Darbuotojų apsauga: darbuotojų sveikata ir sauga
ES teisės aktais nustatyti būtiniausi darbuotojų sveikatos ir saugos standartai ir darbuotojai apsaugomi nuo ekspozicijos pavojingoms medžiagoms, pavyzdžiui, asbestui.
Darbuotojų sveikatos ir saugos būtiniausi standartai
Siekiant Europos Sąjungoje geriau apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ES yra priėmusi teisės aktus, kuriais užtikrinami būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, taikomi visoje ES tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus darbdaviams.
Apsaugodama darbuotojus, ES atsižvelgia ne tik į techninę saugą, bet ir į bendrą gerovės skatinimą, įskaitant darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį.
1989 m. ES priėmė darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyvą. Šia direktyva ES nustatė darbdaviams pareigą imtis tinkamų prevencinių priemonių, kad darbas būtų saugesnis ir sveikesnis, o darbuotojams būtų teikiama informacija bei mokymas darbuotojų sveikatos ir saugos skatinimo klausimais.
Pavojingos cheminės medžiagos darbe
Dažniausia su darbu susijusių mirčių priežastis ES yra vėžys, kuris kasmet sukelia 52 % mirčių (duomenys: Tarptautinė darbo organizacija, 2017 m.).
Didžiausia profesinio vėžio rizika kyla šių sektorių darbuotojams:
- statybų,
- automobilių, tekstilės, medienos ir baldų pramonės,
- cheminių medžiagų gamybos,
- maisto gamybos,
- sveikatos priežiūros.
Per daugelį metų ES priėmė taisykles dėl darbuotojų apsaugos, susijusios su konkrečiais darbo aspektais ar pavojais. Pavyzdžiui, ES yra nustačiusi taisykles dėl kenksmingųjų medžiagų ribojimo darbo vietoje, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos, susijusios su poveikiu, kurį daro:
- kancerogeninės ir mutageninės medžiagos (įskaitant reprotoksines medžiagas, t. y. medžiagas, kurios gali neigiamai veikti žmonių reprodukcinę sistemą),
- švinas,
- asbestas.
ES teisės aktai dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų yra reguliariai atnaujinami, o ekspozicijos ribinės vertės patikslinamos atsižvelgiant į naujausius mokslinius ir techninius duomenis.
Nuo 2004 m., kai buvo priimta Kancerogenų ir mutagenų direktyva, ji buvo keletą kartų peržiūrėta ir dabar į ją įtrauktos 28 vėžį sukeliančios medžiagos.
Naujos darbuotojų apsaugos stiprinimo taisyklės
2025 m. gruodžio 1 d. ES užimtumo ministrai žengė dar vieną žingsnį, kad būtų užkirstas kelias su darbu susijusioms ligoms, o darbuotojai būtų apsaugoti nuo ekspozicijos kenksmingoms medžiagoms, galinčioms sukelti sunkias ligas, pavyzdžiui, vėžį ir vystymosi sutrikimus.
Šia peržiūra siekiama atnaujinti taisykles dėl ekspozicijos pavojingoms medžiagoms darbo vietoje, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus.
Numatoma, kad ši peržiūra per kitus 40 metų padės užkirsti kelią apytikriai 1 700 plaučių vėžio ir 19 000 kitų ligų atvejams.
Be to, atsižvelgdama į Europos cheminių medžiagų agentūros rekomendacijas, Taryba taip pat patobulino atnaujintas taisykles, įtraukdama izopreno profesinės ekspozicijos ribinę vertę.
Birželio 23 d. Taryba pasiekė preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu dėl taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti ES darbuotojus nuo ekspozicijos pavojingoms medžiagoms, galinčioms sukelti tokias ligas kaip vėžys ar astma.
Dabar preliminariam susitarimui Taryba ir Parlamentas turės pritarti. Tada, atlikus teksto teisinę lingvistinę peržiūrą, abi institucijos jį oficialiai priims.
Vėžio prevencija ES
Kova su vėžiu – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų sveikatos srityje.
Vėžys daro ne tik tiesioginį poveikį žmonių sveikatai ir gerovei, bet ir poveikį sveikatos priežiūros ir socialinėms sistemoms, viešiesiems biudžetams, našumui ir ekonomikos augimui, įskaitant darbuotojų sveikatos aspektus.
Šiuo atžvilgiu gyventojų ir darbuotojų sveikatai išlaikyti itin svarbi vėžio atrankinė patikra. 2003 m. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros ir paragino ES valstybes įgyvendinti tam tikroms gyventojų grupėms skirtas užtikrintos kokybės atrankinės patikros programas. Atsižvelgdami į rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą ir remdamasi naujausiais moksliniais duomenimis, ES ministrai aptaria galimybę atnaujinti rekomendaciją ir taip užtikrinti, kad dar daugiau žmonių galėtų dalyvauti vėžio atrankinėse patikrose.
Asbestas
Asbestas yra pavojingas kancerogenas. 2005 m. Europos Sąjunga uždraudė jį naudoti, tačiau jo dar yra daugelyje senesnių pastatų ir infrastruktūros objektų. Dėl savo mineralinės sudėties kažkada jis buvo plačiai naudojamas statybinėms medžiagoms stiprinti ir jų atsparumui ugniai užtikrinti.
Asbestas sukelia sunkias ligas, pvz., vėžį, o išgyvenamumo rodikliai yra labai žemi. Vien 2019 m. nuo jo sukeltų ligų ES mirė daugiau kaip 70 000 žmonių. Siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir išgelbėti gyvybes, būtina sumažinti sąlytį su asbestu.
Naujuoju ES teisės aktu padidinama darbuotojų apsauga, nes sumažinama asbesto ekspozicijos darbe ribinė vertė ir atnaujinamas asbesto matavimo būdas.
Sumažintos asbesto ekspozicijos ribos
Naujosiomis taisyklėmis galimo asbesto poveikio darbuotojui maksimali ribinė vertėsumažinama dešimt kartų (nuo dabartinės maksimalios 0,1 asbesto plaušelių viename cm³ iki 0,01 plaušelių viename cm³ koncentracijos ore).
Jautresnė aptikimo technologija
Pasibaigus ne ilgesniam nei šešerių metų pereinamajam laikotarpiui asbesto koncentracija turės būti matuojama naudojantis pažangesne ir jautresne plaušelių aptikimo technologija, t. y. elektronų mikroskopija. Naujosiomis taisyklėmis taip pat nustatomi nauji saugos reikalavimai, kad darbuotojai būtų patikimiau apsaugoti. Pavyzdžiui, turi būti gaunami specialūs asbesto pašalinimo leidimai, o prieš pastatų griovimo ar priežiūros darbus turi būti patikrinama, ar senesniuose pastatuose yra asbesto.
Numatoma, kad naujoji ekspozicijos ribinė vertė žymiai sumažins darbuotojų riziką susirgti su asbestu susijusiomis ligomis, įskaitant vėžį. Tai tapo dar aktualiau atsižvelgiant į ES tikslą skatinti energetinę renovaciją Europos Sąjungoje, dėl kurios iki 2030 m. galėtų būti renovuota 35 mln. pastatų.
- Asbestas: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujų darbuotojų apsaugos taisyklių (pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 27 d.)
- Apsauga nuo asbesto darbe: Taryba balsavimu pritarė ekspozicijos ribinių verčių sumažinimui (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 23 d.)
Asbesto šalinimas
Siekiant sumažinti asbesto ekspozicijos riziką, 2022 m. spalio mėn. Taryba taip pat susitarė dėl bendrosios pozicijos dėl siūlomos ES taisyklių dėl pastatų energetinio naudingumo peržiūros. Šiuo pasiūlymu skatinama atlikti pastatų esminę renovaciją ir ji nurodyta kaip puiki galimybė tuo pat metu pašalinti asbestą.
Asbesto poveikis darbuotojų sveikatai (Infografikas.)
Švinas ir diizocianatai
Kaip žinoma, ilgalaikė švino ekspozicija atsiliepia reprodukcinėms funkcijoms ir vaisiaus vystymuisi, taip pat daro žalą nervų sistemai, inkstams, širdžiai ir kraujui. Dėl šios priežasties švino profesinės ekspozicijos ribojimo taisykles ES yra nustačiusi dar 1982 m.
2024 m. vasario 26 d. Taryba priėmė direktyvą, kuria peržiūrėtos ir penkis kartus sumažintos švino ir jo neorganinių junginių profesinės ekspozicijos ribinės vertės.
Šiuo teisės aktu taip pat nustatomos diizocianatų – kenksmingų cheminių medžiagų, kurių ekspoziciją šiuo metu patiria 4,2 mln. darbuotojų ir kurios gali sukelti astmą bei odos ligas, grupės – ribinės vertės.
Švinas
Naujosiomis taisyklėmis švino profesinės ekspozicijos ribinė vertė sumažinama nuo 0,15 mg/m³ iki 0,03 mg/m³. Jomis taip pat nuo 70 µg/100ml iki 15 µg/100ml sumažinama švino biologinė ribinė vertė.
Diizocianatai
Naujosiomis taisyklėmis taip pat pirmą kartą nustatoma bendroji diizocianatų profesinės ekspozicijos riba.
Nustatyta riba – 6 µg NCO/m³. Tai yra maksimali koncentracija ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja per 8 valandų darbo dieną. Trumpalaikės ekspozicijos ribinė vertė yra 12 µg NCO/m³. Tai yra vidutinė ekspozicija per 15 minučių.
Pereinamasis laikotarpis
Taryba ir Europos Parlamentas taip pat susitarė dėl naujai švino biologinei ribinei vertei taikomo pereinamojo laikotarpio, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko veiksmingai atnaujinti gamybos procesus ir įgyvendinti būtinas prevencijos bei apsaugos priemones. Naujosios ribinės vertės įsigalios 2028 m. gruodžio 31 d.
ES sveikatos politika
Už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą yra atsakingos ES valstybės narės. Todėl ES vaidmuo sveikatos politikoje yra papildyti valstybių narių nacionalinę politiką.
ES bendradarbiavimu siekiama skatinti sveikatingumą ir spręsti problemas, susijusias su užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu. Be to, bendradarbiaujant siekiama įveikti bendrus sveikatos srities iššūkius, kylančius, pavyzdžiui, dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, taip pat dėl aplinkos ar gyvensenos veiksnių.
Pagal SESV 153 straipsnį ES turi kompetenciją priimti teisės aktus darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, kuriais papildomi ir remiami nacionalinės teisės aktai. Taryboje šiuos klausimus ministrai nagrinėja Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos posėdžiuose.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 25 d.