Skip to content

Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos

ES siekia užtikrinti, kad darbuotojai nuo pat darbo santykių pradžios žinotų apie darbo sąlygas ir kad būtų garantuotos būtiniausios sąlygos, ypač mažų garantijų darbo vietose.

Europos socialinių teisių ramsčiu numatoma užtikrinti socialinę Europą visiems Europos piliečiams, visų pirma kintančių darbo rinkos realijų sąlygomis. Nauji darbo būdai gali būti labai naudingi tiek darbuotojams, tiek ekonomikai.

Naujuoju pasiūlymu siekiama užtikrinti bazinę visuotinę apsaugą esamų ir būsimų formų darbo santykių atveju. Juo turėtų būti nustatyta teisinė sistema, kuria užtikrinama, kad ir naujų formų užimtumo atveju darbuotojai neliktų be apsaugos ir galėtų naudotis tam tikromis būtiniausiomis teisėmis. Bendras šio pasiūlymo tikslas:

  • kad visų darbuotojų, įskaitant tuos, kurių darbo santykiai yra trumpalaikiai ir atsitiktiniai, darbo sąlygos ir nauji būtiniausi standartai būtų aiškūs;
  • kad darbdaviai gautų naudos iš tvaresnės konkurencijos, kurią užtikrintų didesnis teisinis tikrumas, ir labiau motyvuotos ir našesnės darbo jėgos, stabilesnių sutarčių ir mažesnės darbuotojų kaitos;
  • kad plačioji visuomenė gautų naudos iš bendro didesnio darbo rinkų skaidrumo.





Statistika:

  • nuo 2014 m. 20 % iš 5 milijonų sukurtų naujų darbo vietų yra naujų formų užimtumas
  • 2016 m. ketvirtis visų darbo sutarčių buvo sudaryta nestandartinių formų užimtumo srityje
  • ES yra apytikriai 2–3 milijonai nestandartinį darbą dirbančių darbuotojų

Kodėl tai reikalinga?

Dabartinė direktyva taikoma ne visiems darbuotojams ES, todėl kai kurie darbuotojai yra menkai apsaugoti. Daugeliui darbuotojui jų darbo sąlygos nėra patvirtinamos raštu arba jie nežino pakankamai iš anksto, kada dirbs. Ši peržiūrėta direktyva galėtų būti naudinga bent 2–3 milijonams nestandartinį darbą dirbančių darbuotojų, nes jie geriau suprastų savo darbo sąlygas ir teises darbe.

Darbdaviams būtų naudinga tvaresnė konkurencija, kurią užtikrintų didesnis teisinis tikrumas ir bendras didesnis darbo rinkų skaidrumas.

Darbo pasaulį pakeitė:

  • didėjantis darbo rinkos lankstumas;
  • darbingo amžiaus gyventojų demografiniai pokyčiai;
  • skaitmenizacija.

Nors naujų formų užimtumas buvo svarbus darbo vietų kūrimo ir darbo rinkos augimo veiksnys, dėl šių tendencijų taip pat atsirado nestabilumas ir sumažėjo nuspėjamumas. Dėl darbo nenuspėjamumo ir nesaugumo gyventojai gauna nestabilias ir mažas pajamas, be to, jiems trūksta apsaugos, jie kenčia dėl prastos sveikatos ir prastos profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Tai taip pat lemia darbo rinkos susiskaidymą visoje ES, mažesnį skaidrumą ir kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui ES.

Siekdama modernizuoti esamą teisinę sistemą, Komisija pasiūlė peržiūrėti galiojančią Direktyvą dėl rašytinės pažymos. Naujoji direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų pakeis šią 1991 m. direktyvą.

Pagrindinė sąvoka

Nestandartinių formų užimtumas: bendras terminas, apimantis įvairius nuo standartinio užimtumo nukrypstančius darbo modelius. Tai apima laikiną darbą, darbą ne visą darbo dieną, darbą pagal iškvietimą, darbą per laikinojo įdarbinimo įmonę ir kitus daugiašalius darbo santykius.

Išsamiau

Bendras pasiūlymo tikslas – pagerinti ir suderinti darbo sąlygas. Konkretūs tikslai yra susiję su darbuotojų teisių apsauga ir didesnio skaidrumo užtikrinimu darbo rinkoje.

Numatyta plati Komisijos pasiūlymo taikymo sritis siekiant užtikrinti, kad šiomis teisėmis galėtų naudotis visų formų darbą dirbantys darbuotojai, įskaitant dirbančius lanksčiausių nestandartinių formų ir naujų formų darbą, pavyzdžiui:

  • namų ūkio darbą ar darbą pagal paslaugų kvitus;
  • darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, kai darbdavys neprivalo užtikrinti jokio minimalaus darbo valandų skaičiaus;
  • darbą pagal iškvietimą / poreikį, kai nėra numatomų fiksuotų darbo valandų;
  • daugiašalį darbą, kai bendrovė, kuriai darbuotojai teikia paslaugas, neįdarbina jų tiesiogiai;
  • darbą skaitmeninėse platformose, kai tarpininkaujant šioms platformoms darbas atliekamas arba bent jo rezultatai pateikiami internetu.

Į pasiūlymą dėl direktyvos įtrauktos peržiūrėtos pareigos raštu informuoti darbuotojus apie esminius jų darbo aspektus, pavyzdžiui:

  • darbo vietą;
  • darbo pobūdį;
  • darbo laiką;
  • darbo užmokestį.

Kitos garantijos yra ilgiausia bandomojo laikotarpio trukmė, galimybė tuo pat metu dirbti kitą darbą ir darbdavio pareiga pakankamai iš anksto informuoti darbuotojus, kurių darbo grafikas yra labai kintamas, apie jų darbo laiką.

Teisinė apibrėžtis

kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas ir jas suderinti

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnis

Taryboje

Komisija pasiūlymą pateikė 2017 m. gruodžio 21 d., atsižvelgdama į 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtą deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio. 2018 m. birželio 21 d. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos – bendro požiūrio.

Tarybos pozicijoje numatyta galimybė valstybėms narėms į direktyva nustatytos apsaugos taikymo sritį neįtraukti:

  • darbuotojų, kurie per keturių savaičių apskaitinį laikotarpį vidutiniškai dirba ne daugiau kaip penkias valandas per savaitę;
  • tam tikrų valstybės tarnautojų, remiantis objektyviomis priežastimis, atsižvelgiant į tai, kad jie turi vykdyti specifinio pobūdžio pareigas.

Kai kurie kiti Tarybos pozicijos elementai:

  • informacijos teikimo terminai: siūloma numatyti pirmą vienos kalendorinės savaitės terminą svarbiausiai informacijai pateikti ir antrą vieno mėnesio terminą likusiai informacijai pateikti;
  • darbo nenuspėjamumas, dėl kurio įgyjama teisė būti pagrįstai iš anksto informuotam apie darbo užduotis, apibrėžiamas nurodant „iš esmės ar visiškai nenuspėjamą darbo modelį“, o ne nurodant, kad darbuotojo darbo grafikas yra „visiškai arba iš esmės kintamas“.

Kiti punktai, kurių atveju Taryba nukrypo nuo Komisijos pasiūlymo:

  • darbuotojo apibrėžtis – Taryba nesutiko įtraukti termino „darbuotojas“ į ES lygmens apibrėžtį;
  • tam tikros direktyvos dalys netaikomos jūrininkams ir jūros žvejams, nes Taryba laikėsi nuomonės, kad jos nėra pritaikytos prie sektoriaus, kurį reglamentuoja jam skirti teisės aktai, specifinio pobūdžio.

Po kelių trilogo susitikimų 2019 m. vasario 7 d. Tarybai pirmininkaujanti Rumunija ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą.

Vasario 15 d. ES valstybių narių atstovai ES Taryboje patvirtino preliminarų susitarimą dėl direktyvos.

Būsima direktyva bus reikalaujama, kad darbdaviai informuotų darbuotojus apie esminius darbo santykių aspektus. Pagal susitarimą direktyva turi būti taikoma visiems darbuotojams, per 4 savaites išdirbusiems daugiau kaip 3 valandas per savaitę. Tam tikroms darbuotojų grupėms kai kurios direktyvos nuostatos gali būti netaikomos.

2019 m. birželio 13 d. Taryba priėmė šią direktyvą. Ji įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tada valstybės narės turės per trejus metus priimti teisėkūros priemones, būtinas, kad šios direktyvos būtų laikomasi.

Taip pat žr.:

Temos