Socialinės teisės ES
ES koordinuoja užimtumo ir socialinės įtraukties sričių politiką siekdama remti socialines teises visose ES valstybėse narėse.
ES įsipareigojimas rūpintis socialiniais klausimais
Už užimtumo ir socialinės įtraukties politiką pirmiausia atsako ES valstybės narės. Tai reiškia, kad sprendimus tokiais klausimais, kaip darbo užmokesčio reguliavimas, pensijų sistemos bei pensinis amžius ir nedarbo pašalpos, priima nacionalinės vyriausybės.
Tačiau jau daug metų ES teisės aktais, fondais ir priemonėmis ES padeda valstybėms narėms geriau koordinuoti nacionalinę politiką, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi.
Taryboje šiuos klausimus ministrai nagrinėja Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos posėdžiuose.
Europos socialinių teisių ramstis
Siekdama suteikti žmonėms naujų bei veiksmingesnių teisių ir remti teisingas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei gerovės sistemas, 2017 m. lapkričio mėn. ES sukūrė Europos socialinių teisių ramstį.
Ramstis grindžiamas 20 principų, juo dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas užtikrinti geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas visoje ES. Jis apima kelias iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti šias ES piliečių teises:
- lygias galimybes ir galimybę dalyvauti darbo rinkoje,
- tinkamas darbo sąlygas,
- tinkamą ir tvarią socialinę apsaugą.
2021 m. ES vadovai Porto deklaracijoje dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti socialesnės Europos:
Labiau nei bet kada Europa turi būti socialinės sanglaudos ir gerovės žemynas. Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą dirbti siekiant socialinės Europos. ES vadovai, Porto deklaracija, 2021 m. gegužės 7 d.
Pagrindinis dėmesys darbo vietoms, įgūdžiams bei švietimui ir kovai su skurdu ir socialine atskirtimi
Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra ES institucijų ir ES šalių bendras politinis įsipareigojimas ir atsakomybė. Regioninės ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė – visi jie turi atlikti vaidmenį atitinkamose savo kompetencijos srityse.
2021 m. ES priėmė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame išsamiai išdėstytas ES tikslas įgyvendinti 20 ramsčio principų.
Porte ES vadovai patvirtino tris ES tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.:
Tvirtesnės socialinės Europos kūrimas (Infografikas.)
Pagrindinės užimtumo ir socialinės politikos priemonės
Užsienyje dirbančių europiečių socialinės teisės
Romos sutartyje (1957 m.) jau buvo nustatyti pagrindiniai principai, kaip antai darbuotojų teisė laisvai judėti ES viduje. Kad toks judumas būtų įmanomas, ilgainiui buvo priimta daugiau nuostatų, pavyzdžiui, taisyklės dėl abipusio diplomų pripažinimo, medicininio gydymo garantijos būnant užsienyje ir apsaugos priemonės, susijusios su jau įgytomis teisėmis į pensiją.
2018 m. ES šalys patvirtino naują teisės aktą dėl darbuotojų komandiravimo, kuriuo siekiama užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje.
ES taisyklėmis dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo užtikrinama, kad žmonės neprarastų savo socialinės apsaugos, kai persikrausto į kitą ES šalį. Taryboje vyko diskusijos dėl šio teisės akto peržiūros, bet susitarimo su Europos Parlamentu, taip užtikrinant pažangą derybose, dar nepasiekta.
Saugus ir lankstus užimtumas
2022 m. Taryba priėmė rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo. Joje pateikiamos gairės, kaip remti kokybišką užimtumą, ir daugiausia dėmesio skiriama švietimo ir mokymo priemonėms.
Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą
2022 m. Taryba priėmė rekomendaciją dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų. Jos tikslas – padėti darbingo amžiaus suaugusiesiems tobulinti ir pritaikyti savo įgūdžius atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
- Tarybos rekomendacija dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų siekiant paskatinti darbingo amžiaus suaugusiųjų mokymą (pranešimas spaudai, 2022 m. birželio 16 d.)
- Tarybos rekomendacija dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų
Taryba taip pat priėmė rekomendaciją, kuria siekiama skatinti mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantys asmenys įgytų žinių, kurių reikia, kad galėtų gyventi tvariau, įgytų įgūdžių, kurių reikia kintančioje darbo rinkoje, ir imtųsi veiksmų, kad užtikrintų darnią ateitį.
Siekiant stiprinti mokymąsi visą gyvenimą, Taryba rekomenduoja valstybėms narėms laikytis europinio požiūrio į mikrokredencialus, visų pirma taikyti bendrą ES apibrėžtį, ES standartus ir pagrindinius mikrokredencialų rengimo ir išdavimo principus.
Darbo sąlygų gerinimas
ES priėmė taisykles dėl darbo sąlygų, kaip antai dėl darbo laiko arba darbo ne visą darbo laiką, taip pat teisės aktus, kuriais siekiama pažaboti diskriminaciją darbo vietoje ir užtikrinti darbuotojų sveikatą bei saugą.
ES nustatė taisykles, kuriomis Europoje skatinama teisės aktais nustatyti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir padedama gerinti darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas Europoje.
2019 m. ES priėmė taisykles, kuriomis nustatomos naujos minimalios teisės, susijusios su darbo sąlygų skaidrumu ir nuspėjamumu. Šiomis taisyklėmis siekiama apsaugoti visus darbuotojus ES, įskaitant pažeidžiamiausius darbuotojus, dirbančius pagal netipines darbo sutartis ir nestandartinį darbą, kaip antai trumpų projektų ekonomikos darbuotojus.
2024 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos (bendro požiūrio) dėl naujos direktyvos, kuria siekiama, kad didelių tarptautinių bendrovių darbuotojams būtų atstovaujama veiksmingiau. Europos darbo tarybos direktyva bus iš dalies pakeisti esami teisės aktai, kad Europos darbo tarybas būtų lengviau steigti, jos būtų geriau finansuojamos ir labiau apsaugotos. Europos darbo tarybos atstovauja Europos darbuotojams, dirbantiems didelėse tarptautinėse bendrovėse, kurios veikia bent dviejose ES arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse. Jos yra pagrindinė priemonė, kuria darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi dėl planuojamų sprendimų, susijusių su tarpvalstybiniais klausimais.
Reaguodama į didėjančius su platformų ekonomika susijusius iššūkius, ES rengia naujas taisykles dėl darbo skaitmeninėse platformose.
ES taip pat nori, kad visiems darbuotojams būtų užtikrinta tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. 2019 m. ES šalys priėmė naujas taisykles, siekdamos geriau suderinti darbuotojų profesinį bei asmeninį gyvenimą ir sustiprinti tėvų bei prižiūrinčiųjų asmenų teises.
- Deramas minimalusis darbo užmokestis ES (bendra informacija)
- Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (bendra informacija)
- Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos (bendra informacija)
- ES taisyklės dėl darbo skaitmeninėse platformose (bendra informacija)
- Europos darbo tarybos direktyva (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 21 d.)
Europos darbo institucija
2019 m. ES šalys taip pat patvirtino planus įsteigti Europos darbo instituciją, kad būtų užtikrintas teisingas ir paprastas ES darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklių taikymas.
Darbuotojų sveikata ir sauga
Be to, ES šalys reguliariai atnaujina ES teisės aktus dėl darbuotojų apsaugos darbo vietoje, pavyzdžiui, nustatydamos griežtesnes kenksmingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, poveikio ribines vertes.
Asbesto poveikis darbuotojų sveikatai (Infografikas.)
Socialinė įtrauktis ir lygios galimybės
ES taip pat ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų lygybę ir socialinę įtrauktį visuomenėje. Sutartyse įtvirtinta moterų ir vyrų lygybės teisė ir nustatytas moterų darbuotojų ir vyrų darbuotojų vienodo užmokesčio principas.
ES yra nustačiusi taisykles:
- kuriomis propaguojamas geriau subalansuotas atstovavimas moterims ir vyrams biržinių bendrovių valdybose,
- dėl darbo užmokesčio skaidrumo,
- kuriomis draudžiama diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės,
- dėl neįgaliesiems prieinamų paslaugų.
ES piliečiai taip pat apsaugoti nuo diskriminacijos darbo vietoje ir profesinėje aplinkoje.
- Gaminių ir paslaugų prieinamumas asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims (bendra informacija)
- Lyčių pusiausvyra bendrovių valdybose (bendra informacija)
- Tarybos direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės
- Darbo užmokesčio skaidrumas ES (bendra informacija)
ES kovoja su romų diskriminacija
ES pabrėžia romų dalyvavimo lygiomis teisėmis visuomenės gyvenime svarbą. Valstybės narės yra įsipareigojusios veiksmingai kovoti su romų diskriminacija ir skatinti jų įtrauktį pagrindinėse švietimo, užimtumo, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo būstu srityse.
2021 m. kovo 12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo. Į rekomendaciją įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama:
- kovoti su diskriminacija internete ir realiame gyvenime (įskaitant priekabiavimą, priešiškumą čigonams, stereotipus, prieš romus nukreiptą retoriką ir neapykantos retoriką),
- kovoti su daugialype ir struktūrine romų, visų pirma moterų, vaikų, LGBTI asmenų ir asmenų su negalia, diskriminacija,
- skatinti daugiakultūrę informuotumo didinimo veiklą ir kampanijas mokyklose.
- Taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kovoti su romų diskriminacija (pranešimas spaudai, 2021 m. kovo 12 d.)
- Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo
Lygybės įstaigos
Siekdama, kad būtų padedama propaguoti lygybę ir užkirsti kelią diskriminacijai, ES nustatė, kad visos valstybės narės turi įsteigti nacionalines lygybės įstaigas, kurios nagrinėtų diskriminacijos dėl lyties ir rasinės ar etninės kilmės atvejus.
2024 m. gegužės mėn. ES priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama padidinti šių įstaigų veiksmingumą ir užtikrinti jų nepriklausomumą. Jomis lygybės įstaigoms nustatomi bendri ES masto minimalieji reikalavimai tam tikrose pagrindinėse srityse. Tos sritys, be kita ko, yra šios:
- lygybės įstaigų didesnė kompetencija kovoti su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos užimtumo srityje ir su diskriminacija dėl lyties socialinės apsaugos srityje;
- teisinis reikalavimas, kad lygybės įstaigos būtų nepriklausomos nuo išorės įtakos;
- teisinis reikalavimas skirti lygybės įstaigoms pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių;
- reikalavimas, kad viešosios institucijos konsultuotųsi su lygybės įstaigomis su diskriminacija susijusiais klausimais ir kad lygybės įstaigos būtų įgaliotos vykdyti veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti vienodą požiūrį, pavyzdžiui, skatinant pozityvius veiksmus ir lygybės aspekto integravimą;
- didesni įgaliojimai vykdyti tyrimus ir spręsti ginčus diskriminacijos atvejais, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos.
Kova su skurdu
ES taip pat įsteigė specialų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF), remiantį nacionalines iniciatyvas, kuriomis siekiama labiausiai skurstantiems asmenims teikti maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, kartu teikiant žmonėms rekomendacijas ir paramą, kad jie išsivaduotų iš skurdo.
Europos vaiko garantijų sistema
2021 m. Taryba priėmė rekomendaciją, kuria įsteigiama Europos vaiko garantijų sistema, siekiant užkirsti kelią pažeidžiamų vaikų socialinei atskirčiai ir su ja kovoti.
ES valstybės narės įsipareigojo užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir tokiu būdu padėti puoselėti vaiko teises kovojant su vaikų skurdu ir skatinant lygias galimybes.
Europos vaiko garantijų sistema. Kaip ES saugo vaikus? (Infografikas.)
Jaunimo užimtumas
Pastaraisiais metais buvo priimtos kelios konkrečios priemonės siekiant užkirsti kelią nelygybei, ypač padėti jauniems žmonėms patekti į darbo rinką.
Siekdamos spręsti jaunimo nedarbo problemą, ES šalys 2013 m. susitarė inicijuoti Jaunimo garantijų iniciatyvą – ES iniciatyvą, pagal kurią visiems jaunesniems nei 25 metų asmenims per keturis mėnesius nuo nedarbo laikotarpio pradžios arba formaliojo švietimo užbaigimo pasiūloma kokybiška darbo vieta, tęstinis švietimas, pameistrystė arba stažuotė.
Pagalba bedarbiams
Dėl COVID-19 pandemijos ES sukūrė laikiną priemonę, skirtą padėti krizės paveiktiems darbuotojams ir įmonėms. Pagal šią laikiną paramos programą, vadinamą SURE, ES šalims lengvatinėmis sąlygomis suteikiamos paskolos siekiant joms padėti finansuoti trumpalaikio darbo schemas ir panašias priemones. Šia programa ketinama padėti ES šalims apsaugoti darbo vietas ir darbuotojus nuo nedarbo ir pajamų praradimo rizikos, susijusios su neigiamomis pandemijos ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis.
2020 m. ES šalys taip pat susitarė dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Ši priemonė buvo sukurta 2007 m. siekiant padėti darbuotojams, kurie buvo perkelti dėl restruktūrizavimo, pavyzdžiui, užsidarius didelėms įmonėms arba perkėlus gamybą už ES ribų. Fondo lėšomis remiami Europos darbuotojai, jiems padedama persikvalifikuoti, patobulinti įgūdžius ir susirasti naują darbą.
Stiprios moterys – stipri Europa
Kovo 8 d. švęsdami Tarptautinę moters dieną surinkome 8 įkvepiančias istorijas apie 8 moteris, drąsiai ginančias savo įsitikinimus.
Nors jų laimėjimai yra skirtingi, kiekviena iš jų savaip prisideda prie teisingesnės ir įtraukesnės Europos visuomenės kūrimo.
Tarptautinė moters diena – taip pat gera galimybė pažvelgti atgal į dešimtmečius trukusią mūsų bendrą kelionę ir pasidžiaugti laimėjimais kovoje už moterų teises ir lygybę.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 4 d.