.
Šie išpuoliai vykdomi platesnės tikslinės hibridinės kampanijos kontekste, kartu su kitais veiksmais, kurie apima valstybės remiamą neteisėtą migrantų gabenimą. ES ragina Baltarusijos režimą nedelsiant nutraukti visus šiuos veiksmus.
Migrantų instrumentalizavimas politiniais tikslais
Baltarusijoje nuvilnijus politiniams neramumams ir ES priėmus ribojamąsias priemones, 2021 m. birželio mėn. Baltarusija ėmėsi organizuoti skrydžius ir vidaus transportą, kad palengvintų migrantų tranzitą į ES – pirmiausia į Lietuvą, o vėliau į Latviją ir Lenkiją. ES smerkia visus trečiųjų šalių bandymus instrumentalizuoti žmones politiniais tikslais.
Vėlesniais metais, ypač po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, migracijos spaudimas prie rytinės sienos išliko didelis. Tačiau neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius yra palyginti mažas.
Reaguodama į Baltarusijos hibridinę kampaniją prieš ES, Taryba išplėtė sankcijų Baltarusijai taikymo sritį, atsižvelgdama į migrantų instrumentalizavimą (2021 m. lapkričio mėn.), oro erdvės pažeidimus Lietuvoje ir kitą hibridinę veiklą, darančią poveikį ES valstybėms narėms (2025 m. gruodžio mėn.).
Parama Baltarusijos žmonėms
Baltarusijai pradėjus perėjimą prie demokratijos, ES teiks ir skubią, ir ilgalaikę paramą, kad padėtų šaliai stabilizuoti ekonomiką, reformuoti savo institucijas ir suteikti naudos savo piliečiams ir visuomenei.
Siekdama palengvinti veiksmingas ekonomines reformas, didinti atsparumą, ekonomikos augimo potencialą ir skatinti darbo vietų kūrimą, ES yra pasirengusi Baltarusijai sutelkti iki 3 mlrd. € vertės investicijų paketą.
Išsamus ekonominės paramos demokratinei Baltarusijai planas bus įgyvendinamas įvairiomis politinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Šiomis priemonėmis bus sustiprintos tarptautinių finansų įstaigų, visų pirma Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, paramos programos. ES tikisi, kad Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas taip pat padidins paramą Baltarusijai, kai šioje šalyje įvyks perėjimas prie demokratijos.
Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ES padidino savo finansinę paramą Baltarusijos žmonėms. ES finansinė parama naudinga piliečiams tiesiogiai, nes stiprinamos pilietinės iniciatyvos ir nepriklausoma žiniasklaida, sudaromos palankesnės sąlygos judumui ir stipendijoms, remiamos MVĮ ir sveikatos bei kultūros sektoriai.
Peržiūrėjusi ES ir Baltarusijos santykius ir atsižvelgdama į Baltarusijos režimo bendrininkavimą Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, ES perorientavo savo pagalbą nevalstybiniams subjektams, teikdama didelę paramą Baltarusijos žmonėms šešiuose pagrindiniuose sektoriuose: pilietinės visuomenės, žmogaus teisių, nepriklausomos žiniasklaidos, švietimo, kultūros ir MVĮ tremtyje.
Nuo 2020 m. ES finansinė parama Baltarusijos žmonėms pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) sudarė 200 mln. €.
Sankcijos Baltarusijos režimui
ES yra priėmusi sankcijas Baltarusijai reaguodama į:
- 2020 m. suklastotus rinkimus ir Baltarusijos valdžios institucijų nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus,
- Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos karinėje agresijoje prieš Ukrainą,
- hibridinius išpuolius prieš ES, įskaitant migrantų instrumentalizavimą politiniais tikslais ir oro erdvės pažeidimus.
ES sankcijos Baltarusijai
Dalyvavimo Rytų partnerystėje sustabdymas
2014–2020 m., iki 2020 m. rugpjūčio mėn. suklastotų rinkimų, ES ir Baltarusijos santykiai buvo šiek tiek pagerėję.
2016 m. vasario mėn. Taryba pripažino veiksmus, kurių Baltarusija ėmėsi siekdama pagerinti ES ir Baltarusijos santykius, ir nusprendė panaikinti kai kurias Baltarusijai taikomas sankcijas.
2016 m. buvo atnaujintas ES ir Baltarusijos dialogas žmogaus teisių klausimais, o Baltarusija priėmė 2016–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių srityje. Derybos dėl partnerystės judumo srityje buvo užbaigtos 2017 m., o 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai.
Tačiau šis pagerėjusių santykių laikotarpis buvo sustabdytas dėl drastiškai pablogėjusios bendros žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėties Baltarusijoje rengiantis 2020 m. rugpjūčio mėn. rinkimams, jiems vykstant ir jiems pasibaigus.
Dėl brutalių represijų prieš taikius protestuotojus ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų po prezidento rinkimų, ES sumažino dvišalio bendradarbiavimo su Baltarusijos valdžios institucijomis mastą ir Baltarusijai nustatė eilę sankcijų.
2021 m. birželio mėn. Baltarusija paskelbė apie pasitraukimą iš Rytų partnerystės ir readmisijos susitarimo su ES sustabdymą, taip pat dalyvavimo kitose esamose struktūrose, pavyzdžiui, ES ir Baltarusijos dialoge žmogaus teisių klausimais, sustabdymą.
2021 m. lapkričio mėn. ES sustabdė vizų režimo supaprastinimo susitarimo su Baltarusija taikymą.
Taip pat žr.
Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas
Rusijos karas prieš Ukrainą
Hibridinės grėsmės
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. sausio 21 d.