Sudanas
Nuo pat 2023 m., kai prasidėjo karas, ES aktyviai remia tarptautines pastangas užtikrinti taiką ir stabilumą Sudane. ES (kartu su jos valstybėmis narėmis) yra didžiausia humanitarinės pagalbos Sudanui teikėja.
Krizė Sudane
Sudano žmonės jau ne vieną dešimtmetį gyvena konflikto sąlygomis, įskaitant 1983–2005 m. vykusį antrąjį Sudano pilietinį karą ir 2003–2020 m. karą Darfūre, kurie lėmė politinį, saugumo ir ekonominį nestabilumą Sudane.
Nuo 2023 m. balandžio mėn. Sudanas išgyvena naują pilietinį karą, kuriame dalyvauja dvi grupuotės: Sudano ginkluotosios pajėgos (SAF) ir Greitojo reagavimo paramos pajėgos (RSF), taip pat su jomis susijusios nereguliariosios karinės pajėgos.
SAF ir RSF karas paaštrino jau ir taip itin sunkią humanitarinę krizę ir sukėlė didelį maisto stygių, įskaitant badą. Be to, pranešama, kad yra plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai, pavyzdžiui:
- išpuoliai prieš civilius gyventojus dėl jų tariamos priklausomybės vienai ar kitai struktūrai ar dėl jų etninės kilmės;
- seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties;
- tiksliniai išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir energetikos infrastruktūrą;
- kariaujančių grupuočių vykdomas vaikų verbavimas ir naudojimas konflikte.
Sudanas taip pat labai nukentėjo nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, siejamų su klimato kaita, pavyzdžiui, potvynių ir sausrų.
Jungtinių Tautų duomenimis, humanitarinės pagalbos skubiai reikia daugiau nei 33,7 mln. žmonių. Tai yra 65 % Sudano gyventojų. Apskaičiuota, kad 19 mln. žmonių (du iš penkių sudaniečių) susiduria su itin dideliu ir sunkiu maisto stygiumi.
Sudane šiuo metu vyksta didžiausia priverstinio gyventojų persikėlimo krizė pasaulyje: 9 mln. žmonių persikėlė šalies viduje ir virš 4,4 mln. žmonių pabėgo iš Sudano, daugiausia į kaimynines šalis.
Per pastaruosius 15 metų Sudanas nuolat buvo viena iš 10 šalių, kuriose dėl konfliktų ir smurto šalies viduje persikėlusių asmenų skaičius yra didžiausias pasaulyje.
UNICEF vertinimu, apie 8,4 mln. vaikų (iš 16,5 mln. mokyklinio amžiaus vaikų) Sudane nelanko mokyklos. Apskaičiuota, kad 65 % Sudano gyventojų neturi galimybės naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pranešama, kad visoje šalyje trūksta maisto, švaraus vandens, vaistų, grynųjų pinigų ir degalų, taip pat nepakankamai užtikrinamas ryšys ir elektros energijos tiekimas.
Duomenų šaltinis:
Tarybos išvados dėl Sudano
2025 m. spalio 20 d. Taryba patvirtino išvadas, kuriose griežtai pasmerkė tebesitęsiantį konfliktą Sudane, dėl kurio jau daugiau kaip dvejus metus žūsta tūkstančiai žmonių ir dėl kurio Sudano gyventojai nepaprastai kenčia. Šis konfliktas kelia didelę grėsmę stabilumui ir saugumui platesniame regione.
ES yra itin susirūpinusi dėl Sudano vienybės, teritorinio vientisumo ir stabilumo, nes didėja susiskaidymas pagal politines pažiūras ir etninę priklausomybę, o jį dar labiau didina lygiagrečių valdymo struktūrų formavimasis. ES atmeta bet kokius mėginimus suskaidyti Sudaną.
ES pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už konflikto nutraukimą tenka Sudano ginkluotųjų pajėgų (SAF) ir Greitojo reagavimo paramos pajėgų (RSF) vadovybei, taip pat tiems, kurie remia šiuos subjektus. ES išsakė šiuos raginimus visoms konflikto šalims:
- konstruktyviai dalyvauti derybose, kuriomis būtų siekiama nedelsiant nutraukti ugnį, ir patikimame bei įtraukiame tarpininkavimo siekiant taikos procese, kuriuo būtų užtikrintas visiškas karo veiksmų nutraukimas;
- užtikrinti greitą, nekliudomą ir tvarią humanitarinę prieigą ir civilių gyventojų apsaugą visame Sudane;
- patikimai įsipareigoti sudaryti palankesnes sąlygas tikrai įtraukiam, atstovaujamajam ir nepriklausomam civiliniam valdymui;
- atkurti ir stiprinti teisinę valstybę, atsakomybę, pagarbą tarptautinei teisei, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę, ir teisingumą Sudane.
ES yra pasirengusi aktyviau angažuotis su konflikto šalimis, jeigu bus padaryta patikima pažanga įgyvendinant pagrindinius ES raginimus.
Būdama Paryžiaus ir Londono konferencijų Sudanui ir kaimyninėms šalims bendrapirmininke, ES parodė esanti pasiryžusi remti Sudano žmones ir aktyviai dalyvauti visapusiškai sprendžiant konfliktą.
ES toliau aktyviai dalyvaus, be kita ko, aukščiausiu lygmeniu, ir veiks vieningai, propaguodama įtraukius formatus ir užtikrindama visapusišką veiksmų koordinavimą su atitinkamais panašiai mąstančiais subjektais. Siekdama padėti taikiai išspręsti krizę, ji toliau naudosis visomis turimomis užsienio politikos priemonėmis, įskaitant, kai tinkama, tikslines ribojamąsias priemones, o kai įmanoma, intensyvins jų taikymą.
ES pripažįsta Sudano žmonių prigimtines teises į laisvę, taiką ir teisingumą ir pakartoja esanti tvirtai pasiryžusi remti Sudano pastangas išsaugoti vienybę bei teritorinį vientisumą ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą, demokratiją bei tvarią gerovę.
Humanitarinė parama Sudano žmonėms
ES (kartu su jos 27 valstybėmis narėmis) yra didžiausia humanitarinės pagalbos Sudanui teikėja. 2023–2026 m. ES skyrė 598,3 mln. € vertės pagalbą pažeidžiamiausiems Sudano žmonėms.
Įskaitant paramą, kuri taip pat teikiama nuo Sudano krizės nukentėjusioms kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, Čadui, Pietų Sudanui, Etiopijai, Centrinės Afrikos Respublikai, Ugandai, Egiptui ir Libijai, bendras ES įnašas 2023–2026 m. laikotarpiui sudaro 974,8 mln. €. Šios sumos neapima atskirų ES valstybių narių suteiktos humanitarinės pagalbos.
Be to, 2026 m. balandžio 15 d. trečiojoje tarptautinėje Sudano konferencijoje ES kartu su valstybėmis narėmis įsipareigojo skirti daugiau kaip 812 mln. € vertės pagalbą, kad būtų skubiai reaguojama į tebesitęsiančią ekstremaliąją situaciją tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.
Europos Sąjungos įnašas šioje bendroje įsipareigojimų sumoje – 360,8 mln. €, iš kurių 215,5 mln. € bus skirta padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos Sudane, o 145,3 mln. € padės reaguoti į karo sukeltą regioninę pabėgėlių krizę.
ES humanitarinė pagalba Sudano bendruomenėms – tai:
pagalba maisto ir mitybos srityje
aprūpinimas vandeniu ir sanitarijos paslaugos
sveikatos priežiūra
aprūpinimas pastoge
švietimas
parama grynaisiais pinigais
ES taip pat padeda visame Sudane užtikrinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų ir nėščių ar žindančių moterų tinkamą mitybą ir sveikatos priežiūrą.
Pagalba teikiama per JT agentūras, tarptautines nevyriausybines organizacijas ir Raudonojo Kryžiaus judėjimą.
ES taip pat skatina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų galima nekliudomai ir saugiai gauti humanitarinę pagalbą, būtų apsaugomi civiliai gyventojai ir užtikrinama pagalbą teikiančių darbuotojų apsauga ir saugumas.
Su Sudanu susijusios sankcijos
Sudano stabilumas ir politinis pereinamasis procesas
Reaguodama į RSF ir SAF konfliktą, 2023 m. spalio mėn. ES nustatė naują su Sudanu susijusių sankcijų režimą.
Šis režimas taikomas asmenims ir subjektams, atsakingiems už arba dalyvavusiems vykdant šiuos veiksmus:
- veiksmus ar politiką, keliančius grėsmę taikai, stabilumui ar saugumui Sudane;
- veiksmus, kurie trukdo arba kenkia pastangoms atnaujinti politinį pereinamąjį procesą Sudane;
- veiksmus, kurie trukdo teikti humanitarinę pagalbą Sudane, apsunkina prieigą prie jos ar trukdo ją paskirstyti;
- veiksmus, kuriais planuojami šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tokiems pažeidimams vadovaujama arba jie vykdomi.
Sankcijos taikomos SAF arba RSF priklausantiems arba su jomis susijusiems asmenims ir subjektams, taip pat su tais asmenimis susijusiems asmenims ir subjektams. Jos apima asmenims nustatytą draudimą keliauti, asmenų ir subjektų turto įšaldymą ir draudimą leisti asmenims ar subjektams, kuriems taikomos sankcijos, naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
Sankcijos pagal šį režimą, kurio taikymas pratęstas iki 2026 m. spalio 10 d., taikomos 18 asmenų ir 8 subjektams.
Šių sankcijų nustatymu pabrėžiama tvirta ES parama taikai ir atsakomybei Sudane. Koordinuodama veiksmus su tarptautine bendruomene ES naudosis savo diplomatinėmis priemonėmis ir instrumentais, įskaitant sankcijas, kad būtų siekiama taikaus konflikto sprendimo, reaguojama į sunkią humanitarinę padėti šalyje ir už jos ribų ir skatinamas ilgalaikis bei įtraukus politinis procesas, atspindintis Sudano žmonių siekius.
- Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į veiklą, kuria kenkiama Sudano stabilumui ir politiniam pereinamajam procesui (ES oficialusis leidinys)
- Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į veiklą, kuria kenkiama Sudano stabilumui ir politiniam pereinamajam procesui (ES oficialusis leidinys)
Ginklų embargas
Nuo 1994 m. ES nustatė ginklų tiekimo Sudanui embargą. 2005 m. ES įgyvendino Jungtinių Tautų sankcijas Sudanui, susijusias su konfliktu Darfūre, sujungdama jas su jau nustatytu ES ginklų embargu Sudanui.
2011 m., Pietų Sudanui tapus nepriklausomam, ES iš dalies pakeitė ginklų embargą, kad jis būtų taikomas ir Sudanui, ir Pietų Sudanui. Tačiau 2014 m. ES nusprendė atskirti šioms dviem šalims taikomus sankcijų režimus.
Pagal Sudanui taikomą režimą ES piliečiams draudžiama su bet kuriuo asmeniu ar įstaiga Sudane arba naudojimui Sudane vykdyti šią veiklą:
- tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti visų rūšių ginklus ar susijusią karinę įrangą;
- teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo ir kitas paslaugas, susijusias su karine veikla ir su ginklų bei susijusios karinės įrangos tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu;
- teikti su karine veikla susijusį finansavimą arba finansinę paramą.
Sprendimu nustatytas draudimas keliauti ir turto įšaldymas penkiems asmenims, kurie:
- trukdo taikos procesui;
- kelia grėsmę stabilumui Darfūre ir regione;
- vykdo tarptautinės humanitarinės ar žmogaus teisių teisės pažeidimus ar kitus žiaurius veiksmus;
- pažeidžia ginklų embargą ir (arba) yra atsakingi už puolamuosius karinius skrydžius, vykdytus Darfūro regiono teritorijoje ir virš jos.
- Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane (ES oficialusis leidinys)
- Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane (ES oficialusis leidinys)
Kita susijusi informacija
Reagavimas į krizes
Humanitarinė pagalba
Kodėl ES priima sankcijas?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 23 d.