Afganistanas
ES palaiko Afganistano žmones ir yra pasiryžusi remti Afganistano moterų teises ir stabilaus, taikaus ir klestinčio Afganistano vystymąsi.
Krizė Afganistane
Po dešimtmečius trukusio konflikto, dažnai kylant gamtiniams pavojams ir didelio skurdo sąlygomis 2021 m. rugpjūčio mėn. valdžią perėmė Talibanas – tai lėmė tolesnį ekonomikos nuosmukį, padidino maisto stygių ir sukėlė masinį nepriteklių.
Talibano veiksmai ir sprendimai lėmė sistemingą ir pasibaisėtiną moterų ir mergaičių atskirtį, taip pat labai pablogino Afganistano žmonių politinę, ekonominę, humanitarinę ir žmogaus teisių padėtį.
Talibanas taip pat nenori ar yra nepajėgus veiksmingai reaguoti į teroristinių grupuočių buvimo ir veikimo Afganistano teritorijoje problemą.
2025 m. Afganistanas ir toliau patiria vieną didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Humanitarinės pagalbos reikia daugiau nei 22,9 milijonų žmonių – daugiau nei pusei Afganistano gyventojų. Šiuo metu didžiulį maisto stygių patiria 10 mln. žmonių, 3,5 mln. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mityba yra nepakankama.
Visoje šalyje milijonai žmonių neturi saugaus geriamojo vandens, pakankamai maisto ir negauna tinkamos sveikatos priežiūros, todėl jiems labiau gresia ligos ir nepakankama mityba.
Afganistane tebesitęsiant civilių apsaugos krizei, didžiausią pavojų patiria moterys, vaikai, asmenys, turintys specialiųjų poreikių, bei marginalizuotos grupės.
Moterų teisės Afganistane
Niekur pasaulyje moterų ir mergaičių teisės nėra taip pažeidžiamos kaip Afganistane. Esama situacija kelia didelį susirūpinimą dėl perspektyvų išlaikyti ir padidinti pastarųjų dviejų dešimtmečių Afganistano moterų laimėjimus.
Talibanas yra paskelbęs daugiau kaip 70 įsakymų, kuriuose nustatyta daug apribojimų ar draudimų, susijusių su:
- mergaičių galimybėmis mokytis vidurinėse mokyklose,
- aprangos taisyklėmis (įskaitant įsakymą moterims viešose vietose užsidengti kūnus ir veidus),
- segregacija darbo vietose,
- moterų judėjimo laisve be vyro globėjo (mahramo),
- moterų galimybėmis patekti į viešąsias vietas.
Dėl draudimo įgyti vidurinį išsilavinimą 1,5 mln. paauglių mergaičių nelanko mokyklos.
Moterys taip pat visiškai išstumtos iš teisinės sistemos. Ši sistema praktiškai buvo sunaikinta – sustabdytas 2004 m. konstitucijos galiojimas ir nebeužtikrinamas teisinės sistemos nepriklausomumas.
2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje Talibanas priėmė sprendimą uždrausti moterims studijuoti universitetuose ir dirbti nevyriausybinėse organizacijose. Šie įsakymai yra ne tik diskriminaciniai, bet ir turi tiesioginių, o kartais ir gyvybei pavojingų padarinių, nes tai, kad tarp humanitarinės pagalbos darbuotojų nėra moterų, trukdo teikti pagalbą labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
2024 m. rugpjūčio mėn. Talibanas nustatė draudimą moterims viešai kalbėti.
ES ne kartą aiškiai pareiškė esanti pasiryžusi toliau remti moteris ir mergaites Afganistane, laikydamasi savo vertybių ir principų.
2022 m. lapkričio mėn. priimtose išvadose Taryba:
- pasmerkė Talibano vykdomą sistemingą moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių naikinimą,
- paragino vyriausiąjį įgaliotinį, Komisiją ir valstybes nares dėti tikslines ir dideles pastangas, kad į šią padėtį būtų reaguojama ir būtų užtikrintas Afganistano moterų dalyvavimas su Afganistanu susijusiuose politiniuose dialoguose,
- pripažino iniciatyvų, kuriomis siekiama daryti pažangą įgyvendinant Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, pavyzdžiui, iniciatyvos sukurti Afganistano moterų lyderių forumą tarpininkaujant ES, svarbą.
ES pasiryžimas siekti taikos ir stabilumo Afganistane
2023 m. kovo mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose pakartojo ES pasiryžimą siekti taikos bei stabilumo Afganistane ir remti Afganistano žmones.
Išvadose dar kartą patvirtinama 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarybos išvadose išdėstytų kriterijų, susijusių su Talibano paskirtos laikinosios vyriausybės politika bei veiksmais, svarba ir galiojimas.
ES dar kartą paragino Talibaną Afganistano žmonių labui:
- gerbti, ginti ir įgyvendinti visas žmogaus teises ir kovoti su žmogaus teisių pažeidimais,
- suformuoti įtraukią ir atstovaujamąją vyriausybę,
- užkirsti kelią Afganistanui tapti terorizmo užuovėjos, finansavimo ar eksporto baze,
- sudaryti sąlygas nekliudomai ir nediskriminuojant teikti humanitarinę pagalbą,
- toliau leisti saugiai, ramiai ir tvarkingai keliauti į Afganistaną ir iš jo.
ES taip pat pabrėžė, kad stabilumo Afganistane užtikrinimu yra suinteresuota visa tarptautinė bendruomenė, nes taip būtų užkirstas kelias regioniniam nestabilumui, terorizmo grėsmėms, priverstiniam persikėlimui ir neteisėtai migracijai.
Talibano veiksmai ir sprendimai labai pablogino Afganistano žmonių, ypač moterų ir mergaičių, politinę, ekonominę, humanitarinę ir žmogaus teisių padėtį.
Vis dėlto ES tebėra pasiryžusi toliau teikti pagalbą, kad būtų sušvelninta sunki humanitarinė ir socioekonominė krizė, teikti paramą humanitariniams bei pagrindiniams poreikiams tenkinti ir paramą pragyvenimui, vadovaujantis principiniu požiūriu, kuris reiškia, kad moterys gali prasmingai dalyvauti teikiant šią paramą ir gali ją gauti.
ES yra taip pat pasirengusi toliau stiprinti paramą Afganistano kaimyninėms šalims ir partneriams visame platesniame regione, kad būtų užkirstas kelias neigiamo poveikio plitimui.
ES pakartojo esanti tvirtai pasiryžusi remti visapusišką visų afganistaniečių, įskaitant moteris bei mergaites ir etninėms bei religinėms mažumoms priklausančius asmenis, dalyvavimą visose gyvenimo srityse Afganistane.
Humanitarinė parama Afganistano žmonėms
Nuo 1994 m. ES suteikė maždaug 2 mlrd. € vertės humanitarinę pagalbą Afganistanui. Pagrindinis ES humanitarinės pagalbos Afganistanui tikslas:
- teikti gyvybiškai svarbią pagalbą,
- užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis,
- didinti gyventojų atsparumą krizėms.
2024–2025 m. ES finansuojamų humanitarinių projektų vertė siekia 320 mln. €.
Intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotinai pagalbai maistu, sveikatos priežiūrai ir mitybai, švietimui ekstremaliųjų situacijų atveju, galimybei gauti švaraus vandens, higienos ir sanitarijos priemonėms, pastogei ir ne maisto produktams, taip pat apsaugos paslaugoms, įskaitant išminavimo veiklą.
ES humanitarinė pagalba Afganistane teikiama per humanitarinės pagalbos partnerius vietoje, pavyzdžiui, JT agentūras, tarptautines organizacijas ir NVO. Finansavimas griežtai atitinka humanitarinius nepriklausomumo, nešališkumo ir neutralumo principus, siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos afganistaniečius, kuriems labiausiai jos reikia.
Siekdama palengvinti gyvybiškai svarbios pagalbos teikimą, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ES 41 humanitarinio oro tilto skrydžiais į Kabulą nugabeno daugiau kaip 2 240 tonų pagalbos išteklių.
Su Afganistanu susijusios sankcijos
Talibanui taikomos priemonės
ES nustatė sankcijas tiems, kurie kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Afganistane, įskaitant Talibaną, taip pat su jais susijusiems asmenims ir grupėms.
Šios priemonės, kuriomis įgyvendinama JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1988 (2011), apima:
- ginklų embargą,
- draudimą teikti techninę pagalbą, susijusią su karinėmis prekėmis ir technologijomis,
- asmenims taikomą draudimą keliauti,
- asmenų ir subjektų turto įšaldymą.
Šis sankcijų režimas šiuo metu taikomas 135 asmenims ir 5 subjektams.
- Sprendimas dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Afganistane (ES oficialusis leidinys)
- Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Afganistane (ES oficialusis leidinys)
- JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1988 (2011)
Sankcijos, taikomos ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“
2016 m. rugsėjo 20 d. ES nustatė specialią sankcijų sistemą, taikomą ISIL / „Da’esh“ ir „Al-Qaida“ ir su jomis susijusiems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams.
Šiomis autonominėmis sankcijomis papildomos sankcijos, priimtos pagal ES sudaromą teroristų sąrašą – ES teisės aktus, kuriais įgyvendinama JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001).
ES sankcijas sudaro:
- asmenims taikomas draudimas keliauti,
- asmenų ir subjektų turto įšaldymas,
- draudimas suteikti galimybę į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
Šios sankcijos dabar taikomos iš viso 15 asmenų ir septynioms grupėms.
Taip pat žr.
Integruotas politinis atsakas į krizes (IPCR)
Humanitarinė pagalba
Kodėl ES priima sankcijas?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. spalio 29 d.