Deramas minimalusis darbo užmokestis ES
ES nori pagerinti žmonių darbo ir gyvenimo sąlygas nustatydama deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europoje sistemą.
ES nustatė naujas ES taisykles, kuriomis Europoje skatinama teisės aktais nustatyti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir padedama gerinti darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas Europoje.
2022 m. spalio 4 d. Taryba priėmė galutinį direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio tekstą.
Kuo gali būti naudingos ES taisyklės dėl minimaliojo darbo užmokesčio?
Visoje ES tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su darbuotojams taikomų kolektyvinių sutarčių aprėptimi ir minimaliojo darbo užmokesčio dydžiu. Šiuos skirtumus iš dalies lemia labai skirtingi darbo rinkos modeliai ir skirtingi pajamų lygiai valstybėse narėse.
Naująja direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio siekiama padėti užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas darbuotojams Europoje.
Sąžiningos darbo sąlygos
Darbuotojai turi teisę į teisingą darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Tai numatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio 2 skyriuje dėl sąžiningų darbo sąlygų išdėstytą 6 principą.
Europos socialinių teisių ramstis yra bendra ES institucijų vadovų deklaracija, kuria įsipareigojama įgyvendinti 20 socialinės politikos srities principų.
Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas
Darbuotojai arba jų atstovai turi teisę būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi jiems svarbiais klausimais. Tai yra Europos socialinių teisių ramsčio 8 principas, taip pat įtrauktas į 2 skyrių.
Kaip naujosiomis ES taisyklėmis užtikrinama geresnė ir veiksmingesnė minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga
Direktyva nustatytos naujos ES taisyklės dėl:
- tvarkos, kurios laikantis turi būti nustatomas ir atnaujinamas teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumas,
- kolektyvinių derybų, skirtų darbo užmokesčiui nustatyti, skatinimo,
- galimybių veiksmingai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga tiems darbuotojams, kurie pagal nacionalinę teisę turi teisę gauti minimalųjį darbo užmokestį.
Teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumas
Reikalaujama, kad valstybės narės, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktais, įdiegtų sistemą tokiam minimaliajam darbo užmokesčiui nustatyti ir atnaujinti pagal tam tikrus aiškius kriterijus.
Teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis bus atnaujinamas bent kas dvejus metus, o šalyse, kurios taiko automatinio indeksavimo mechanizmą – ne rečiau kaip kas ketverius metus.
Tačiau direktyvoje nenustatytas konkretus minimaliojo darbo užmokesčio lygis, kurį turi pasiekti valstybės narės.
Kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio nustatymo skatinimas
Kolektyvinių derybų stiprinimas yra būdas kovoti su dirbančiųjų skurdu ir gerinti darbo sąlygas. Pastebėta, kad šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra didelė, paprastai mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis yra mažesnė, o minimalusis darbo užmokestis didesnis nei šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra maža.
Vienas iš direktyvos tikslų – padidinti darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio nustatymo, skaičių. Norėdamos pasiekti tą tikslą, šalys turėtų skatinti socialinių partnerių gebėjimą vesti kolektyvines derybas.
Valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 %, turėtų parengti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą. Tame veiksmų plane turėtų būti išdėstytas aiškus tvarkaraštis ir konkrečios priemonės, kuriomis būtų laipsniškai didinama kolektyvinių derybų aprėptis.
Kas yra kolektyvinės derybos?
Kolektyvinės derybos – tai procesas, kai dirbantieji per savo atstovus derasi su darbdaviais ar darbdavių organizacijomis dėl sutarčių, kuriomis nustatomos jų darbo sąlygos, įskaitant:
- užmokestį ir išmokas,
- darbo valandas ir atostogas,
- darbuotojų sveikatos ir saugos politiką.
Galimybės veiksmingai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga
Tekste nustatyta, jog valstybės narės imsis priemonių, kad pagerintų darbuotojų galimybes veiksmingai naudotis teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga. Priemonės, kurių imamasi šiam tikslui siekti:
- darbo inspekcijų vykdoma kontrolė,
- lengvai prieinama informacija apie minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą,
- vykdymo užtikrinimo institucijų gebėjimų imtis veiksmų prieš reikalavimų nesilaikančius darbdavius plėtojimas.
Duomenų rinkimas ir teikimas
Valstybės narės turėtų stebėti minimaliojo darbo užmokesčio aprėptį ir deramumą. Be to, jų bus paprašyta kas dvejus metus pateikti Komisijai ataskaitas dėl:
- kolektyvinių derybų aprėpties dalies,
- teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio dydžio,
- darbuotojų, kuriems taikomas teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokesčio dydis, dalies.
Valstybės narės, kuriose minimalusis darbo užmokestis užtikrinamas tik kolektyvinėmis sutartimis, turės pateikti ataskaitą dėl tomis kolektyvinėmis sutartimis nustatytų mažiausių darbo užmokesčio normų ir dėl darbuotojų, kuriems tos kolektyvinės sutartys netaikomos, darbo užmokesčio. Komisija išnagrinės šiuos duomenis ir pateiks ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui.
Taryboje
Europos Komisija pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES abiem teisėkūros institucijoms – Tarybai ir Europos Parlamentui – pateikė 2020 m. spalio mėn.
Taryboje dokumentas buvo nagrinėjamas Socialinių klausimų darbo grupėje. Ši grupė atlieka visą teisėkūros darbą, susijusį su užimtumo ir socialine politika.
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio
Pirmininkaujant Vokietijai, pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija pateikė informaciją apie pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. 2020 m. gruodžio mėn. Užimtumo ir socialinių reikalų tarybos posėdyje įvyko trumpas direktyvos aptarimas.
Pažangos ataskaita dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio
Pirmininkavusi Portugalija informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Ministrai taip pat turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis dėl pasiūlymo patobulinimų ir esminių elementų.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta šiems aspektams:
- žodžio „skatinti“ įrašymui ir žodžio „nustatyti“ pakeitimui,
- valstybių narių susirūpinimui, kad šia direktyva darbuotojams būtų sukurtos individualios teisės,
- specialioms taisyklėms jūrininkams (nustatytoms Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje),
- minimaliojo darbo užmokesčio teikiamai apsaugai, užtikrinamai kolektyvinėmis derybomis, palyginti su teisės aktais nustatytu darbo užmokesčiu užtikrinama apsauga.
Šiose diskusijose buvo nustatyta galima tolesnė kryptis siekiant tęsti derybas, kad būtų pasiektas susitarimas.
Taryba priėmė savo poziciją (bendrą požiūrį)
Pirmininkavusios Slovėnijos darbas grindžiamas nemaža pažanga, kurią padarė jos trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės partnerės Vokietija ir Portugalija, kaip išdėstyta pirmininkavusios Portugalijos pažangos ataskaitoje.
Pirmininkavusi Slovėnija Socialinių klausimų darbo grupei vieną po kito pateikė keturis kompromisinius pasiūlymus, dėl kurių diskutuota visas šešias darbo grupės posėdžių dienas ir daugelyje dvišalių diskusijų visais lygmenimis.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta šiems aspektams:
- valstybių narių kompetencijos nustatyti minimalųjį darbo užmokestį apsaugai,
- delegacijų susirūpinimui dėl skirtingų nacionalinių darbo rinkos modelių ir darbo užmokesčio nustatymo sistemų,
- skirtingiems deramumo užtikrinimo metodams,
- deramumo ir kolektyvinių derybų skatinimui teikiamai svarbai,
- tikslo užtikrinti ne tik teisingą, bet ir deramą minimalųjį darbo užmokestį siekimui,
- pageidavimui, kad valstybės narės galėtų laisvai pasirinkti orientacines pamatines vertes,
- galimybei nustatyti pareigą teikti ataskaitas ne kasmet, o kas dvejus metus,
- darbuotojų informavimui.
Dirbant daug dėmesio skirta tam, kaip rasti kompromisinius susirūpinimą keliančių klausimų sprendimus ir tekste užtikrinti pusiausvyrą, kartu išlaikant valstybių narių pritarimą ir užtikrinant, kad tekstas būtų tinkamai supaprastintas.
2021 m. lapkričio 24 d. Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje didžioji dauguma delegacijų pritarė pirmininkaujančios valstybės narės atliktam darbui.
Gruodžio mėn. Užimtumo ir socialinės politikos tarybos posėdyje Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl ES teisės akto dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES. Ministrai pabrėžė, kad nors tekstu užtikrinama trapi valstybių narių pozicijų pusiausvyra, jame atsispindi ir tų pozicijų esmė.
Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo ES teisės akto
2022 m. birželio mėn. Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl direktyvos dėl minimaliojo darbo užmokesčio, kuria nustatoma procedūrinė sistema deramam minimaliajam darbo užmokesčiui visoje ES skatinti, visų pirma:
- skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo,
- skatinti deramus teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio dydžius,
- didinti visų darbuotojų galimybes veiksmingai naudotis minimaliojo darbo užmokesčio teikiama apsauga.
Pasiektą susitarimą patvirtino Nuolatinių atstovų komitetas, o po to buvo surengtas formalus balsavimas Taryboje ir Europos Parlamente.
Taryba priėmė galutinį direktyvos tekstą
2022 m. spalio 4 d. Taryba priėmė direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio.
Valstybės narės direktyvą į nacionalinę teisę turės perkelti per dvejus metus.
ES socialinis aspektas
Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio yra ES įsipareigojimo gerinti žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas ES dalis.
2021 m. gegužės mėn. ES vadovai susitarė toliau intensyvinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis.
Darbas, susijęs su ES teisės aktais dėl darbo skaitmeninėse platformose arba dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose, taip pat yra ES įsipareigojimo kurti stipresnę socialinę Europą dalis.
Tvirtesnės socialinės Europos kūrimas (Infografikas.)
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 4 d.