Nauji augalų selekcijos genomikos metodai

Augalų selekcija

Jau tūkstančius metų žmonės tobulina augalus, kad užsitikrintų saugaus ir maistingo maisto šaltinius. Pirmiausia buvo tiesiog atrenkami stipriausi, daugiausia skonio turintys ar produktyviausi kultūriniai augalai.

XIX a. viduryje Gregoras Mendelis nustatė paveldimumo principus, kuriais grindžiamas augalų kryžminimas – metodą, pagal kurį sujungiamos dviejų skirtingų tos pačios rūšies augalų savybės. Per šimtmečius kryžminimo metodai keitėsi.

Augalai ir jų protėviai

Daugelis šiandien auginamų augalų labai skiriasi nuo savo laukinių protėvių.

Baklažanai

Žiedinis kopūstas

Bananai

Apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo priemonė

Naujieji augalų selekcijos metodai gali prisidėti prie žemės ūkio maisto produktų sistemų tvarumo ir padėti reaguoti į tokius iššūkius kaip pasaulinis maisto stygius ir klimato kaita, o tai būtų naudinga ūkininkams, vartotojams ir aplinkai. Taikant naujuosius metodus būtų galima naudoti mažiau pesticidų ir išvesti mažiau alergenų turinčius augalus.

Nauji genomikos metodai (NGM) gali padėti išvesti augalus:

• kurie būtų atsparūs klimato kaitai arba kenkėjams,
• kuriems reikėtų mažiau trąšų ir pesticidų,
• kurių derlius būtų gausesnis,
• kurie efektyviau naudotų vandenį ir kitus gamtos išteklius.

Augalų, gautų taikant naujus genomikos metodus, pavyzdžiai

Mažai glitimo turintys kviečiai

Patogenams atsparios bulvės

Sausrai atsparūs kukurūzai

Kodėl ES reikia naujų taisyklių?

Genetinio redagavimo metodai ES reglamentuojami genetinio modifikavimo (GMO) teisės aktais, kurių yra keletas.

Remiantis 2018 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimu, naujais genomikos metodais gautiems augalams šiuo metu taikomi GMO teisės aktai.

Tačiau, kitaip nei GMO augalai, naujais genomikos metodais gauti augalai gali būti labai panašūs į augalus, išvestus taikant tradicinius selekcijos metodus, arba net jiems identiški, arba labai panašūs net į natūraliai augančius augalus arba jiems identiški.

NGM gautiems augalams, kurių sudėtyje yra svetimos genetinės medžiagos, ir toliau taikomi GMO teisės aktai. Naujosiomis ES taisyklėmis siekiama suteikti teisinio aiškumo dėl naujųjų selekcijos metodų, kuriuos taikant nenaudojama svetima DNR.

Jomis siekiama prisidėti siekiant Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės, prisitaikymo prie klimato kaitos, pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo ir bioekonomikos tikslų.

Reglamentuodama augalų selekciją, ES siekia užtikrinti, kad šis sektorius būtų saugus, skaidrus, veiksmingas ir konkurencingas.

Selekcijos metodai ir ES teisės aktai

Naudojami trys pagrindiniai augalų selekcijos metodai.

Tradiciniai selekcijos metodai

Įsitvirtinę genetinio modifikavimo (GMO) metodai

Nauji genomikos metodai (NGM)

ES teisės aktai taikomi taip:

• tradicinė selekcija: nepatenka į ES GMO teisės aktų taikymo sritį;
• genetinis modifikavimas: reglamentuojamas ES GMO teisės aktais;
• nauji genomikos metodai: turi būti reglamentuojami pagal naujas NGM taisykles kartu su GMO teisės aktais, jei taikytina.

Taisyklės dėl naujų genomikos metodų taikymo praktikoje

Gruodžio 4 d. Taryba pasiekė preliminarų susitarimąsu Europos Parlamentu dėl taisyklių, kuriomis nustatoma naujiems genomikos metodams taikoma teisinė sistema.

Naujosiomis taisyklėmis ES užtikrins:

• didesnę saugą,
• didesnį skaidrumą ir geresnį ženklinimą,
• inovacijų skatinimą.

Pagal taisykles būtų reikalaujama, kad visi NGM gauti augalai būtų įtraukti į viešą duomenų bazę ir juos būtų uždrausta naudoti ekologinėje gamyboje.

Be to, būtų nustatytos dvi augalų kategorijos:

• 1 kategorija: augalai, lygiaverčiai tradiciniu būdu išvestiems arba gamtinės mutacijos paveiktiems augalams,
• 2 kategorija: sudėtingesnės modifikacijos augalai.

Kiekvienai kategorijai būtų taikomos skirtingos taisyklės.

1 kategorijos augalai

Taisyklėmis būtų reglamentuojamas:

• pateikimas rinkai: prieš NGM gautą augalą arba iš jo pagamintą produktą apgalvotai išleidžiant į rinką arba pateikiant rinkai, nacionalinės institucijos ir Europos Komisija patikrintų, ar jie priskirtini 1 kategorijai,
• ženklinimas: sėklos ir kita dauginamoji medžiaga turėtų būti paženklintos etikete, kurioje būtų nurodyta, kad jos yra NGM kilmės, pačių augalų ženklinti nereikėtų,
• savybės: herbicidams atsparūs augalai nebūtų priskiriami 1 kategorijai,
• patentavimas: įmonės arba selekcininkai turėtų pateikti informaciją apie visus turimus ar dar nepatvirtintus patentus, būtų sukurta ekspertų grupė, kuri tirtų patentų poveikį NGM gautiems augalams, o Europos Komisija paskelbtų tyrimą dėl patentavimo poveikio inovacijoms, galimybėms gauti patentuotų NGM gautų augalų ir ES augalų selekcijos sektoriaus konkurencingumui.

Šiems augalams GMO teisės aktai nebūtų taikomi. Vietoj to būtų taikomi esami ES teisės aktai dėl maisto ir pašarų, naujų maisto produktų, gamtos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugą.

ES šalys galėtų imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jų teritorijoje vykdomoje ekologinio ūkininkavimo veikloje netyčia neatsirastų 1 kategorijos augalų.

2 kategorijos augalai

Taisyklėmis būtų reglamentuojamas:

• pateikimas rinkai: prieš NGM gautą augalą arba iš jo pagamintą produktą apgalvotai išleidžiant į rinką arba pateikiant rinkai, nacionalinės institucijos ir Europos Komisija turėtų leisti juos naudoti. Turėtų būti atlikti rizikos ir saugos vertinimai,
• ženklinimas: 2 kategorijos produktai, kuriuos leidžiama naudoti, turėtų būti paženklinti etikete, kurioje galėtų būti pateikta informacija apie dėl genetinės modifikacijos atsiradusias savybes. Jei gamintojas tas savybes nurodo etiketėje, jos turėtų būti išvardytos visos,
• paskatos: augalų, pasižyminčių savybėmis, kurios galėtų padidinti tvarumą, pavyzdžiui, veiksmingiau naudotų vandenį, būtų atsparūs ligoms ar klimato kaitos sąlygoms, išskyrus atsparumu herbicidams pasižyminčius augalus, augintojams galėtų būti pasiūlytos reglamentavimo paskatos.

2 kategorijos augalai turėtų atitikti esamus GMO teisės aktus, pritaikytus taisyklėmis dėl naujų genomikos metodų, kad būtų atsižvelgta į skirtingus tų augalų rizikos profilius.

ES šalys galėtų imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iš ne NGM gautų augalų produktuose netyčia nepasitaikytų 2 kategorijos augalų. Jos taip pat galėtų apriboti arba uždrausti 2 kategorijos augalų auginimą savo teritorijoje.

Tolesni veiksmai

Naująsias taisykles Taryba priėmė 2026 m. balandžio 21 d.

Tekstą dar turi oficialiai priimti Europos Parlamentas. Priimtas reglamentas įsigalios po 20 dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Dauguma nuostatų bus taikomos pasibaigus 24 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, kad būtų pakankamai laiko įgyvendinimo taisyklėms priimti. Naujoji sistema turėtų būti taikoma nuo 2028 m. vidurio.

Praėjus vieniems metams nuo reglamento įsigaliojimo, Komisija paskelbs patentavimo poveikio inovacijoms, ūkininkų galimybėms gauti sėklų ir ES augalų selekcijos sektoriaus konkurencingumui tyrimą. Po to Komisija nurodys, kokių tolesnių priemonių reikia imtis, arba paskelbs pasiūlymą dėl teisės akto, kad būtų išspręstos tyrimo metu nustatytos problemos.

• Nauji genomikos metodai: Taryba ir Parlamentas susitarė, kaip didinti mūsų maisto sistemų konkurencingumą ir tvarumą (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 4 d.)
• Nauji genomikos metodai: Taryba susitarė dėl derybų įgaliojimų (pranešimas spaudai, 2025 m. kovo 14 d.)
• Nauji genomikos metodai: Taryba priėmė naujas taisykles tvarioms ir konkurencingoms ES maisto sistemoms skatinti (pranešimas spaudai, 2026 m. balandžio 21 d.)

• GMO teisės aktai (Europos Komisija)