Skip to content

Nediskriminavimas

ES savo politika ir iniciatyvomis siekia skatinti lygybę ir užkirsti kelią diskriminacijai visuomenėje.

ES teisė apsaugo nuo diskriminacijos

ES teisės aktais draudžiama diskriminacija keliais pagrindais, be kita ko, dėl:

  • lyties,
  • rasės arba etninės kilmės,
  • religijos arba tikėjimo,
  • negalios,
  • amžiaus,
  • seksualinės orientacijos.

Šie draudžiami diskriminacijos pagrindai išvardyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje.

Kiti pagrindai įtvirtinti ES pagrindinių teisių chartijos (o joje kalbama ir apie nediskriminavimą) 21 straipsnyje dėl diskriminacijos uždraudimo.

Rasinė diskriminacija

ES taisyklėmis draudžiama diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės.

2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio principas asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, užtikrinama, kad asmenys būtų apsaugoti nuo tokio pobūdžio diskriminacijos tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas ir galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis.

Be to, Europos Komisija parengė 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, kuriame pripažįstama, kad rasinė diskriminacija visuomenėje tebėra nuolatinė problema.

Plane išdėstytos kovos su rasizmu ir didesnės įtraukties skatinimo priemonės.

Romų diskriminavimas

ES pabrėžia vienodo požiūrio į romus ir jų dalyvavimo lygiomis teisėmis visuomenės gyvenime svarbą. Valstybės narės yra įsipareigojusios veiksmingai kovoti su šios mažumos narių diskriminacija ir skatinti jų įtrauktį į visuomenę.

2021 m. ES Taryba priėmė rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo.

Rekomendacija siekiama didinti romų bendruomenės socialinę įtrauktį šalinant kliūtis, su kuriomis šios bendruomenės nariai susiduria tokiose svarbiose srityse kaip švietimas, užimtumas, būstas ir sveikatos priežiūra.

Diskriminacija darbo vietoje

2000 m. lapkričio mėn. Taryba nustatė vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

Pagal šią direktyvą diskriminacija darbo vietoje bet kokiais draudžiamais pagrindais, t. y. dėl religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, negalios ar amžiaus, draudžiama visose užimtumo srityse, įskaitant įdarbinimą, paaukštinimą, darbo sąlygas ir darbo užmokestį.

Šie penki diskriminacijos pagrindai, kartu su diskriminacija dėl lyties, yra tiesiogiai įtraukti į Lisabonos sutartį, pagal kurią ES įgaliojama imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tokiai diskriminacijai.

Vienodas požiūris į vyrus ir moteris

ES taip pat ėmėsi priemonių, kad užtikrintų vienodą požiūrį į vyrus ir moteris darbo vietoje ir lygias jų galimybes naudotis prekėmis bei paslaugomis.

Darbo vietoje

2006 m. ES priėmė teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad vyrai ir moterys turėtų teisę į vienodą požiūrį darbo vietoje, įskaitant:

  • vienodą užmokestį už vienodą darbą,
  • apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo,
  • teisę į motinystės ir tėvystės atostogas,
  • galimybę mokytis ir paaukštinimo galimybę be šališkumo lyčių atžvilgiu.

Šiam tikslui pasiekti ES taip pat priėmė teisės aktus, kuriais siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir skatinti moterų galimybes eiti vadovaujamas pareigas.

Lyčių lygybė

Lyčių lygybė

Galimybė naudotis prekėmis ir paslaugomis

Diskriminacija dėl lyties taip pat draudžiama suteikiant galimybes naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant prekių ir paslaugų kainodarą, taip užtikrinant, kad vyrams ir moterims būtų taikomos vienodos sąlygos tokiose srityse kaip:

  • sveikatos priežiūra,
  • būstas,
  • banko paslaugos.

Pagal teisės aktą valstybės narės turi reikalauti, kad įmonės nutrauktų praktiką, dėl kurios sudaromos nevienodos sąlygos, visų pirma kainų nustatymo remiantis lytimi srityje, siekiant apsaugoti tiek vartotojus, tiek paslaugų teikėjus.

Asmenų su negalia diskriminacija

ES ir jos valstybės narės deda pastangas užtikrinti, kad visi asmenys su negalia:

  • galėtų naudotis savo teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti,
  • galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje;
  • nepatirtų diskriminacijos.

Pagrindiniai pasiekimai

ES įvairiomis teisėkūros priemonėmis ir iniciatyvomis padarė pažangą gerindama prieinamumą asmenims su negalia ir jų įtrauktį, tačiau kliūčių tebėra.

ES nustatė tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus, užtikrindama, kad asmenys su negalia turėtų geresnes galimybes naudotis prekėmis, paslaugomis ir viešosiomis erdvėmis.

Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės ir mobiliosios programėlės turi būti prieinamos asmenims su negalia – taip didinama skaitmeninė įtrauktis ir lygios galimybės naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis.

Europos asmens su negalia kortelė yra negalios statuso įrodymas bet kur ES, suteikianti asmenims su negalia galimybę naudotis tokiomis pačiomis specialiomis sąlygomis kaip ir šalies, kurioje jie lankosi, gyventojai.

Lygybės įstaigos

ES įsteigė lygybės įstaigas, kad valstybėse narėse būtų skatinamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas.

Tai yra nepriklausomos agentūros, kurių užduotis – apsaugoti asmenų teises ir užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su diskriminacija įstatymų.

Pagrindinės jų funkcijos yra šios:

  • teikti nepriklausomą paramą ir konsultacijas diskriminacijos aukoms,
  • atlikti tyrimus ir vykdyti mokslinius tyrimus diskriminacijos paplitimui įvertinti,
  • skelbti ataskaitas ir teikti politines rekomendacijas, kaip didinti lygybę,
  • didinti visuomenės informuotumą apie teises, susijusias su lygybe ir nediskriminavimu.

2024 m. Taryba priėmė dvi direktyvas, kuriomis stiprinamas lygybės įstaigų vaidmuo, – nustatyti minimalieji standartai tokiose srityse kaip kompetencija, ištekliai ir nepriklausomumas nuo išorės įtakos.

Taip pat žr.:

Lygybė

Lygybė

Šalia atvertos knygos skrieja baltas balandis, fone – geltonas apskritimas.
Pagrindinės teisės ES

Pagrindinės teisės ES

Paveikslėlis, kuriame pavaizduotos teisingumo svarstyklės ir duomenų lenteles laikantys sveikatos priežiūros darbuotoja ir statybų sektoriaus darbuotojas.
Darbuotojų teisės

Darbuotojų teisės

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. liepos 30 d.